Išsėtinė sklerozė

Man skyre Copaxone puse metu po diagnozes, manau ji skyria naujokams. Veliau pakeite i Betaferona, veliau i Avonexa. O i raumenis tai jau ilga adata ir visa reikia idurt i uzpakaliuka man Copaxone buvo labai jau skausmingas, visada ledo pridedavau, tokia patenkinta kad pakeite i Avonexa nors salutinis poveikis stipresnis, bet karta i savaite pakentet galima

su susitaikymu tai siandien dienai sunkiai nenoriu, kad kas zinotu, o su tevais nekalbam ta tema (ir skauda ir dar tiki, kad ne ta, kad suklydo, kad negali buti, kad jauna, kad nerukau, negeriu, simptomai nespecifiniai, vis sako dar eik, dar klausk, suklydo, patys gydytojai nezino..) as niekur nesu dirbusi, net nezinau, ar lengvai priima i darba su tokia diagnoze isvis sedziu ir nieko nezinau net nezinau, kaip apibudinti to jausmo.
bet daugiau optimizmo nenoriu as cia tokios linksmo forumo gadinti tik tikiuosi kad atsiras kokie gydymo budai, kurie pagydys. beje skaiciau kad 2010m rinkoje pasirodys geriamos tabletes vietoj leidziamu vaistu. aisku iki LT kol atkeliaus tai praeis laiko..o ir pinigus didelius kainuos, bet siokia tokia pazanga

Aisku visi vaistai turi salutinius reiskinius, bet tabletes per sirdele kerta (daktare sake)

Uzsiimk kuom nors. Maziau juodos mintys i galva lis Maziau galvok, ir nustok saves gailetis. Dievulis dave sita, kad nuo kazko baisesnio apsaugotu. Jei MRT parode zidinius, ju neistrinsi Taip kad mergyt, nesunkink sau gyvenimo. Ziurek i viska su realiu optimizmu Pasisaugok, bet nebuk kaip kiausinis. Ateis laikas, susitvarkys viskas- priprasi. O tada ateis laikas ir

Labutis inga002

Turbūt visos mes Tave suprantam labiau nei kuris kitas asmuo.. visos praėjom tuos etapus.. baimės, liūdesio, didelės nuotaikų kaitos.. bet svarbiausia Tau reikia tikėti, kad viskas bus gerai
Man diagnozavo prieš penkis metus, būtent su akies vyzdžio išsiplėtimu, vėliau nusisukimu ir dvejinimusi. Tėvams buvo šokas, bet svarbiausia, kad tai ne vėžys.
Pradžioje buvo sunku morališkai perlipti per save, nes buvau labai plona, graži, priaugau svorio, o kas esant 23-jų buvo didžiausia tragedija .. Bet po ligos diagnozavimo susipažinau su visiškai kitokiais žmonėmis, esu dėkinga savo vienam draugui, kuris kasdien mane stūmė prie minties, kad visi norai, visos svajonės gali išsipildyti - tik reikia tikėti Vėliau susipažinau su savo draugu (dabar jau savo vyru ) kuris kasdien yra mano stiprybės šaltinis. Dabar jau beveik metai gyvenu be vaistuku, nes artimiausioje ateityje planuosime vaikelį ir nieko baisaus nenutiko
Dabar turbūt kaip ir visoms silpnas pablogėjimas, nes pavasaris, bet kaip Meletė sakė, draugaujuos su neurorubinu ir tuoj viskas pasikeis į gerąją pusę
Esam optimistės, nes sveikatos šaltinis - teigiamos emocijos, neapkrovimas savęs sunkiomis mintimis, labai linkiu, kad kuo greičiau pas Tave ateitų šis lūžis Labai svarbu pripažinti ir kitaip tariant pamilti savo ligą, su ja susigyventi ir susidraugauti Visos mes gyvenam pilnavertį gyvenimą ir jį tikrai gyvensime, svarbiausia nepasiduoti! Nepasiduok ir Tu!
Kas liečia darbą - tai su Tavo liga neturi nieko bendro, gali dirbti, o retas kuris darbdavys reaguoja į tokius dalykus. Pati dirbau ir banke, šiuo metu perėjau į kitą sritį ir niekas nemano, kad jog turiu šią ligą aš sugebu mažiau. Juo labiau - jei paskaitinėsi apie savo ligą - suprasi, kad būtent šia liga sergantys žmonės labai geri darbuotojai, geri specialistai, labai kruopštūs žmonės Taip, kad aukščiau nosytę!!! Viskas bus gerai!
P.S: kol sunku susitaikyti, atsiribok nuo skaitymo apie ligą, apsiprasi, susigyvensi su mintimis, tuomet domėkis. Turi į viską reaguoti laaabai ramiai.

O man tai liga dabar paskutineje vietoje, o kai buvau 5dieni pas neorologus, tai gili remisija, galetu ji isvbis letargo miegu uzmigti

dabar man didziausias rupestis kaip cia pagimdyti reikes, nes bijau nezmoniskai

oj isivaizduoju koki pilvuka dabar turi liga dabar tikrai paskutinioj vietoj kaip laikas greitai prabego- tik neseniai norejai vaikiuko o jau ir greit turesi

Kaip tau smagu , pamatysi viskas bus gerai ir pagimdysi ir dziaugsies. As taip pat labai bijojau gimdymo bet kai nubego vandenys tai laukiau kuo greiciau laikyti savo mazaja ir mazaji rankose. Tas dziaugsmas neprilygstamas. Sekmes.

nebijok Viskas bus gerai
Kazkaip tokiu metu geriausiai atsimenu savo paskutines dienas. Laikas labai greitai praejo Ir savas vaikas greit uzaugo Uz poros savaiciu svesim 3 metukus

Aš labai noriu antro vaiko , nes maniškiui jau 11, o man dar tik 31
Bet kai tų židinių daugėja ir gausiu naujus vaistus - baisu nutraukti bus, dar tie priepuoliai vegetodistoniniai, geriu lexotanil po 1 dabar, kaip ir geriau

o is kur tu esi?

na isgyvensim kaip nors, negimdziusios nepaliks

leliukas didziausias stebuklas tikras dziaugsmelis dideles sekmes Jums, nebijokit
as dziaugiuosi, kad mokausi, nd sociai sociai, tai nors nesedziu ir nesigrauziu, kai yra ka daryti. jei ne mokslai tai sakeles butu meluociau, jei sakyciau, kad negalvoju. zeme po kojomis nesudrebejo, bet isslydo. apsiverte viskas. gimtadienio dovana buvo uzaugau per pora valandu neatsimenu poros savaiciu isvis.. tik as tokia planuotoja i ateiti ir dabar nebeiseina planuoti. cia labai baisu
bet vis kartoju, kad mokslas zengia pirmyn ne atgal