Turejau ir as gerbeja..... iki siol juokas ima........ tiktai jis ne darzelinis buvo, o jau studentaujant "kabino"...... taigi vakaruska studentiska, jis man i aki kirto, gan isvaizdus, aukstas, o kai mane iskviete sokti ir po pirmojo sokio pasiule dar su juo patrepseti tai net sirdis suspurdejo is laimes, po to palydejo iki autobusu stoteles ir pasimatyma paskyre....... na pradzia grazi... susitikdavome kiekviena vakara visa savaite, vyrukas letokas, bet nieko visai, i kavines nekviesdavo (na studentas gal pinigeliu nebuvo)...... vaiksciodavome po centra, po parkelius ir t.t. ..... viena karta taip bevaikstant lietus uzklupo, na tiksliau liutis....

.... begome i artimiausia kavine, as slapia iki siulo galo.... sakau gal kavos noreciau o jis "as tai arbata gersiu, pigiau, nes dar uz tave moketi reiks gi"

..... net zioptelejau..... pasisiuliau pati susimoketi ir i kita pasimatyma nusprendziau nebeiti..... atvaziavo i namus siaip sau... kazkaip liezuvis nebeapsivercia pasakyti kad tu jau pas mane nebeik

..... tai jis atejo sako jeigu kavos isvirtum tai saldainiais pavaisinciau (matai pas mane kava gerti jam ne per brangu pasirode, vis tik ne arbatos prase)..... isviriau kavos (na liezuvis neapsiverte kazka negrazaus pasakyti ar kavos nevirti)... jis istrauke maiseli saldainiu "kregzdute".... paimiau viena. sako imk du..... paimiau du..... likusius jis i savo maiseli isidejo....

issinese namo.... taigi vaiksciojo jis pas mane dar metus laiko kas antra savaite, tai stengdavausi neileisti, visko prigalvodavau, budavau be nuotaikos.... na nesupratingas vyrukas... viena karta darba gavo, atleke su vyno buteliu, as taures pastaciau... ipyle..... paskui buteli uzkimso ir atgal i maisiuka isidejo, nes dar ten jam kazka pavaisinti reiks

...... kas keisciausiai jis mano mamai patiko ir ji visais budais stengesi ji pakviesti....pvz as parduotuvei, pareinu o ji ileidusi manaji "kavalieriu" i mano kambari kad palauktu

uch..... tada jis man atrode dievo bausme, dabar tik juokas ima