Vestuvių scenarijai- VIII

Welkom1 gal butu galima gauti duomenis prisijungimo i gmail cia tiek visur apie tai raso ir giria,gal pasisemciau dar kokiu ideju
ir dar gal kas is merginu laikrastukus daro ir kiek tai laiko uzima,nes as tai nesu tokiu dalyku dariusi ir is vis kompas man tik rasymo,skaitymo priemone,nieko daugiau kaip ir nemoku

Na, pamėginsiu aprašyt kažkaip vestuves.
Taigi, rytas prasidėjo 5 val. nuo kirpėjos. Truputį po 8 išvažiavome pas jaunąjį, pakeliui užsukome paimti puokštės jaunajai, pamergių puokštelių ir papuošimų mašinai. Jau nuotaika subjuro, nes pamergėms užsakinėjom tokius skėtukus, ir dar nenunešus iki mašinos pradėjo krist gėlytės. Nors žadėjo, kad padarys į kapsules, dėl to rinkom gėles kitokias, nei norėjom. Na, niekis, nusiraminau ir nuvažiavom išleisti jaunojo. Ten viskas praėjo super: ramiai, tvarkingai, suspėjom į laiką. Išvažiavom į Dzūkiją. Aš pirma su savo mašina, piršlys su jaunuoju ir pabroliuku kita. Maždaug už 10 km. nuo Vilniaus skambina vyras ir klausia, ar paėmiau raktą nuo kambario sodyboj kur mūsų VISI daiktai palikti. O aš apie jokį raktą nė nežinau, kur jis buvo ir kad reikiėjo jį paimt. Važiuoja jie pas mumis namo (grįžta apie 20 km.), o pakeliui remontuojamas geležinkelis, apie metrą duobė išvaryta ant kelio, o apylanka apie 20 km. Skambina ir klausia, ar svarbiau raktas, ar programa. Na liepiau, kad važiuotų visgi atgal, su tuo raktu kaip nors išspręsim.
Taigi, nuvažiuoju į vietą, jaunoji jau laukia, pamergytės renkasi, skambina vyras, kad jie jau irgi netoli. Suorganizuoju "ant smūgio" netikrą jaunąją, surenku pamergėlių lūpų antspaudus ant popieriaus....
Atvyksta jaunikis. Paegzaminuoju, su piršliu pasilazdavojam, nugi, sakau, tuoj pažiūrėsiu, ar jaunoji jau pasiruošus. Ir atvedu tokią biškį pijokę , su ryškiu dantukų trūkumu, bet išsišiepusią iki ausų. Ir šiaip gerai ji dar pašnekėjo, įrodė, kad be dantų madinga dabar Reikėjo matyt, kaip pasimetė jaunasis ir per duris į kojas dėjo Vienžo, piršlys duoda jai čiulpinuką tokį didelį, kad neverktų ir kito lauktų, ir išlydi ją. Pakišu jaunajam popierio lapą su lūpų antspaudukais, kad atspėtų, kuris nuotakos. Atspėja. Tada kerpa širdį didelę, ant durų užkabintą. PAmato jaunąją, ir eidamas link jos turi kas žingsnelis sakyti meilų žodelį. Daug išbandymų, bet viską įveikė labai sėkmingai.
Suporuojam kompaniją, juostos, puokštės ir kiti formalumai, išvažiuojame į metrikaciją. Ten viskas labai valdiška, oficialu, jokio iškilmingumo. LAbai nepatiko man ta ceremonija. Be to, prieš ją pradėjo lyti, jaunosios suknelė išsipurvino. Kilo klausimas, ką su tiltu daryt, nes iki bažnyčios turėjom per jį eiti.
Visgi tiltą atidėjom "geresniems laikams", nuvykom į bažnyčią. O ten viskas buvo nuostabiai gražiai. Iš vakaro buvom ją labai originaliai papuošę ,
visiems labai patiko. Kad jauniesiems būtų siurprizas, skaičiau skaitinius. LAbai maloniai buvo nustebinti. Išeinant iš bažnyčios prasidėjo lietus su kruša, bet po kokių 5 minučių baigėsi. Jaunuosius barstėme blizgučiais, tik kad drėgnam ore nesulaukiau norimo efekto. Bet paskui jie dėkojo man, kad ne rožių žiedlapiais, nes atsibodę jau. Buvo gražu.
Išvažiavom į gamtą. Žaidėm "klausimai-atsakymai", piešėme linkėjimus ant didelio porėmio. Visai fainas paveikslas gavosi. Na ir po fotosesijos "Braškės ir agrastai". Tik padariau vieną neapgalvotą dalyką: surašiau sakinius ant raudono braškėms ir žalio agrastams popieriaus. Merginoms žyyymiai paprasčiau buvo ieškot. Bet azarto ir juoko tai buvo iki ausų visiems. Užkodavau sakinius: vaikinams "Kai švelnus vėjelis praskrisdamas pakuždės tau mano vardą paslapčia, tai žinok, aš tavęs pasiilgau, mintimis skrendu pas tave.. ", ir merginoms " Gražu kai vakaras ateina,Kai žvaigždes mirga tamsoje,Bet dar gražiau ,kai gimsta meilė dviejų žmonių širdyse" .
Nuvykom į sodybą, sutiko tėveliai, išsipirkom stalą. Nieko ypatingo, davėm šokoladinių monetų, valgomų eurų, saldainių virvę 8 metrų... Vyniojo vyniojo, bet užsipainiojo, kažkur, tai atidaviau kokius 2 metrus krūvoj Tada maišą pupų,(pupelių), maišą miltų (picai), maišą kruopų (ryžių), lašinių paltį (šoninės gabaliuką), rinkę dešros (pokiuką mažulyčių dešrelių), bonką baltos (geriamą jogurtą), bačką putojančio (skardinę alaus), didžiausią sūrį, (mažiuką džiovintą sūrelį) ir dar po bonką ant galvos (suvenyrinius buteliukus). Tada dar piršlys ištraukė butelį.
Po stalo išpirkimo sodybos šeimininkas pasveikino patrankos šūviu , visi pasveikino jaunuosius, gaudami po šokoladuką suvyniotą į popieriuką su jaunųjų nuotrauka. Čia jiems buvo taip pat labai malonus siurprizas.

Mergytės, paskui pratęsiu, turiu išlėkt trumpam

Pirmiausiai- židinys. O šeimininkais paverskit jau po 12

Šaunuolė Aš dariau panašiu principu, tik auksines ir be dirbtinių gėlių- nemėgstu jų Tiesiog "prišaudžiau" perliukus.

Kaip padarysi, taip bus gerai

Rašykit AŽ- ne visi ir ne visuomet seka temą.

Libaja, šaunuolė

ar cia kartais ne Druskininku baznycia panasi kazkokia
Papildyta:
saunuole,laukiam tesinio
Papildyta:

aciu,supratau

OHO Nori pasakyti, kad pati padarei? Fainuolės kokios Papasakok, kaip darei, ir aš noriu

Ir šiaip visko noriu ir bijau, kad nieko nepasidarysiu. reiks atostogų pasiimti, kad pasiruošti spėčiau

Papildyta:


Labai įdomu, laukiam tęsinio

Perlojos Tik šventėm prie Druskininkų

Taigi: nueinu pas muzikantus sužiūrėt scenarijaus, anie pasižiūri, sako "dar tokių neatsakingų piršlių nematėm nors .... metų jau dirbam šitam versle. Nesąmonė, kad pačioj pradžioj židinys, o po to komendantai ir t.t. Žodžiu, suvartė mane visai. Nu klausiu, ką man siūlo daryt? Tas supykęs sako "tai ką čia pasiūlysi, man dirbt reiks". Tai buvo mano kantrybės išbandymas. Ramiai patylėjau, sakau " o kas už tai babkes gaus, tu ar aš?" Jam to pakako, kad suprastų. kad man ant galvos neužlips. Pradėjom balių. Viskas puikiai, nuosekliai, kaip mano suplanuota. Pristatėm jaunuosius, atidavėm dokumentus, uždegėm šeimos židinį, jaunojo mama papasakojo jų susipažinimo istoriją, jaunieji labai gražiai padėkojo tėvams, sugiedojome "Ilgiausių metų", išrinkom komendantus ir sekretutes. , meilės ambasadorius, policininką, seselę.
Dar muzikantai padarė žaidimą su kopūstais ir kiaušiniais. 22:15 išėjom į kiemą šokti. Šokius organizavau irgi aš, tiesiog stovėjau su mikrofonu ir sakiau, kas su kuo šoka. Buvo taip: tėveliai poromis, tada apsikeitė, tada išsikvietė jo tėtis jaunąją, o jos mama jaunąjį, kiti du šoko kartu poroj, tada piršliai su jaunaisiais, o tada visos esančios merginos nuplojinėjo jaunąjį, o berniukąi jaunąją. Tik tada, kai visi prašoko, leidome jauniesiems šokti kartu. Taip atėjo vidurnaktis. Porai įteikiau priesaikas , o poros, tėvai ir mes degėme dangaus žibintus. Kai baigė skaityt abu, juos paleidome. Jaunieji abu verkė iš grožio, laimės ir staigmenos.
Kai grįžom prie stalų, pasigedom piršlio, tai dar su muzikantu pasižodžiavom, ir, kai jis negrįžo, perskaičiau jo laišką, kur parašyta, kad jis išvyko, o aš turiu pasirinkt kažką iš "pijokų" tarpo. Nesitikėjau, kad bus toks populiarumas iš vyrų pusės. Gal kokie 6 vyrai ėmė siūlytis asistuoti, reikėjo atsifutbolint, nes maniškis tyliai įslinko ir atsisėdo prie durų. Visi žvengė susirietę, kai aš tuos vyrus "kitavau". Žodžiu, išsirinkau saviškį, bet jau kaip padėjėją. Tada prasidėjo "karti". Paleidau popierines raudonas lūpytes. Nu ten irgi ko tik nebuvo. Vina bobuliukė nepagavus bajerio kad bučiuoja tas lūpas, o diedukas tempia jai iš rankų Kai jos grįžo pas mane, ištraukiau jaunųjų besibučiuojančių iš nuotraukos padarytą dėlionę. Vėl jaunieji apšalo iš netikėtumo. Na, tas reikalas baigėsi.
Miegot išleidom surišę 7 spalvų juostelėm rankas, skaitydami žodžius apie kiekvieną spalvą. Rišo pamergytės po vieną juostelę. Tyla buvo mirtina, visi žiūrėjo išsižioję. Dar įdaviau pagalvytes ,

žvakę, kad nenumaigytų nosių, muiliukus rožių formos , rankšluostuką, 2 buteliukus kažkokio "Aistros gėrimo", ir sūrio pavyzdį (džiovintą mažą sūriuką). Palydėjom miegot.

Ryte - chaosas. sėst už stalo - neatveža man sūrio. Skambina, sako, kad sūris suniokotas, nudrėkstas galas, iškabintas vidurys.... Na, sakau, darom cirką, vežkit čia. Iki kol atvežė, uždėjom skrybėlaitę damai ir kepurę jaunikiui, muzikantai pabroliams konkursą tokį pošlą pravedė. Meilės ambasadoriai davė puikią ataskaitą, muzikantus patraukė per dantį, ir jau sūris atsirado. Kol jį truputį tvarkė, kad ne taip žiauriai atrodytų, aš su jaunikiu susimirksėjau, klausiu kur jūsų sūris, tas rodo tą mažiuką vakarykštį Na imam jį per dantį traukt, o meilės ambasadoriai sako, "tai gal šitas, po balkonu radom tokį aptrintą". Ir ištraukia apmaitotą tokį visą. Pagarba "Žemaitijos pienui", kad sugeba gadint šventes Žodžiu, vėl ovacijos.
Po to svočios karvojus, po stalu iškeptas jaunųjų centų rinkimas, ir kiaulės šėrimas ,
o tada ėjom į lauką. Svečiai, kas norėjo irgi "šėrė kiaulę", rašė svečių knygą, dalinosi laikraščius. Jaunieji skirstėsi darbus, tėveliai traukė burtus, kas kuo padės, gavo dovanų termometrą, medaus, gesintuvą ir diržą. O tada svečiai traukė, kuo padės jauniesiems, nes pradėjo smarkiai lyt, ir visi susėdo už stalų. Aš nedariau jokių tortų nei kortelių, tiesiog atspausdinau stambiu šriftu ant paprastų lapukų. Visiems labai patiko.
Dar vėliau jaunieji gavo laišką nuo būsimo vaikelio. Patys perskaitė, gavo tyrelės bonkutę priedo prie laiško, tada šampo buteliuką apklijuotą saldainiais, su paaiškinimu visoms jums žinomu. Nuostabos vėl marios, bėgo visi čiupinėt to buteliuko. Na ir apdovanojimai už visokius dalykus.
Na, nieko nuostabaus, bet tam krašte tikrai tokių bajerių, kaip ne keista, nežinojo. TAi pasisekė man tikrai labai.
Ai, dar jaunojo mama paprašė žodžio antrą dieną, ir padarė laikraščių apžvalgą, kurioje pagrindinis akcentas buvo, kad "piršliai padovanojo milijoną" , idėja iš SM, ir "paėmė jaunųjų pirštų antspaudus" , čia mano siuvinėtas paveikslas. Šitas abi mūsų dovanas perleido per rankas svečiams. Vėl visi ėjo ir žėrė komplimentus.

Dar gal ką ir pamiršau... Ai, ant tilto mėtė akmenukus (ačiū už idėją rodos, Flesi) . Vėlgi netikėta.

Nenusifotkinau daug ko, nes tikrai nebeturėjau laiko. Dar galiu parodyt papkes, kaip pasidariau.
Labai paprastai ir su minimaliom išlaidom.

Tai tokios mūsų vestuvės, irgi dalinuos labai drąsiai, nes jei eičiau į kitas, tai tikrai jos būtų kitokios Nelipu į tą patį vandenį

Ačiū, mergaitės, už pagalbą ir idėjas

Šaunuolė, didžiausia pagarba tau
kad puikiai pasiruošei, gražiai vestuves pravedei ir muzikantams neleidai ant galvos užlipti

Vis skaitau skaitau apie tuos akmenukus,jau ne pirmą sykį,bet matyt būsiu kažką praleidus kas ten ant jų rašosi ir ką reikia sakyti,juos metant?
Libaja,šauniai pasirodėt

Ant akmenukų surašai visokius jausmus - meilė, džiaugsmas, pyktis, draugystė, pasitikėjimas ir t.t. ir pasiūlai jauniesiems susikurti savo šeimyninės laimės receptą. Jaunieji išsirenka akmenukus, o netinkamus išmeta pvz. į vandenį. tada atrinktus akmenukus galima sudėti į kokį maišelį ar dėžutę ir įteikti jauniesiems.

Aš tai sakiau, kad pradedamam statyti namui reikalingi tik gera energija spinduliuojantys akmenys. Prašau atsirinkti, kas jums tinka, kas ne.

aciu

nu jo libajatu cia pavarei saunuole
o man jau dabar galva susisukus nuo visko,puse pamirsau kas kur,nors ir rasiausi viska o kur dar vestuves