Libanas - mano vasara Artimųjų Rytų rojuje.

Sveiki, dar gyvendama atostogų įspūdžiais, noriu ir Jums parodyti ir papasakoti apie tai, ką mačiau Libane.



Trumpai apie Libaną:

šalis, anksčiau vadinta artimųjų rytų Šveicarija, arabų šalis, kurioje dvi religijos - katalikų ir musulmonų. Šalis, skalaujama Viduržemio jūros, apjuosta kalnų grandine. Tarpusavio nesutarimai, karai su Izraeliu, konfliktai su Sirija ilgai kankino šią šalį, traukiančią daugybę turistų savo grožiu bei pramogomis.

Kelias vasaras bandžiau išvykti į Libaną, tačiau politine situacija kaip tyčia tapdavo itin įtempta (karas prieš du metus su Izraeliu, praėjusią vasarą šalyje susprogdinti pagrindiniai tiltai)
Libane, po ilgo laiko išsirinkus prezidentą, situacija tapo kiek ramesnė. Šalis vėl ėmė laukti turistų, tad neilgai galvojusi su vyru nusipirkau bilietus.

Kelionė truko labai ilgai.
Skrydis iš Vilniaus į Čekiją, šešios laukimo valandos bei keturiu valandų skrydis į Beirutą, Libano sostinę.

Nusileidus lėktuvui, neapsakomas karštis (buvo apie 35 laipsnius) ir drėgmė buvo labai keisti po Lietuvos orų.

Pirmąsias dienas gyvenome Beirute.
Karo paliktų pėdsakų matyti nebuvo, statomi nauji namai, rekonstruojami keliai nepriminė niekuo neseniai vykusių sprogdinimų.





Šalis pribloškė neapsakomo grožio kraštovaizdziu, kurio neįmanoma perteikti nuotraukomis. Jūra, šalia aukščiausi kalnai . Palmės, šiluma, prie kurios sunkiai pripratau . Miestą dažnai dengė rūkas nuo karščio.





Kadangi mieste buvo labai karšta, visur važinėjome automobiliu. Parduotuvėse, restoranuose, visose patalpose veikė kondicionieriai. Pagrindinėse gatvėse labai daug kamščių, nes ten visuomeniniu transportu mažai kas naudojasi, visi suaugę šeimos nariai turi po automobilį.


Kamščiuose uždarbiauja atvykėliai iš įvairių šalių. Jų čia labai daug.

Pirmąsias dienas teko priprasti prie jų šūkaliojimų po balkonais, norint parduoti vaisius, daržoves ir kitokias gėrybes.

Viduržemio jūra skalauja Libano pakrantę per visą šalį, pakrantėse stovi viešbučiai, vilos, kompleksai, mokami paplūdimiai.



Rytais važiuodavome į apartamentų kompleksą netoli Beiruto.



Čia libaniečiai atsipūsdavo po darbų ilsėdamiesi nuosavuose apartamentuose, nameliuose.


tęsinys bus

Saulė taip kepindavo, kad prie baseino ilgai neišbūdavau.

Truputis jūros vaizdų, kurios temperatūra mažai kuo skyrėsi nuo oro.




Ant kranto matosi istorinė vieta - Byblos Jbeil, griuvėsiai seniausio pasaulyje miesto, iš kurio kildinamas mūsų abėcėlės atsiradimas.





Pramogos:



Skirtingai nei daugelio manymu, šalyje mažai mačiau moterų su čadromis, čia merginos itin mėgsta demonstruoti savo grožį didelėmis iškirptėmis, mini sijonukais. Paplūdimiuose vyrauja mini bikiniai, daug papuošalų netgi prie baseinų, paplūdimio šlepetės su aukštais kulniukais .
Labai keista buvo matyti 80metes moteris su idealiais pedikiūru ir manikiūru, čia visos jaunos ir senos labai puoselėja savo grožį.

Mokami paplūdimiai, kurių yra daugybė skirtų įvairaus skonio žmonėms (tinginių paplūdimys su baseiniais, tylia muzika, ramybe, suaugusiųjų paplūdimys, kurio baseinuose galima gerti ir rūkyti ir pan.), pribloškė vaizdais, aptarnavimu. Kiekviename paplūdimyje budavo daugybė baseinų, pramogų, restoranų.



Paplūdimio parkelis:

Trumpai apie kainas.

Maisto kainos supermarketuose kiek didesnės nei Lietuvoje, pasirinkimas daugybę kartų platesnis.

Gerų virtuvių (arabiško, itališko ir kt.) restoranuose labai brangu, pietūs kainuodavo apie 100-150 Lt žmogui. Yra ekonominių restoranų, dažniausiai amerikietiško maisto (mėsainiai, bulvutės, steikai), kuriuose įmanoma pavalgyti ir už 50 Lt žmogui. Tiesa, pakelėse daugybė greito maisto restoranų, kuriuose galima pigiai nusipirkti skanaus arabiško maisto.
Taip pat gerai žinomi restoranai - Pizza Hut, Burger King, MC donalds ir kiti - jų būdavo po kelis kiekviename mieste.

Rūbai, kurių tikėjausi prisipirkti labai daug, itin brangūs, didžiuliuose prekybos centruose būdavo tiek parduotuvių, kad net man, patyrusiai šopingo meistrei, paskaudavo kojas ir nugarą. Zara, Mango šalyje vertinami kaip itin pigūs rūbai, tokio lygio kainų kitose parduotuvėse negalėjau rasti. Batų, rankinių kainos iš viso nesuprantamai aukštos.

Dėl didelės konkurencijos žinomų brandų akiniai, laikrodžiai yra pigesni nei LT, tuo labai džiaugiausi , bet mano piniginė nelabai .

Viešbučių, taksi kainų nežinau, nes neteko naudotis jų paslaugomis.

Tęsinys kitą dieną.

Labai gražios nuotraukos O iš kalnų kas nors bus? Sakė, kad prieš kelis metus maisto kainos netgi labai nedidelės buvo, bet matyt, gyvenimas "gerėja"... O dėl to, kad arabų šalis, tai sunku pasakyt, ar tikrai arabų, šneka arabiškai, bet kad net šalies konstitucijoje, man atrodo, vis dar nėra įtraukta, kad tai arabų šalis, jie patys niekaip neapsisprendžia, nežino
Papildyta:
Lauksiu tęsinio Prašom nepamiršt, kad laukiančių yra ir ilgai nelaukus pratęst

Vizos nereikėjo man, aš ištekėjusi už libaniečio.
Apie jas nieko nežinau , nes daug nuomonių prieš važiuojant buvo.

Patys keliavom .
Kainos aukštokos, bet, manau, čia priklauso labai nuo vietos, kur gyvensit, būsit ir t.t.

Libano krikščionys yra labai tikintys. Dažnai gatvėse, prie namų esančiuose kiemuose pamatysi Marijos statulėles, kryžius, šventųjų paveikslus.
Daug Libane nekeliavome, dėl saugumo, bet aplankėme krikščionių šventųjų vienuolynus kalnuose. Keletas nuotraukų iš kalnų.



Čia Šventosios mergelės statulos nuotrauka (centre, baltos sp, prie stiklinės bažnyčios) nufotografuota važiuojant autostrada. Ten netoliese gyvenome, kai persikėlėme iš Beiruto.


Dar kalnai:


Rūkas nuotraukose- tai debesys, kalnai yra taip aukštai, kad man galvą skaudėdavo, o važiuojant į juos, ausis užguldavo..



Namai:


Buvau ir mišiose.


Bažnyčios skiriasi nuo mūsiškių tuo, kad išpažinčių atliekant nieko nemačiau, prie krikščioniško gyvenimo vaikai pratinami nuo mažų dienų - per mišias buvo pilna mažučių vaikų, netgi kūdikių, kurių juokas, verksmai netrikdė susirinkusiųjų.
Iš pagarbos religijai, kitiems tikintiesiems, į tokias vietas netinka eiti labai apsinuoginus, jei moteris ateina su didele iškirpte, jai duodamos skaros apsigobti pečius.

Kaip ir minėjau, labai garbinami šventieji, jų gyvenimo vietose pastatyti didžiuliai vienuolynai. Tikima (su įrodymais), kad jie padarė ir tebedaro daugybę stebuklų tikintiesiems, gydo nuo įvairiausių ligų. Kelis kartus viešėdama Libane iš įvairių žmonių girdėjau apie neseniai padarytus stebuklus jų artimiesiems.

Šventasis Charbel



Kaip minėjau anksčiau, pirmąsiąs dienas gyvenome Beirute, bet kadangi buvo labai karšta, persikėlėme į namą kalnuose už keliasdešimt kilometrų.
Ten yra labai įprasta vasarą kelis mėnesius gyventi kalnuose, nes ten kiek vėsiau.
"Kaimas" kalnuose, kuriame gyvenome.

Daugiaaukščiai namai priklauso dažniausiai vienai šeimai - libaniečiai pripratę gyventi didelėse erdvėse.
Čia vaizdai iš balkono:



O čia aš balkone




Papildyta:
Truputis saulės beskaitantiems, o aš grįšiu kitą dieną

Oi kaip įdomu skaityt! Gražios nuotraukos ir komentarai. Man teko gyventi šiaurės Libane, Tripolyje.Nemažai keliavom po šalį.Tokia nedidele,bet labai įvairi.Kiekviena vieta savaip graži ir ypatinga.Malonu pamatyti pažįstamas vietas Lauksiu tęsinio

Sako Saida iš viso labai gražus miestas, labai viskas sutvarkyta, net geriau nei Beirute, ten lyg Hariri gimtinė, tai jis po pilietinio karo laaaabai pasistengė

Temos autorė pradingo,tai aš pabandysiu pratęsti fotoreportažą,gal nesupyks
Mano nuotraukos iš 2007 vasaros,kai buvo neramumai.Armija kariavo su teroristais besislapstančiais palestiniečių stovykloje,prie jūros(nebepamenu pavadinimo)
Nepaisant,kareivių ir tikrinimų,ryžomės pakeliauti.
Beirutas.Mečetė,kurią pastatė Rafikas Hariris ir šalia jos palaidotas(baltas stogas).


Kareivis Beiruto centre,nors ir fotografuoti negalima,bet sutiko, su sąlyga,kad leisim palaikyti sūnų


Krantinė Beirute.Kas buvo Beirute ,pas visus mačiau nuotrauką šitoje vietoje,turbūt kaip prie mūsų Palangos tilto.


Lietuvos garbės konsulatas Beirute.


Kadisha Valley,pakeliui link kedrų,žymaus libaniečių rašytojo,dailininko Khalil Gibran gimtinė.Jo knyga "Pranašas" yra išversta į lietuvių kalbą.Labai gražūs vienuolynai tame slėnyje.


Libano simbolis-kedras.Kedrų giraitė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.Paminėti Biblijoje.Net iki 3000metų senumo medžiai.



Tai pradžiai tiek

tęsiu toliau
pasivaikščioję po kedrų giraitę kylam toliau į kalnus.Mūsų tikslas pasiekti Balbeką(Baalbeck).Vaizdai nuo pačios kalnų viršūnės.Kai kur buvo matyti lopinėliai sniego.Mano tėtis nepatingėjo užkopti pačiupinėti ar tikras Tikras.Deja nuotraukos nepadariau

Baalbeck.Romos Imperijos palikimas.Šventovių kompleksas,vadinamas Heliopoliu(Saulės miestu).Įspūdingi statiniai, išlikę per visus karus iki šių laikų.


Dekoro elementas su liūto galva.Iškritęs iš kolonų esančių tolumoje(matosi tarpelis).Galima palyginti kokio dydžio.

Čia vaizdas išėjus iš muziejaus.Irgi šventyklos liekanos pačiam miestelyje.

Siandien noriu parodyti ir trumpai pakomentuoti nuotraukas, darytas antrajame pagal dydi Libano mieste, Tripolyje(neraso man siand lietuviskom raidem )Tripolis(Trablos)isikures siaures Libane,ant Vidruzemio juros kranto,netoli Sirijos,uostamiestis.Dauguma gyventoju-musulmonai sunitai,taigi turistams iprastu pramogu(baru,diskoteku ir t.t)cia nerasi.Miestas paminetas 1400m pries Kristu.Taigi turtingas istoriniu palikimu.Man lankantis pirma karta(pries 5metus)pasirode ganetinai apsnerkstas ir netvarkingas.Bet situacija keiciasi i geraja puse ir praeitais metais jau pamaciau akivaizdzius teigiamus pokycius.Miesto centras restauruojams,tvarkomas.Taigi nuotraukos.
Kryziuociu pastatyta gynybine pilis.

Apacioje teka upe,uz betonines sienos.Upes foto nededu,nes vaizdas baisus,siukslynas,kadangi abejose pusese turgus.

Aveles.Miesto pakrasciuose teko matyti ir karviu, besiganaciu po siukslynus

Viena is pirmuju mececiu.

Pilyje.



O cia miesto vaizdas atsiveriantis nuo pilies.Nuotraukos apacioje matosi kapines.