QUOTE(-ciute- @ 2008 09 30, 20:28)
Gal galit kas nors man atsakyti į labai man svarbų klausimą, kodėl vienom išeina nusitraukti, o kitom, tame tarpe ir man - ne

?
Pieno nutraukimas yra tiek fizinis, tiek psichologinis įgūdis, kuris su laiku ištobulėja. Tam, kad pavyktų, reikalingas oksitocino išsiskyrimas - jis atleidžia pienuką. O oksitocinas išsiskiria, kuomet mama pasitiki savimi, žino, ką ir kaip daro (ir technikoj, ir motyvacijoj), yra rami, jaukioj aplinkoj, patogioj padėty ir t.t. ir pan. Vaikelio buvimas šalia ar bent galvojimas apie jį irgi labai padeda.
Nereikia tikėtis, kad pirmus kartus pritrauksite daug pieno. Tiesiog reikia nusiteikti, kad tai tik - praktika. Lygiai kaip nereikia tikėtis, kad pienelis pradės bėgti, tik pradėjus stimuliaciją.
"Praktikuotis" reikėtų kiekvieną dieną tuo pačiu metu - taip smegenims bus duodamas signalas, kad tuo metu reikės gaminti pieną. Per kelias dienas pasimatys, kaip kiekvieną kartą pritraukiama vis daugiau pienuko.
Na, gal nutraukinėjančios mane pataisys ar dar ką pridurs, nes čia parašiau tik savo teorines žinias. Man teko nutraukinėti labai minimaliai. Aš, kai saka, irgi iš tų, kurioms nesitraukia

Kai gimė dukra, pas mane buvo mama. Jai labai norėjosi mane išleisti prasiblaškyti, tad pasiūlė man nusitraukti pieno. Pabandžiau - nė lašo. Pabandė ji (ji mane išmaitino 6 mėn. nutraukinėdama) - irgi nė lašo. Sako: nesuprantu - juk lyg turi pieno (mano abu vaikai augo kaip ant mielių - po kilą per mėnesį

), ko jis čia dabar nebėga... Spjoviau ir tiesiog žindžiau savo mergaitę, išėjimus suplanuodama tarp maitinimų (nors ji buvo verksniukė ir kartais tekdavo maitinti kas pusvalandį ar valandą, kažkaip sugebėdavo ištempti bent dvi valandas, kol aš grįšiu). Kai atėjo košių laikas, šiek tiek nutraukdavau - ale tik vienai košei ir teužtekdavo.
Sūnų auginant porą kartų turėjau guzų, tad nori nenori tekdavo nutraukinėti. Aišku, pieno perteklius, tai ir kiekiai kiti gaudavos. O ir šiaip informacijos daugiau turėjau.
Visgi niekada nebuvau motyvuota nutraukinėt tam, kad nutraukinėt (kad kaupt atsargas), tad nei pastovumo, nei technikos tobulinimo pas mane nebuvo. Todėl ir nesitraukė.