Kroatija

Pampersai,tyreles-panasiai kaip Lietuvoj,bet jei su masina vaziuojant,tai geriau isidet,nereiks galvos sukti.

KRK parke nebuvom,bet Plitvicos parkas-tai rojus zemej Apejom beveik viska,ka buvo imanoma apeiti,nors nesioklej kabojo leliukas

Galit zvilgteleti i keleta foto is ten.Tik reikia ieit i subalbuma"kelione".Slaptazodis:vasare

Dėkoju visoms besidalinančioms infomacija
Ko gero ne su mašina važiuosim.... Užtai viskas taip ir aktualu

Tiesa, dar. Rugsėjo mėnesį po kiek paprastai kainuoja apartamentai?... Dviems gautume už 25-30 eurų, ar pigiau?... Mąstau rezervuotis iš anksto, ar ne....

Labas visiems!

Mes irgi ruosiames i Makarska, pakeliui atgal manome aplankyti Plitvice... Gal kas zinote, ar liepos viduryje Plitvicej imanoma surasti kempinga porai naktu apsistoti? Rezervuojami internete apartamentai Plitvicej labai brangus. Is tikruju, ar galima Plitvicej maudytis? L. svarbu, nes vaikai zys jei negaus pasimaudyt.

čia yra nuoroda su kempingais Kroatijoje
http://www.camping.hr/gb/index.htm

spėju, kad čia ne visi kempintgai
abejoju, kad negausit kur nakvoti, nes Kroatija gyvena iš turizmo

Plitvicoj maudytis negalima

deja deja,kiek žinau,kad ten maudytis neleidžia, o galėtų

Ačiū atsakusiems

Gaila , kad negalima Plitvicoj maudytis. O su rezervacija - nežinau, ką daryti. Draugai du kartus buvo Kroatijoj, abu du kartus pravažiavo pro Plitvicę, nesuradę kur pernakvoti. Nesinori su mažais vaikais atsirasti tokioj situacijoj Na, žiūrėsime.

Plitvicose daug apgyvendinimo nuorodų duoda pats pagrindinis Kroatijos psl čia. Gal nors čia ką rasite. Šiaip apsidairykite miesteliuose pakeliui. Kiek pamenu, važiuojant nuo Plitvicų link jūros yra keletas miestelių, kuriuose galima pasistoti. Deja, pavadinimų jau nepasakysiu...

Ačiū už info

Sužinojau, kad galima užrezervuoti (telefonu) vietą Plitvicų kempinge Koranoje. Jie laisvai kalba angliškai.

Bet apsisprendžiau nieko prie Plitvicų nerezervuot, kad grafikas būtų lankstesnis...

Na ir teisingai padarei. Negali gi prisirišti kiekvienoje vietoje - o jei pakeliui kas nors labiau patiks ir į Plitvicus nuvažiuosite kitą dieną - ką su ta rezervacija daryti, o kad kempinge nebūtų vietų palapinei pastatyti

Tikrai gausit ir dar pigiau,nes jau ne sezonas.Pasiziurek www.croatia.hr-ten mazdaug galima susidaryt ispudi apie kainas.Tikrai neverta rezervuotis,nebent labai su mazu vaiku keliausit(mes varem su 3men,tai rezervavom).



Tikrai gausit nakvyne.Zinoma,juk galima apsinakvot ir 8-10km iki Plitvicos,o is ryto nuvaziuosit.Mes taip ir darem pernai.Praktiskai kiekvienas namas Kroatijoj nuomoja kambarius.Nuo pat sienos Mes net nustebe buvom.Tikrai jokiu problemu

Po Kroatiją keliavome su kemperiu 2005 liepos antroje pusėje. Kadangi priešingai nei daugumai rašiusių Kroatija nepaliko neišdildomų įspūdžių, pernai nieko nerašiau nes, kiek supratau, čia arba gerai arba nieko. Tačiau šiemet, pamatęs sezono kainas naujuose vasaros atostogų kataloguose, nutariau parašyti keletą atsiliepimų tiems, kas dar tik planuoja vasaros atostogas ir kam tai galėtų būti įdomu. Be emocijų, tik faktai. Tai, tegul ir kiek subjektyvu, bet atitinka tikrovę. Taigi, rinkdamiesi kelionės maršrutą 2 savaitėms, per Prahą, Zalcburgą, Veneciją nuvykome į Kroatiją ir visą savaitę keliavome Išilgai pajūrio per Istriją, aplankydami KRKĄ, iki Dubrovniko, aplenkdami didesnius miestus, stengdamiesi nenutolti nuo pajūrio ir dažnai stabtelėdami kurortiniuose miesteliuose pernakvoti, pasižvalgyti ar tiesiog „išgerti alaus“. Kadangi kelionė buvo planuota iš anksto, buvome prisiskaitę begales nuostabių atsiliepimų ir ruošėmės ne mažiau nei stebuklui... Tačiau stebuklo nebuvo - mus pasitiko skurdi augmenija, pliko akmens kalnai ir nuostabi mėlyna jūra. Pajūrio kurortiniai miesteliai ir didesni kempingai įrengti gražiai, tačiau toliau nuo jūros šalis nėra labai tvarkinga ir gyventojai, nors bendrauja maloniai, tačiau savo naudos pamiršti nelinkę. Jūra yra nuostabios mėlynos spalvos, vanduo nelabai šiltas – liepos pabaigoje buvo apie 20 laipsnių, maudytis nepatogu, kadangi visoje pakrantėje didoki akmenys, o nusileidimas prie vandens sudėtingas. Įrengtuose miestelių arba didesnių viešbučių ir kempingų pliažuose dugnas supiltas iš žvyro, o vanduo tose vietose jau nėra toks skaidrus. Beje, Italijos pakrantė yra smėlinga ir nepaisant, kad jūra ta pati, vanduo ten ne toks gražus kaip Kroatijoje – ten jis drumstas. Teko padaryti išvadą, kad jeigu jūra graži, ji nepatogi maudymuisi, o jei patogi – vanduo jau nebebus toks skaidrus. Kitas kroatiškos jūros ypatumas yra tas, kad beveik nuolatos matosi salelės – atrodo tarsi anapus būtų kitas krantas (o juk giliai pasąmonėje norėtųsi, kad jūra būtų begalinė) ir labai pasigedome bangų. Krantai ne gyvenvietėje - šlaitiniai akmenys ir uolos, miesteliuose – betoninės krantinės arba žvyro paplūdimiai, daug prieplaukų. Akmenys, uolos, akmenys ir vėl uolos tarp kurių taip norėtųsi išvysti nors nedidelį augalėlį ar juostelę smėliuko. Patys miesteliai – tipiški pajūrio kurortai su tipiškomis kurortų paslaugomis, nuobodoka architektūra ir didelėmis (palyginus su Lietuva) kainomis. Beje kainos didelės ne tik kavinėse ar restoranuose, jos žymiai didesnės ir parduotuvėse, nekalbant jau apie gatvės prekybą. Tuo tarpu maisto kokybė pajūrio restoranėliuose nėra labai aukšta, kartais maistas būna šildytas tiesiog mikrobangų krosnelėje, o kainos maždaug 40% didesnės nei pas mus. Brangesniuose restoranuose maistas, ypač jūros gėrybės, kokybiškas, skanus, tačiau kaina jau dvigubai ar daugiau didesnė nei Lietuvoje. Alus palyginus pigus (kaip pas mus), o gaivieji gėrimai ir vanduo – brangūs. Gatvėse daug prekeivių drabužiais ir įvairiais niekučiais – asortimentas kaip mūsų turguje, prekės turkiškos ir kiniškos, o kainos apie 20 – 150% didesnės negu Lietuvoje. Vaisiai maždaug dvigubai brangesni nei Lietuvoje, tik arbūzai kainavo tiek pat. Visur prekiauja naminiu alkoholiu – rakija (saldi spalvota, iš įvairių vaisių, užpiltinė), priklausomai nuo užpilo turinio slivovica (slyvų), krušovica (kriaušių), višniovica (vyšnių) ir pan. Yra vyno, yra naminės degtinės, daug sūrio ir medaus – tai parduodama tiesiog prie kelio arba didesnėse žmonių susibūrimo vietose. Eismas sutvarkytas gerai, daug automagistralių, jos mokamos ir gana brangios, vietomis, ypač miestuose, trūksta nuorodų. Keliuose daug policininkų įsitaisiusių už krūmų su radarais, - labai džiaugiasi sustabdę turistus, - iš karto paprašo paso (!?), atskaito labai ugningą paskaitą apie greičio viršijimo pavojus, pagąsdina teismu, kosmine bauda (500Kn.) ir, net nepatikrinę vairuotojo pažymėjimo bei automobilio dokumentų, gavę 20 eurų, plačiai išsišiepia ir paleidžia važiuoti toliau su sąlyga, kad ateityje greičio nebeviršysiu. Tolstant į pietus, maždaug nuo Splito, gamta tampa turtingesnė, augmenija vešlesnė, namai įsitaisę gyvatvorių nišose, pajūrio miesteliuose gražiai sutvarkyta aplinka, namų soduose daug vaismedžių, kai kur atsiranda palmių, tačiau jos nėra natūrali flora. Palaipsniui baigiasi salos ir išnyksta „kitas krantas“. O Dubrovnike atsiveria visiškai kitoks vaizdas. Jį drąsiai galima palyginti su rojumi žemėje – mažas, gražus, kompaktiškas, labai turtinga augmenija ir savita architektūra. Nepaisant, kad dar kiek daugiau nei prieš dešimtmetį jis buvo bombarduojamas, karo nelikę nei ženklo, senamiestis sutvarkytas idealiai. Visiška priešingybė Istrijos miestams ir gamtai.
Norėdami aplankyti Plitvicos parką, atgal pasukome toliau nuo jūros einančiais keliais. Jie siauri, lygūs, stipriai apkrauti. Pakelės miesteliai aptriušę, gyventojai neturtingi, daug nuo karo likusių griuvėsių ir apleistų pastatų, su pakelės užeigomis, siūlančiomis nebrangią nakvynę. Nuostabūs kalnų peizažai palei visą kelią. Plitvicos parkas nepakartojamas savo grožiu ir unikalumu, tačiau neišpasakytame karštyje vaikštant aplink ežerus labai norisi sušlapti, o tokia galimybė ten, deja, nenumatyta. Brangu, bet sutvarkyta gerai. Didesnių miestų nelankėme. Taigi, apie Kroatiją – šiaurinė pusė gana nuobodi. Pietuose gražūs kurortai, daug saulės ir mėlyna jūra, kažkokios egzotikos ten tikėtis neverta. Jei sėdėti viename kurorte, tikrai nebus geriau nei Nidoje, o keliavimui vasaros viduryje pernelyg karšta. Lyginant su Lietuva, ten yra kitaip, bet nepasakyčiau, kad gražiau. Kol kainos nebuvo didelės, tai buvo gana viliojanti vieta. Turint galvoje, kad mūsų gamta tikrai ne prastesnė, o kainos dabar jau žymiai mažesnės visais atžvilgiais, Kroatija tikrai nebūtų ta šalis, kurią pasirinkčiau poilsinei kelionei šiandien, ieškodamas egzotikos, saulės ir šiltos jūros....

Taip iš tikrųjų ir yra, bet... "Atsikandę" aukštų kainų ir būrių turistų mes kelionę į šią šalį planuojame arba pavasarį, arba rudenį. Neįtikėtina, bet kainos gerokai krenta. Aš tikrai nė nemanyčiau važiuoti į viešbutį Kroatijoje... Šią šalį reikia išmaišyti skersai ir išilgai savo auto. Į Istriją daugiau net sapnuose važiuoti nenorėčiau, o tikrai egzotiška ir nepamirštama kelionė gaunasi jachta. Bet vėl blogai - ne keikvieno nosiai tą jachtą išsinuomoti (reikia turėti savo kapitoną arba pačiam mokėti valdyti laivą ). Plaukiant tarp tų salų įspūdžiai visiškai kitokie (išskyrus kainas vasarą ).
Bet gal vertėtų į viską žiūrėti paprasčiau - ATOSTOGOS!!!!!!!
Įspūdžiai, parsivežti kad ir iš Graikijos buvo labai panašūs. Ispanija - irgi ne stebuklas, bet įdomu pakeliauti, susipažinti, aplankyti, paliesti, paragauti, išgirsti, pamatyti... O kur dar romantika, kai žiūri į mėnesienoje tviskantį vandenį ir suvoki, kad tai jūra, kuri lygi kaip ežeras...
Bangų ir smėlio ten nėra. Nėra smėlio ir Graikijoje... Man jo ir nereikia, nes į valias to gėrio mūsų pajūryje, tik va kaip galėjo būti liepos mėn +20 vanduo Nežinau. Mes liepos 3 dieną turėjome +28. Gal vasara toji buvo šiltesnė Čia jau mistika. Gal ir nuo srovių priklauso
Visur yra dvi pusės, todėl kiekvienas vertina pagal save ir renkasi.
Turbūt idealios šalies nėra. Važiuojantys turėtų žinoti ne tik aikčiojimus apie nuostabias vietas, bet ir "kitą medalio pusę".
Bet aš labai nepergyvenu - laikui bėgant prasti įspūdžiai užsimiršta, lieka tik gili žydra jūra, Dubrovniko bei Plitvičkų grožybės, nepakartojamos salos, bei delfinų nugaros šalia jachtos borto... Va už tai aš ir myliu keliones, už tai ir aistra joms neblėsta.
Sėkmės keliaujantiems