Kaip sunku... Liudna...Teciui diagnozavo leukoma.O kas baisiausia, kad gydytojai nebesuteikia jokios vilties... Netaiko net chemoterapijos- neatlaikytu sirdele...
net nezinau ko griebtis, kaip padeti. Prisiskaiciau net netradicines medicinos budu. Svarbiausia, kad mama laikosi labai tvirtai. O mes vaikai guodziames mintimi, kad visi ant sios zemeles esame laikinai...
Kazyte,
laikykites...daznai isgirstama blogesne prognoze negu yra istiesu. mano mamytei irgi dave tik puse metu, o ji dar 3 metus kovojo su liga.
remkites vienas i kita ir kovokit, kovokit ir nenuleiskit ranku iki paskutines minutes, nes svarbiausias jusu visu buvimas salia ir parama.o pati gerai zinai, kad viltis mirsta paskutine.stiprybes jums
laikykites...daznai isgirstama blogesne prognoze negu yra istiesu. mano mamytei irgi dave tik puse metu, o ji dar 3 metus kovojo su liga.
remkites vienas i kita ir kovokit, kovokit ir nenuleiskit ranku iki paskutines minutes, nes svarbiausias jusu visu buvimas salia ir parama.o pati gerai zinai, kad viltis mirsta paskutine.stiprybes jums
Negaliu skaityti cia visko - vos pradedu ir zliumbiu.
Mano mama aptiko nemaza guza krutyje, kita savaite darys mamograma. As jau kraustaus is proto, tuo labiau zinodama, kas labai didele dalimi del to kaltas. Bet cia ne apie tai. Ji yra isitikinusi, kad jai vezys ar auglys ar kas ten, ir viskas bus blogai. Patarkit, kaip jus palaikote savo brangius zmones, ka daryti, kad jie galvotu teigiamiau, juk neigiamos mintys dar labiau pablogina reikala? As jau senai esu supratusi, kad reikia su zmonem buti kuo daugiau kol yra tokia galimybe ir juos dziuginti. Lankausi pas tevelius labai daznai, stengiuosi pradziuginti siurprizais, mazom dovanelem. Bet situo atveju matau, kad to mazai. Kaip jai iteigti, kad viskas gali buti ir bus gerai???
Mano mama aptiko nemaza guza krutyje, kita savaite darys mamograma. As jau kraustaus is proto, tuo labiau zinodama, kas labai didele dalimi del to kaltas. Bet cia ne apie tai. Ji yra isitikinusi, kad jai vezys ar auglys ar kas ten, ir viskas bus blogai. Patarkit, kaip jus palaikote savo brangius zmones, ka daryti, kad jie galvotu teigiamiau, juk neigiamos mintys dar labiau pablogina reikala? As jau senai esu supratusi, kad reikia su zmonem buti kuo daugiau kol yra tokia galimybe ir juos dziuginti. Lankausi pas tevelius labai daznai, stengiuosi pradziuginti siurprizais, mazom dovanelem. Bet situo atveju matau, kad to mazai. Kaip jai iteigti, kad viskas gali buti ir bus gerai???
Na nusiramink,nes savo asaromis tikrai mamai nepadesi,ir nesvarbu ,kad ji taves dabar nemato.Mamos jaucia tai sirdimi.Sunku zmogu itikinti,kad jam nera taip blogai kaip atrodo.Kartais labai didelis demesys tik paskatina galvoti"tai jau man viskas,kad taip manimi rupinasi".
O guzelis krutyje dar tikrai nieko blogo nereiskia.Gal tai gerybine adenoma,arba fibroadenoma,fibrocistine mastopatija.Yra simtai gerybiniu sios ligos atveju.
Kai tai atsitiko man,as neleidau sau net galvoti,kad bus blogai.Zinoma,budavo kartais visokiu minciu,bet as vydavau jas lauk.As norejau gyventi,ir tuo tikejau-sventai tikejau.Kai buvo visai "riesta"pradejau rasyti eilerascius,ir net nezinau kaip jie man kurdavosi(draugai perskaite neteko zado).Kiekvienas mes turim labai dideles vidines stiprybes,tik reikia moketi ja isnaudioti geriems tikslams.
Zinai,kai mire mano tetis,as dar ta pacia diena skaiciau jam laikrascius,valgydinau,juokavom,nors zinojau,kad jo dienos suskaiciuotos.Labai svarbu pesimistiskai nusiteikusiam zmogui neparodyti savo liudesio,ir nesvarbu,kad paciai plystu sirdis.
Svajotoja,stiprybes tau ir kantrybes.Gal jau atliko mamograma?Tikiuosi,kad viskas bus gerai.
O guzelis krutyje dar tikrai nieko blogo nereiskia.Gal tai gerybine adenoma,arba fibroadenoma,fibrocistine mastopatija.Yra simtai gerybiniu sios ligos atveju.
Kai tai atsitiko man,as neleidau sau net galvoti,kad bus blogai.Zinoma,budavo kartais visokiu minciu,bet as vydavau jas lauk.As norejau gyventi,ir tuo tikejau-sventai tikejau.Kai buvo visai "riesta"pradejau rasyti eilerascius,ir net nezinau kaip jie man kurdavosi(draugai perskaite neteko zado).Kiekvienas mes turim labai dideles vidines stiprybes,tik reikia moketi ja isnaudioti geriems tikslams.
Zinai,kai mire mano tetis,as dar ta pacia diena skaiciau jam laikrascius,valgydinau,juokavom,nors zinojau,kad jo dienos suskaiciuotos.Labai svarbu pesimistiskai nusiteikusiam zmogui neparodyti savo liudesio,ir nesvarbu,kad paciai plystu sirdis.
Svajotoja,stiprybes tau ir kantrybes.Gal jau atliko mamograma?Tikiuosi,kad viskas bus gerai.
sveikos, likimo draugės,
pirmiausiai norėčiau užjausti tas, kurių artimieji jau iškeliavo, ir palinkėti stiprybės.
Kantrybės ir taip pat stiprybės noriu palinkėti tiems, kurie turi ligonius šavo šeimoje.
Aš, kaip ir daugelis iš jūsų, turiu onkologinį ligonį šeimoje, braniausias žmogus pasaulyje - MAMA.
Gal šiandien čia ir nerašyčiau, jei nebūtų jai pablogėjimo.
Istorija prasidėjo 2001 metais per kučias (tą dieną sužinojome, kad mamai vėžys). Jai diagnozuotas tiesiosios žarnos. taigi 2002 vasario 23 (o tai pataikiau parašyti), t.y. lygiai prieš 3 metus ją operavo. Pašalino visą rectus raumenį ir dalį tiesiosios žarnos. Išvedė stomą. gavo chemioterapinį gydymą.
2 metus buvo ramu, bet vėžys yra vėžys. nusimetė metastazai į plaučius, paskyrė chemiją. pirmas kursas nepadėjo, paskyrė antrą, bet ir to negana dar rado ir klube antkaulio metastazus su aplinkinių audinių pažeidimais, chemiją nutraukė, paskyrė švitinimą. ėdė ją zaraza iš visų pusių. akyse mano mamukas silpsta, o tokia gyvibinga moteriškutė buvo, niekas netikėjo, kad ji serga, nes labai gerai atrodė (tuos 2 metus), o dabar........
dalinuos su jumis ir žliumbiu, negaliu kaip skauda širdį, man mama pati geriausia draugė, net su vyru nesu tokia atvira kaip su ja.
viskas baigiu, nes per ašaras nieko nematau.
pirmiausiai norėčiau užjausti tas, kurių artimieji jau iškeliavo, ir palinkėti stiprybės.
Kantrybės ir taip pat stiprybės noriu palinkėti tiems, kurie turi ligonius šavo šeimoje.
Aš, kaip ir daugelis iš jūsų, turiu onkologinį ligonį šeimoje, braniausias žmogus pasaulyje - MAMA.
Gal šiandien čia ir nerašyčiau, jei nebūtų jai pablogėjimo.
Istorija prasidėjo 2001 metais per kučias (tą dieną sužinojome, kad mamai vėžys). Jai diagnozuotas tiesiosios žarnos. taigi 2002 vasario 23 (o tai pataikiau parašyti), t.y. lygiai prieš 3 metus ją operavo. Pašalino visą rectus raumenį ir dalį tiesiosios žarnos. Išvedė stomą. gavo chemioterapinį gydymą.
2 metus buvo ramu, bet vėžys yra vėžys. nusimetė metastazai į plaučius, paskyrė chemiją. pirmas kursas nepadėjo, paskyrė antrą, bet ir to negana dar rado ir klube antkaulio metastazus su aplinkinių audinių pažeidimais, chemiją nutraukė, paskyrė švitinimą. ėdė ją zaraza iš visų pusių. akyse mano mamukas silpsta, o tokia gyvibinga moteriškutė buvo, niekas netikėjo, kad ji serga, nes labai gerai atrodė (tuos 2 metus), o dabar........
dalinuos su jumis ir žliumbiu, negaliu kaip skauda širdį, man mama pati geriausia draugė, net su vyru nesu tokia atvira kaip su ja.
viskas baigiu, nes per ašaras nieko nematau.
Burbuliuk,
Laikykis, kad ir kaip sunku butu.
Turim buti stiprios iki tos paskutines minutes.
Pati ta patyriau.Sirdis plyso is skausmo, kai zinai, kad brangiausiam zmogui dienos suskaiciuotos, o padeti niekuom negali...
Laikykis, brangute, stiprink ir savo mamyte!
Laikykis, kad ir kaip sunku butu.
Turim buti stiprios iki tos paskutines minutes.
Pati ta patyriau.Sirdis plyso is skausmo, kai zinai, kad brangiausiam zmogui dienos suskaiciuotos, o padeti niekuom negali...
Laikykis, brangute, stiprink ir savo mamyte!
QUOTE(kazyte @ 2005 02 24, 01:23)
Burbuliuk,
Laikykis, kad ir kaip sunku butu.
Turim buti stiprios iki tos paskutines minutes.
Pati ta patyriau.Sirdis plyso is skausmo, kai zinai, kad brangiausiam zmogui dienos suskaiciuotos, o padeti niekuom negali...
Laikykis, brangute, stiprink ir savo mamyte!
Laikykis, kad ir kaip sunku butu.
Turim buti stiprios iki tos paskutines minutes.
Pati ta patyriau.Sirdis plyso is skausmo, kai zinai, kad brangiausiam zmogui dienos suskaiciuotos, o padeti niekuom negali...
Laikykis, brangute, stiprink ir savo mamyte!
Aciu, tau už palaikymą
Skaitau ir taip sunku darosi, asaros pacios byra...... mane ir 2003 metu rudeni aplanke beda.... jauneli sunu sutiko ne tik pirma klase, bet ir visam laikui aplankes pasiliko I tipo cukrinis diabetas Galvojau baigesi pasaulis, nebesviete man nei saule, nei dangaus maciau, tik surios asaros temde akis, rodes gyvenimas baigesi....Dabar gal kiek ir lengviau, bet kiekvienas pirstuko duris ir kiekviena injekcija suneliui man sirdies skausmas, as vis dar negaliu patiket, kad tai amziams. Nesuprantu kodel dievulis taip baudzia mazus vaikelius uz ka...... Seimoje ir giminese niekas neserga sia liga.... Man iki siol labai sunku susitaikyt su tuo, vos tik pagalvoju apie sia liga, jos pasekmes ir asaros upeliais rieda, neina net sustabdyt ju... Zinau, kad ne mano vienos vaikelis serga sia liga, kad reik ja valdyt, bet viduj niekaip negaliu istvert to.
QUOTE(*Saulyte @ 2005 03 14, 09:19)
Skaitau ir taip sunku darosi, asaros pacios byra...... mane ir 2003 metu rudeni aplanke beda.... jauneli sunu sutiko ne tik pirma klase, bet ir visam laikui aplankes pasiliko I tipo cukrinis diabetas Galvojau baigesi pasaulis, nebesviete man nei saule, nei dangaus maciau, tik surios asaros temde akis, rodes gyvenimas baigesi....Dabar gal kiek ir lengviau, bet kiekvienas pirstuko duris ir kiekviena injekcija suneliui man sirdies skausmas, as vis dar negaliu patiket, kad tai amziams. Nesuprantu kodel dievulis taip baudzia mazus vaikelius uz ka...... Seimoje ir giminese niekas neserga sia liga.... Man iki siol labai sunku susitaikyt su tuo, vos tik pagalvoju apie sia liga, jos pasekmes ir asaros upeliais rieda, neina net sustabdyt ju... Zinau, kad ne mano vienos vaikelis serga sia liga, kad reik ja valdyt, bet viduj niekaip negaliu istvert to.
Puikiai suprantu tavo skausma. Asaras reikia stabdyt, nes tu esi jam reikalinga linksma ir sveika mama, be asarodama sveikata susigadinsi.
matomai esi ipatinga mama
Ar niekada nepagalvojote, kaip išrenkamos neįgalių vaikų motinos?
Bandau įsivaizduoti dievą, duodantį nurodymus angelams, besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale.
Rodydamas angelui užrašytą vardą, šypteli:
- Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis:
- Kodėl jai? Ji atrodo laiminga.
- Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
- Ar jai pakaks kantrybės? teiraujasi angelas.
- Nenoriu, kad ji būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa, ko reikia.
- Bet Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas vėl šypsosi:
- Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado:
- Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linktelėjo galva:
- Jei ji nesugebėtų nei minutei atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti. Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti pirmą žingsnį įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars mama, ji suvoks, jog tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį ar saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo. Jei aš leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas ir išmokysiu ją pakilti virš viso to, ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną`jos akimirką būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų man prie šono.
- O kurį šventąjį paskirsim globėju? klausia angelas, iškėlęs rašale pamirkytą plunksną.
Dievas šypsosi:
- Pakaks ir veidrodžio
Jums visom daug daug STIPRYBES
melodija
aciu uz supratima.......
aciu uz supratima.......
niu znz....cia jus vios snekat apie mamas apie tecius....o as tajp noriu kam nors issipasakot bet nevisiems galiu pasakot....su mama tajp nepasnekesi....nes ji pati verkia atisedus....taj vat mano pusesere nu as ja vadinu sese serga veziu(mamos seses dukra) jai 17 metu tiesa gimtadieny atsvente ligonineje....guli tame skysriuje kur rode per tv santariskiu vaiku onkologiniame...ir ten tikraj nera tajp geraj kajp rodo per tv....kas kad ten jauku, kad ramu....bet ar taj svarbiauia jei net patys daktarai nepaaiskina visko turi ejti ju ir prasyti su asarom...taj vat ji jau ten 2 menesius suisrgo neseniai....man labai sunku nes ji buvo nuostabus zmogus tiesa ka as cia kalbu ir tebera...lanke baznycia grojo su gitara tevai nerealus zmones dar ji turi sese ju seima tiesiog tokia kokiso manau keikvienas mes noretume...viskas prasidejo kaj norejau eiti bara ir mamai paskambino sesuo ir pasake taj...as dar diena buvau pagalvojus kad to negali buti mat klaipedos daktarai nustate tik mazakraujyste....mama iskart puole i asaras....as isesjau i bara kadangi netikejau paprasciausiaj atrodo kad kazkur zmones serga bet kai suserga tavo artimas viskas isslysta is po koju....vakare ziureaju jos nuotraukas ir pradejau verkti....po biski pradejau suprast kas tai....kai gryzo jos tevai pasiimt daiktu i ligonine nes su vaiku turi guleti ir vienas suauges tada pirma karta pamaciau dede verkainty...jis yra iki tol buvo unreal zmogus visada su sypsena visada pakeldavo nuotajka...o dabar atrodo suzlugdytas gyvenimo ir kartojo as savo vajko tikraj neatiduosiu....zliumbiau atsisedus....as labai jau cia issipleciu bet manau kas nors vistiek perskaitys....ir as vaziavau i vilniu jos aplankyti mamos isejo i miesta prasiblaskyt...ir tada ji pradejo man pasakot kajp ji jaucias kad negali verkti prie mamos nes ji ir tajp paluzus....sedejau ant lovos vos tvardydamasi kad neverkciau...ir dabar ziuriu i jos nuotraukas u plaukajs kurie buvo tokie stori kad su viena ranka nesuimdavau ir dabra be plauku...ir kaj supranti kiek jai reikia atkenteti zliumbi is visu jegu...kartais neina verkti nors ir labai norisi....ir as neysivaizduoju kas butu jeigu mes ja prarastume....suprantu koks kartus gyvenimas....iki tol viskas atrode labai paprasta...o dabar...o dabar viskas tiesiog su.....aj beje jai kraujo vezys....
