Sveikos, skaitinėjau čia įvairias gimdymo istorijas ir pati prisiminiau savo pastojimo istorija, tad kam įdomu galit paskaityti o jei ką ir pakomentuoti ir pasidalinti savo patirtimi
Su vyru turbūt daugiau nei puse metų vis bandėm susilaukti vaikelio, bet vis nesisekė Bet vis bandėm bandėm ir bandėm Vieną naktį pajutau labai skaudu dūrį į pilvuko apačia iš skausmo net apsiverkiau labai išsigandau, kad gal trūko anpedicitas. Pabudo MB ir svarstėm ką čia daryti ar vykti iškart į priimamąjį ar palaukti ryto, besvarstant skausmas silpnėjo ir atsigulus vėl į lovą užmigau. Ryte vistiek nusprendžiau pasirodyti ginekologui Užsiregistravau ir draugių lydimą tenai nuvykau. Jis mane apžiūrėjo ir tik pasakė, kad uždegimas, anpedicitas neplyšęs, prirašė vaistų ir išleido namo Kažkaip nuojauta kuždėjo, kad nereikia man gerti tų vaistų ir tą pačią dieną žsiregistravau pas kitą gydytoją, kuri priėmė po 10 dienų Ir ką jūs manote ji man pareiškia jūs LAUKIATĖS Jūs neįsivaizduojate kokia tą akimirka aš buvau laiminga, kad nevartojau tų išrašytų vaistų Ir žinot kelintame mėnesyje buvau nėščia?, antrame.
Tai gydytojos klausiau, o kodėl man vistiek buvo mėn... jei jau laukiausi, ji paaiškino, kad pasitaiko tokių atvejų...
dabar mūsų sūneliui pusantrų metuku yra siprus, vikrus ir nuostabus vaikutis O ka galėjo nutikti jei būčiau vartojusi tuos vaistu, net baisu pagalvoti :ax
Visoms linkiu nepapulti pas tokius daktarus kaip buvau papuolusi aš
mažule , belieka tik džiaugtis savo nuojauta aukit didučiai ir stipručiai
smagu, kad viskas baigesi gerai, ir dabar auginate sveika ir grazu suneli
Džiugu, kad moteriška intuicija padėjo priimti teisingą sprendimą ir dabar džiaugiatės sveiku mažuliuku
ačiu visoms už gerus žodžius
Džiaugiuosi už Jus, kad viskas gerai baigėsi
saunuole kad ju negerei, tu kaip tikra mama pasikliovei savo nuojauta ir sirdim, stiprybes jums augant
nuojauta pakuždėjo teisingai
Viltis mirsta paskutine Aukit sveiki ir dideli!