Mokomės fotografuoti

Sveikučiai,

Bandau ir aš pakomentuoti:

Sayonara - pirmoji ne. Nesižiūri ir tiek. O va antroji - jėga! Tik ne pirmas, o antras kadravimas, nes pirmajam man vis akys krypsta link žemės, kur tas laikraštis ar šiaip kokia šiukšlė mėtosi. NU bet kad šaunuolė, tai faktas dėl fotografavimo metodikos. Skaičiau kūdroje berods apie šitą ligą Norėtųsi išmokt, tik jaučiu, nelengva.
Degute - vėjo jėgainių tai pirmoji man tokia pasakiška. Antroji daugiau mažiau įprasta, o grūdas man patinka - šarmo prideda.
Anasko - Man tai asmeniškai paprastas vertimas be jokių action būtų geriau. O kadravimas nekliūna, regis, ten kaip tik palikta vieta ir ji žiūri ir laukia, o gal kviečia: "kas šalia prisijungs?"
Sillwio - šaunuolis, tikrai būtų įdomu sužinoti kurios nuotraukos patraukė pirkėjų dėmesį, jei jau giriesi, girkis iki galo, manau ne tik man smalsu
California_girl man tai ir I ir II geros, tik tas nuospaudas norėsi kažkaip pašalinti;) O dėl ausies, na gal aš ir nesuprantu kaip turi būti, bet man tai ji nekliūna. Nes šioje foto aš matau tik akis ir tą pirščiuką - čia dėmesys.

Iš anksčiau nepamenu, kieno tos karvytės ten buvo su tuo ženklu ? Labai graži nuotrauka.

Na ir wyshnia - pirmoji tavo spalvomis sužavėjo

Aciu Kudroj pugos serija guli - viena is tu ir viena nerodyta is tos pacios serijos.



Aciu. Viskas paprasciau, negu atrodo. Manau, mes kartais per daug kuklinames ir save nuvertinam laukia d50. tikiuosi jis dar tarnaus bent pora metu

Kolegos, papasakokit man apie blykstes, kas turit. Zinau evitafoto susirinkusi komplekta. Ziurineju e-bay, tai is ten galima pakankamai pigiai komplekta susivairuot. Kas ka galit papasakot?

man visos savotiškai žavios ir visos patinka.
pirmoj man vietos apačioj per daug.
antroji tokia mistika atsiduoda.
trečioji žavi savo spalvom.



iš principo kadras patinka, bet trūksta aštrumo ir nepatinka, kad kepurė susilieja su fonu.



na, kadangi aš tavim pasitikiu, tai ir aš pirksiu, kai tik pasirodys ant LT būt visai smagu, jei prieš atostogas jau turėčiau savo rankose.

ir sveikinu su nuotraukų pardavimu

Dieve mano, kokia diskusija praleidau... Vien ko Sayonaros pasazas vertas
Pasisakysiu is savo, nepatyrusio fotografo varpines apie mokymasi fotografuoti ir naudingas knygas.
Knyga numeris vienas: fotoaparato instrukcija - ja butina perskaityti; be jos niekaip, ir neperskaicius geriau nepradet klausineti. Tam yra net keletas priezasciu - kur yra koks mygtukas ir ka jis daro gali pasakyti tik kitas zmogus turintis ta pat fotoaparata, kas nera jau taip daznai. Antra - ten surasyti fotoaparato veikimo principai ir panasiai, o jei pernelyg sudetinga, bandom googlinti. (Kad instrukcijas raso zmones, niekada nesimoke pagal jas - man akivaizdu, neziurint visu "lyties pozymiu" )
Antra puiki knyga - Jurijas Gurskio "Skaitmenine fotografija" cia - pades bet kuriam pradedanciajam aiskiau suprasti fotografavima ir pagrindinius principus.
Turintiems daugiau pinigu tikrai nebloga izanga i fotografija yra John Hedgecoe "Fotografijos knyga" cia. Beje, skaitant Fotografijos vadoveli, maciau kad nurodyta jog nemazai medziagos ruosta pagal sio autoriaus knygas.
Nemazai puikiu praktiniu patarimu pradedantiesiems yra Scott Kelby knygoje "Skaitmenine fotografija" cia
Labiau pazengusiems (bet vis dar besimokantiems) yra nebloga Duncan Evans knyga "Skaitmeninė fotografija. Kaip fotografuoti ypatingomis apšvietimo sąlygomis" cia
Joje yra ne tik patarimai kaip fotografuoti, bet ir kaip apdirbti nuotraukas su PS.

Cia isreiskiau tik savo asmenine nuomone, remiantis perskaitytom turimom knygom. Gero fotografavimo

Sillwio sveikinu su pirmuju nuotrauku pardavimu. Smalsu kokios jos ir kur bus panaudotos

Ačiū labai už komentarus
Kodėl 50 ir toks grūdas, tai nžn. Gal kad tai pozityvinė juostelė. Bet visos šitos mano juostelės tokios - mėlynos ir grūdėtos. Tiesa, vienas kadras yra žalias


Sveikinu

Man va teko džiaugsmas kabinti šiom dienom mokykloj savo parodėlę ir jau mokytojos subruzdo, kad po to parduočiau foto Dar neįsivaizduoju, kaip tai bus. Bet norinčių jau yra


Man tiek pirma, tiek trečia gerai žiūrisi. Antroje kažkaip negražiai pasiryškino akinukų nuospauda. O kitose viskas gerai.

Aciu
Aciu
1- sveikinimai nuosirdziausi Svajone kiekvieno meistro ir siaip megejo ispildyta, liko tik nestabdyti procesa o toliau dziuginti mus ir kitus savo darbais
2-irgi sveikinu, manau sitas ir bet koks aukstesnes klases fotoaparatas vertas taves
Aciu Fokusas buvo, tik matyt pas mane ta pati problema kaip ir pas Opa, lyg ir yra fokusas, bet kazkodel jo nera Ir dar cia galejo del apdirbimo dingti, panaudojau extra-soft efekta Su seseliais visiskai sutinku.
vis tiek i seimos albuma Vienu zodziu mokintis, mokintis ir dar karta mokintis
Aha,kaip taikliai pastebejai
Aciu del astrumo jau rasiau, kad ten is mandrumo O del kepures simtas vienas tau balionas uz "glaz almaz" tu viena pastebejai kad ten brokas klonavau negrazia vieta virs galvos ir taip gavosi.

Californija, man ir 1 ir 2 patinka, j/b ne si karta, bet jeigu rinkti is 2ju pirmu, tada 2, nes pirmoje nuospaudos atrodo kaip fingalas. Ir siaip sintetines spalvos mano liga dabar
Ir aciu uz komentara

Sveiki



pirma man irgi ne, o antra Pirmas variantas labiau patinka



kvadratukais ir man kartais būna kai į photobucket įdedu, bet įkėlus čia, irgi dažniausiai to nebelieka. Foto patinka, gal tik fono tolygesnio norėtųsi



Sveikinu



man pirmas variantas geriausiai Crossas kažkaip iš vis čia man nelimpa



Irgi sveikinu

Žadėtasis fotografo pristatymas. Vėluoju, bet anksčiau nu niekaip neprisėdau.

Taigi: WILLY RONIS



I set out to meet people who resemble me and the mirror that my images hold up to them is the one in which I look to see myself. (Willy Ronis)

Biografija
Willy Ronis gimė 1910 metais Paryžiuje. Mokėsi teisės, piešimo, muzikos. Jo skonį ir vaizduotę lavino Luvras, kuriame jis dažnai lankėsi. Būdamas 16-kos metų dovanų gavo savo pirmąjį fotoaparatą Kodak ir pradėjo fotografuoti, ryškinti juostas ir tamsiame kambaryje spausdinti nuotraukas.
Sunkiai susirgus tėvui perėmė jo fotostudiją, tačiau nemėgo jo nuomone banalių „pastatytų“ portretų; jį guodė tik Paryžiaus gatvėse ir kalnuose padaryti kadrai... Būtent šis „laisvalaikio“ fotografavimas netyčia jį suvedė su Robert‘u Friedman‘u, geriau žinomi kaip Robertas Capa.
1936 metais mirus tėvui, W. Ronis baigė savo „karjerą“ tėvo studijoje. 1936-ieji – metai, kai W. Ronis tampa laisvai samdomu fotografu.
1937 metais W. Ronis įsigyja Rolleiflex kamerą ir ima formuoti savo archyvą... Visą gyvenimą dirba įvairiose srityse: industrijos ir gamtos fotografija, socialinis ir dokumentinis reportažas ir pan.
Po Antrojo pasaulinio karo ir jo metu patirtį nesėkmių (jis yra žydiškos kilmės, todėl jam teko nemažai slapstytis, prarasti viską, ką turėjo iki karo ir vos vos išsaugoti sveiką kailį) jis prisijungė prie Rapho agentūros fotografų, dirbo ten kartu su tokiais grandais kaip Doisneau, Brassaï ir kitais, o 1947 metais gavo Kodak‘o apdovanojimą. Labai daug keliavo. Tapo pirmuoju prancūzų tautybės fotografu, dirbusiu LIFE žurnale (jį paliko nesutapus įsitikinimams).
Edward‘o Steichen‘o iniciatyva 1953 metais jis kartu su keliais kitais prancūzų fotografais (Brassaï, Doisneau ir Izis) Niujorko Moderniosios dailės muziejuje surengė parodą. 1957 metais gavo aukščiausią apdovanojimą Venecijos bienalėje, vėliau irgi buvo ne kartą apdovanotas. 1960-1970 metais rengė foto-esė Alžyre ir Rytų Europoje. Po 1980-ųjų metų nusprendė, kad jo archyvai po mirties atiteks valstybei. Šeštajame dešimtmetyje W.Ronis ėmėsi mokyti kitus ir dėstė Avinjone, Aix-en-Provence miestelyje, Marselyje ir pan. (kaip mums jo reikėtų Supermamoje, a?). Neabejotinai, jis buvo labai mylimas studentų
Jei nesuklydau rinkdama informaciją, jis šiuo metu gyvena Paryžiuje, nustojo fotografuoti tik 2001 metais ir yra gyva legenda..
Neradau informacijos, ar W. Ronis darbai buvo kada nors eksponuoti Lietuvoje. Tikriausiai nelabai, bet tikrai žinau, kad žymios prancūzų aktorės I. Huppert portretų parodoje (ji buvo fotografuojama, o ne fotografavo) buvo ir W. Ronis darytas jos portretas.
Dar vieną dalyką radau – W. Ronis paminėtas tarp žymesnių litvakų Tai mane suintrigavo, todėl kapsčiausi, kol suradau, kad jo tėvas buvo žydų tautybės pabėgėlis iš Odesos, o mama – pianino mokytoja iš Lietuvos

Nuotraukos
Nepaisant to, kad jis gana ironiškai žvelgė į miesto gyvenimą, jo darbai nukreipti į mieste gyvenančius žmones. Jis laikomas vienu labiausiai nusipelniusių savo kartos miesto fotografų. Jo darbuose jaučiamas artistiškumas, gyvenimo džiaugsmas, unikalus požiūris, emocijos ir santūrumo, humanizmo ir techninės pusės sintezė. Kai kas jį kartu su Doisneau, Cartier-Bresson ir Brassaï laiko romantiško požiūrio į Prancūziją meistrais.
Jo Paryžiaus fotografijose miestas yra neatsiejamas nuo dirbančių žmonių ir vietų, kur jų pilna po darbo, pvz., gatvių ir kavinių. Kartą jis apibrėžė savo požiūrį į fotografiją penkiais žodžiais: „kantrybė, mąstysena, šansas, forma ir laikas“ (ar neprimena Bresson‘o? ) Dirbdamas su „nesurežisuota“ šviesa, Ronis sugebėdavo pagauti kasdienio gyvenimo momentą su visa jo gracija, grožiu, 20-ojo amžiaus Prancūzijos dvasia.

Jo nuotraukos pulsuoja aistra fotografijai... Bene visose foto jaučiama empatija žmogui ir jo siekiui gyventi oriau, gražiau ir geriau bei tam tikra melancholija... E. Steichen‘as jo ir kelių kitų prancūzų fotografų darbuose įžvelgė švelnų paprastumą, lengvą humorą, kasdienybę...

Viena išvada „ir durnam aiški“ – jis mylėjo žmones. Ne tik fotogafiją

http://www.youtube.c...h?v=kRPCHgHsNXM
















mėgaukitės. aš turiu šio autoriaus albumą, todėl jeigu kas labai norės, galėsim susitikti ir pavartyti. lobiai
Papildyta:
dar foto:


Papildyta:

Sillwio, sveikinimai Abiem progom
Papildyta:

Sveikinimai taip pat

Californiagirl, man spalvotas variantas gal labiau, tik nezinau naturalus, ar crosas. Ausyte tai isvis niekur nekliuna


sayonara, aciu

Sayonara, saunuole as noreciau prie progos albuma pavartyt (gal prie to aptarto vyno?)
Degute, irgi nuosirdziausi sveikinimai

Papasakosiu, ką vakar veikiau - susiradau vieno veidrodinuko instrukciją ir skaičiau su susidomėjimu, nors tokio daikto neturiu
Jei kada nors vis tik turėčiau...

į sveikatą. gal netyčia ir kokia diskusija arba pastebėjimai kils?



tai reikia kada susibėgt vilniečiams su albumais. aš willy ronis, brasaii turiu didesnius, duano mažiukę knygelę su nuotraukomis, o tada lietuvių spaudos fotografijos kelias knygas, lietuvos fotografijos istoriją ir dar nepamenu ką

Degutė, irgi šauni naujiena.. tuoj teks kokią grupę "SM" kurti, kaip kadais E. Weston'as