Išsėtinė sklerozė

[quote=baltuke,2009 06 22, 21:35]
Sveiki, vis pasiskaitau Jusu susirasinejimus ir pagalia isdrysau prisijungti ir as.
Man IS nustatyta pries 17 metu, buvo visko: galvos svaigimas, pykinimas, paralyzius, visiskas apakimas (abieju akiu), tirpimai ir t.t. Per tuos metus dirbau ir kartu mokiausi, (per pablogejimus turejau nedarbingumo lapeli), siemet baigiau magistratura.
Skaitydama IS foruma radau keleta minciu apie gydyma plazmafereze. Turbut paskutinius 8 metus tik sis gydymas ir gelbeja mane, nes apart eiliniu plecianciu vaistu nieko nenaudoju. Tai gydymas, kada valomas kraujas, atskiriami raudonieji kuneliai nuo baltuju, balti pasalinami, o raudonieji supilami atgal. Pagerejimas ateina neiskart, tam reikia kantrybes ir tikejimo, kad viskas atsistatys. O pagerejimas su neurologiniais susirgimais ateina ne taip greitai. Ir tikrai tai nieko baisaus (kaip forume kazkas rase) ir manau,[QUOTE]q kam padeda, tai zymiai geriau negu vaistai, kurie turi aibe salutiniu reiskiniu.
Rusijos ponios tokias proceduras darosi, kad ilgiau isliktu jaunos...
[/quote]
labai malonu kad prisijungete.man diagnozavo pries 2metus ir vis bijau kas bus toliau,o cia jau 17metu sergat! noriu jusu paklaust apie paralyziu-ka paralyzavo ir ar visiskai atsistate?nes pati pries metus turejau baisia ataka ir visiskai kolkas neatsistato.negaliu rasyt tai ir mokytis neiseina bet vis laukiu kol praeis...

mano daktare Balnyte nuo vasario men. Iki to laiko kita gyde. Per ja vaistu ir negaunu dabar. Ji mane vitaminais sere. Su desine akim beveik apzlibus buvau(is 2 m atstumo masinos nr nemaciau) negulde! dvi savaites PATI i elektrostimuliacijas vazinejau. Gerai kad netoli, tik i kalna pasikelt iki KMUK. Taip ir vairavau zabala.


visa diena bliaunu, ir vyrui nervus gadinu Man sake negimdyk (aplinkiniai) bet vyras, mano daktarai palaimino. Sako ka gali zinot. Blogiau nebus. Nu ir turiu 2004 m pavasari man buvo su ta akim, pastojau 2006m., o sekanti 2007 m. lapkriti. Tai per du metus- 3 atakos. Dekui Dievuliui nestiprios. Labai didelio diskomforto nesukelia. Kita vertus, man diagnozuota gerybine forma. Tiems kuriems prasideda nuo akiu, liga eina lengviau.


sveiko zmogaus IS forume paskaitinedavau. I visus sarlatanizmus ir alternatyvas nekreipiu demesio. Jei butu veiksminga visi apie tai zinotu. Lygiai kaip su ozono terapija- is pradziu dziaugesi, o po to pinigu baisiai gaila buvo nes nieko nepadejo. Ai, dar aukstino tas Ceragem lovas. Mano uosviai nusipirko. Dabar eina ten pagulet kai as atvaziuoju. Turbut geda kad isjuokiau,(sake kad tipo nuo IS padeda) ir reik pagal paskirti panaudot.
Paskui, ten pat teko skaityti kaip atkalbineja nuo pastojimo. Jau ten iki tokio absurdo viskas nuejo, kad sakes

Man buvo 16 metu, kai diagnozavo liga. Atsikelus ryte labai svaigo galva, dvejinosi akyse, ejau kaip girta. Po menesio atsistate, po triju menesiu paralyzavo kaire puse, gyde prednizolonu ir masazu, B grupes vitaminais. Praejo daugiau nei puse metu kol viskas gryzo i savo vietas. Dabar tik as pati truputi jauciu, kad viena puse silpnesne. Ligos pradzioje buvo daug ir gana stipriu ataku. Mano organizmas gerai toleruoja plazmeferezes gydyma. Proceduras darau mazdaug karta metuose. Juciu kada jegos pradeda silpti ir lekiu i ligonine, nes jeigu leidziu ligai isisiauteti, tai ir po plazmeferezes kurso ilgai tenka laukti pagerejimo. As tiesiog atradau tai, kas man tinka. Ir aisku as pasitikiu Dievu...
Galit parasyti i az, butinai pasistengsiu atrasyti.

Dievu mes ir tik ir galim tiket... Uzdejo situos kryzelius mums, nes mato kad stiprios esam, ir panesim. Nu ir nesam... Per sunkaus nedes Kaip as sakau: dave tokia nelaime, kad nuo didesnes apsaugotu.

Skaitau jūsų istorijas ir ašaros akyse kaupiasi.. Mane turbūt panikos priepuolis ištiktų jei suparalyžuotų ar nematyčiau.. O čia skundžiuos savo prasta savijauta, kai Jūs visos daug rimtesnių bėdų turit.. Juk gal nė nesergu... Ech kaip nekenčiu, kad reikia pastoviai laukti tų tyrimų..

teisingai, gal ir nesergi. Simptomai bendriniai yra, tinka daugeliui ligu. Taip pat ir nuovargis, vitaminu trukumas, ir t.t... Iskart visi simptomai priskiriami IS nesireiskia. Tik keletas. Nesigraudink dazniausiai paumejimai buna 3-4 savaites. Pvz snekant apie mane, priprantu, ir net neatkreipiu demesio kada praeina. Po kiek laiko pastebiu. Dabar ir tas pats buvo. Veidas aptirpo. Bet jei nelieti- nejauti. Pries kelias dienas pasikasiau skruosta, jauciu kad viskas gerai Jei ir pasitvirtins- nepergyvenk. Pati perskaitei kad gyventi, ir susigyventi galima su is. As isvis vaikstau pati sau toki durniu ijungus ir namie niekas su manim nesielgia kaip su ligoniu. O pacia liga vadinu savo drauge Tik va, jautrumas belekoks atsirado. Tokia ziezula dar nebuvau
O tau MRT dare, punkcija ar pasiliko paciai pabaigai tokius dalykus? Man kai ieskojo tai poliklinikoje neuro ir okulistas susirasinejo korteleje (po tris kartus buvau pas juos, smegenu) smegenu EEG (encefolograma) gera, po to KMUK, ausu, akiu. Pagulde, tada punkcija juosmenine, ir Magnetinis rezonansas. Tik magnetas ir parode viska. Po 2 metu nestipri ataka- atsiguliau. Tada tik Bera padare ir viskas. Siemet magneta pakartojom, tai per 9 metus padaugejo, bet ne kritiskai.
Ir dar,- Baltuke raso kad 17 metu stazas, mano 9 metai. Pries tiek laiko dar internetas ne visiems pasiekiamas buvo. Nelabai ka ir zinojom, tai nebuvo kaip ir i sirdi per stipriai imt. Man pasake dr- taoi va, letine, nemirtina, priprasi, gyvensi. Jei atakuos- vaistukai, ir vel ant koju stosies. O va, neseniai tokia siaubeka perskaiciau, tai daugiau be reikalo nieko ir neskaitysiu. Yra kaip yra.

Kolkas man tik okulisto konsultacija (4tas gal ką nors pasakys naudingo nes kiek daktarų tiek nuomonių buvo), ir tiek bera,vep testai, daugiau nieko.. Šiandien va vėl akies dugną tirs, kaip nekenčiu tos procedūros - vaikštai akim kai vampyro ir nieko nematai nes vyzdžiai kai bliūdai daktarė man išvis negąsdina, nei ką įtarią, nei kam tyrimai nieko nesako, o aš ir neklausinėju ir pačiai mažiau nervų ir nereikia dar daugiau prisigalvot visko..
Kad simptomukai daug kam tinka irgi skaičiau, tik kad tų daktarų pas mane visokių buvo ir visi jum nieko nėr.. O aš vos kojas pavelku bet negis su daktarais ginčysies

Kolkas man tik okulisto konsultacija (4tas gal ką nors pasakys naudingo nes kiek daktarų tiek nuomonių buvo), ir tiek bera,vep testai, daugiau nieko.. Šiandien va vėl akies dugną tirs, kaip nekenčiu tos procedūros - vaikštai akim kai vampyro ir nieko nematai nes vyzdžiai kai bliūdai daktarė man išvis negąsdina, nei ką įtarią, nei kam tyrimai nieko nesako, o aš ir neklausinėju ir pačiai mažiau nervų ir nereikia dar daugiau prisigalvot visko..
Kad simptomukai daug kam tinka irgi skaičiau, tik kad tų daktarų pas mane visokių buvo ir visi jum nieko nėr.. O aš vos kojas pavelku bet negis su daktarais ginčysies

sveiko zmogaus forumas visai sugadintas, zmones, kurie negali ir nemoka susitaikyti su savo likimu, pjaunama vienas kitam gerkles. As irgi buna uzeinu, retai, bet uzeinu, ir visad susigadinu nuotaika...o irzlumas ir jautrumas ir mane aplanko, bet bandau tvardytis-padeda

Zinoma gaila, kad musu forumo gretos papilnejo, bet patirtis, patyrimai, pojuciai ir kt pagalba smagu pasidalinti, kad tik kazkam padetu

Mylekim save ir aplinkinius, gyvenimas nestovi vietoj...kaip as save guodziu - juk buna ir blogiau....

pries pora metu ten dar nieko buvo. Ir pajuokaudavom, ir daugmaz tie patys zmones lankydavosi. Paskui kai pradejo jau daugiau ateiti, bandziau pajuokauti... Vienas kai puole, tipo ko as cia saipausi, kas cia tokio juokingo Tipo mano zmona serga, as nezinau ka daryti. Vajei galvoju, nu ir nuotaikos. Mano vyras dabar pradetu stradalint nusisauciau

o as nesuprasiu zmoniu, kurie sedi ir verkia, kad serga IS... juk tokios emocijos dar labiau skatina liga... saves gailejimasis ne iseitis... i mane irgi kaip i ufonauta ziuri, IS sergu nuo 16 metu, diagnozavo liga praejus 5 metams po pirmos atakos, nes viena akim nemaciau, pagulejau vienoj ligoninej, pagulde poto i klinikas... pamenu kai daktare man pranese apie diagnoze (man tada buvo 21 metai), sako tavo liga nemirtina, po pablogejimu visad buna pagerejimai, cia ne vezys ir viskas... pradziai nesupratau ka ji ten pasake, pagulde mane issamesniems tyrimams gavau rezidenta, kuris is manes rase turbut savo darba, nes megnetinis rezonansas buvo padarytas pries gulantis i ligonine ir diagnoze buvo zinoma... nu tada pradejo jis ant manes visus bandymus daryt )) buvo ir anksciau minetieji tyrimai, kai laidais apkarste, ir akis ziurejo, nes neuritas vistiek savo dave ir punkcija padare, savaite nepasikeliau... susirenka seimyna, visi persigande, nu kur nebus, as juk isbalusi galvos nepakeliu, o as juokelius laidau, dar daugiau jie nesupranta... nu tai negi dabar gulesi, aplin tave stovi kokie 6 zmones ir vaitosi, oj kaip man blogai... po diagnozes patvirtinimo mama manes net i lauka isleist nenorejo moviau i miesta pirmai progai pasitaikius )) ir dabar, nuo rebifo migrena kankina, skydliauke sugadinta, geriau papildomai vaistus saujom, kraujas nekresa, biski kas ir melynes didziausios, bet negi dabar imsi ir verksi, yra kaip yra, o tas aplinkinius labai stebina, kodel as neverkslenu...o as verkslenimui poliklinikoj dar per jauna

Tai va, savigailos seansai niekuo nepades. Tik blogiau pasidarysi. Dar ka darau: jei pajauciu kad negerumas gali ateiti,- einu i sale pasportuoti. Ir kai laukiausi, treneris man spec programa sudare. Kad sveikai gyvenu nepasakyciau. Na kaip, alkoholio beveik nevartoju (labai retai taure vyno, ar alaus stikline) bet rukau Maista irgi stengiuos rankiotis.
O jei apie amziu- man uz 3 men bus 32 m. Su vyru jau draugavau kai diagnozavo. Neissigando. Kaip tik mane stumia i prieki. Neleidzia prisimastyti kokiu nors nesmoniu ( kartais visoms uzeina).