Lankom šį darželį nuo rudens. Iki tol metus lankėme kitame darželyje lopšelinukų grupę, tai kaip ir palyginti galiu.
Atsiliepimų gerų, labai gerų apie šį darželį turiu ne vieną, bet ... dauguma tų vaikų jau prieš kelis metus baigė ir šios įstaigos mokyklą. Tai informacija kaip ir pasenusi biški. Kitas aspektas, manau, apie savo vaiko darželį, kad jis jei ne pats geriausiais bet tikrai geras, pasakyks kiekvieni tėvai, kurie ta įstaiga yra patenkinti (čia kalbu nebūtinai apieŠaltinėlį, o apskritai apie darželius)
Kas patiko. Su auklėtojom galima aptarti ir asmenines vaiko problemas dėl adaptacijos ir vėliau, jai tokios iškyla (mum buvo iškilę, tai pakalbėjom su auklėtojom, bendroms pastangom atrodo išsprendėm). Auklėtojom galima pasidžiaugti, kad vaiką pasiimam vos ne paskutinį, kartais dviese jau su auklėtoja žaidžia, bet visada su šypsena (auklėtojos) ir gera nuotaika.
Vaikai ugdomi, daro įvairius darbelius, dainuoja, sportuoja. Kai kurie tėvai labai pergyvena dėl to, kad darželio kieme (kaip ir daugelyje Klaipėdos darželių) per mažai įvairių įrengimų. Mano nuomone tai tik džiaugtis dėl to reikia . Visų pirma dėl mūsų vaikų saugumo ( manau, ne vienas, aš taip pat, esam matę per darželio tvorą, kaip vaikai karstosi po visokias kartsykles, o auklėtojos tuo metu iš įvairių grupių susirinkusios tarpusavy tarška). Antra - plika erdvė labai gerai tiek auklėtojų, tiek vaikų saviraiškai ir įvairiems žaidimams, kurie nera apriboti atrakcionų (pvz., senajam darželyje lopšelinukai turejo namelį-palapinę, kurią išsinešdavo į lauką ir ten žaisdavo, kartais vaidindavo vilką ir ožiukus ar dar kažką). Džiugu, kad Šaltinėlyje vaikai lauke nėra paliekami likimo valiai, aulėtojos ieško kuo juos užimti. Ir į lauką, kai tik įmanoma eina (vakar irgi buvo, sake, sniegu mėtėsi, tik buvo liūdna, kad neleido bristi į pusnis - na bet čia jau tiek to
)
Kas nelabai patiko. Kažkas šiame formume minėjo gėrą materialinę bazę ir tėvų investicijas (nemažas) į darželį. Na dėl bazės - kai pirmą sykį pamačiau, tai tiesa sakant šiek tiek nusivyliau (gyrė ir kiti senai baigę Šaltinėlį), nieko įpatingo, labiau sovietmetį primenantis vaizdas - bet tiek to, manau svarbiausia ne kiekybė, o kokybė - kas su ta baze daroma. Metėmės po keliasdešimt litų rudenį įvairiom priemonėm, bet proto ribose - dažam, pieštukam, popieriam ir pan.
Kol kas tiek. Apskritai - mūsų vaikas į darželį eina noriai, net kai kiek apsirgusi buvo, tai vos ne kaip bausmė atrodė, kad negalima į darželį eiti.
O čia asmenisškai GUDRIUI - ne pedagoge esu, tik mama, bet esu įsitikinusi, kad negerų vaikų, ypač darželinukų, nebūna. Dėl neišauklėjimo - kita kalba, bet manau, kad pedagogė taip kalbėdama turi tiksliai įvardyti, kokie neišauklėjimo elementai jai kliūna ir visiems kartu (tėvams ir auklėtojoms) ieškoti sprendimo. Manau, tik tėvams ir pedagogams bendradarbiaujant galima psiekti geriausią rezultatą. Gal vertėtų pakalbėti su auklėtoja akis į akį (tik ne akis už akį
), ir paieškoti sprendimo.
O iš kitos pusės - juk kai kuriems suaugusiems irgi reikia n kartų kartoti, kad kažką padarytš, tai ką čia kalbėti apie vaikus ...............