Įkraunama...
Įkraunama...

Kai suserga artimas...

QUOTE(Mergelė @ 2014 01 28, 20:26)
Sveikos,
Šiandien mamytę jau palikau kapukuose. Liko tik labai gražus kapelis. verysad.gif Sunkus, žiauriai, rodos, kad kažkas kažką išplėšė.
Mamytę Dievulis pasimėmė šeštadienį vakare, 21 .05 val. Išlydėjom aš, brolis, mano vyras bei brolienė.  verysad.gif Oi  cray.gif  cray.gif  cray.gif

Uzuojauta nuosirdziausia console.gif
Atsakyti
Paskaičiau susigraudinau ir vėl pilnos akys ašarų tikiuosi mano nebus liūdna pabaiga cray.gif

prieš pusantrų metų mano mažučiui diagnozavo 1 tipo cukrinį diabetą. Iki 18 metų vidutinio sunkumo grupė. Atrodo susitaikėm su liga. Kasdieninės insulino ijekcijos, dieta, maisto svėrimas ne tokie ir sudėtingi dalykai. Gyvent galima. Neramino kraujoplūdžiai iš nosytės. Nuo 4 metukų jie mus kankino, dabar 11. Visi tik ramino sakė nekreipt dėmesio vitamino C pagert, mažiau nosį krapštyt. Tikėjomės kad išaugs. Paskutiniu metu kraujoplūdžiai pasidarė nebejuokingi kraujas pulsuoja kaip iš venos. Paprašiau ir vėl pas gydytojus LOR konsultacijos. O dabar verkiu vos ne kasdiena. Šita LOR kažkaip nenumojo ranka ir su zondu nusprendė pažiūrėt jo nosyte. Ji pamatė kad tai ne priekinių kraujagyslių problema, negana to pro dešinę šnervę negalėjo pralyst zondas. Įtarimas, AUGLYS, paskyrė kompiuterinę tamografija. Dėl alergijos jodui jo negalėjo kontrastuot todėl padarė tik nuotrauką. Nosies pertvaroje stambus endokrininės kilmės kūnas, vidurinė kriauklės deformuotos ir vyrauja kažkokios lastelės. Paskyrė Magnetinį rezonansa su kontrastu galvos viso pamato dugnui , nefrologų konsultacija dėl inkstų filtracijos. Aš tikiuosi kad viskas baigsis laimingai bet šiam momentui kraustausi iš proto verysad.gif cray.gif Lyg būtu maža diabeto tai dar kokia tai zaraza......... gun_bandana.gif
Atsakyti
Sniegas4, laikykites, stiprybes jums, ir mazyliui ,tikiuosi viskas bus gerai.
Atsakyti
Sveikos,
visų pirma norėčiau palinkėti visoms stiprybės... 4u.gif
Norėčiau ir aš išsikalbėti....
Prieš savaitę mano senelį išvežė į ligoninę. Na jis nebuvo tvirtas kaip ąžuolas, visgi amžius savo padaro, bet niekada nesitikėjau, kad jis taip staigiai suklups.
Aš esu labai artima su juo. 15 metų mes su tėvais gyvenome pas senelius, nes savo būsto neturėjome. Didžiąją dalį savo laisvalaikio aš leisdavau su seneliu: jis klausydavosi mano dainų, išmoktų eilėraščių, eidavom kartu pasivaikščioti, prieš miegą man sekdavo pasakas. Kaip puikiai pamenu mūsų keliones po miesto centrą, o kai jis gaudavo algą (dar tuo metu dirbo fabrike) jis man nupirkdavo pačių skaniausių ledų. Jis visuomet šypsosi. Jis vaikščiojantis pozityvas...
Šiandien aš pagaliau jau atvažiavau ji pasiimti iš ligoninės. Užėjau pas gydytoją ir jis pasakė, kad senelio išrašyti negali. Pasakė, kad jam priešinfarktinis, kurį iššaukė kasos vėžys. Jam rado vėžį.... Ką toliau gydytojas sakė aš nebegirdėjau... Rodos žemė išslydo iš po kojų. Senelui vėžys... Suprantu, kad jis senas, kad visiems ateina laikas, bet atrodo, kad aš tuoj išprotėsiu. Dar prieš mėnesį juokėmės ir tarėmės kad per mano vestuves (aš išteku rudenį) kaip reikalas pašoksim, o dabar...
Kai nusiraminau, grįžau į palatą. Paaiškinau jam, kad teks dar jam pagulėti, nes reikia dar kelis tyrimus padaryti. O jis žiūri į mane ir sako: nu va, o man sakė, kad mane šiandien paleis. Aš jau ir daiktus susikroviau. Nesakiau jam apie diagnozę. Neišdrįsau...
Aš vos valdžiausi. Maniau, kad išprotėsiu. Kaip su tuo susitaikyti? Nežinau.
Nepykit, kad taip išsiplėčiau. Tiesiog norėjau kamnors pasakyti, kas dedasi mano viduje...
Atsakyti
QUOTE(Deila* @ 2014 05 14, 18:56)
Sveikos,
visų pirma norėčiau palinkėti visoms stiprybės...  4u.gif
Norėčiau ir aš išsikalbėti....
Prieš savaitę mano senelį išvežė į ligoninę. Na jis nebuvo tvirtas kaip ąžuolas, visgi amžius savo padaro, bet niekada nesitikėjau, kad jis taip staigiai suklups.
Aš esu labai artima su juo. 15 metų mes su tėvais gyvenome pas senelius, nes savo būsto neturėjome. Didžiąją dalį savo laisvalaikio aš leisdavau su seneliu: jis klausydavosi mano dainų, išmoktų eilėraščių, eidavom kartu pasivaikščioti, prieš miegą man sekdavo pasakas. Kaip puikiai pamenu mūsų keliones po miesto centrą, o kai jis gaudavo algą (dar tuo metu dirbo fabrike) jis man nupirkdavo pačių skaniausių ledų. Jis visuomet šypsosi. Jis vaikščiojantis pozityvas...
Šiandien aš pagaliau jau atvažiavau ji pasiimti iš ligoninės. Užėjau pas gydytoją  ir jis pasakė, kad senelio išrašyti negali. Pasakė, kad jam priešinfarktinis, kurį iššaukė kasos vėžys. Jam rado vėžį.... Ką toliau gydytojas sakė aš nebegirdėjau... Rodos žemė išslydo iš po kojų. Senelui vėžys... Suprantu, kad jis senas, kad visiems ateina laikas, bet atrodo, kad aš tuoj išprotėsiu. Dar prieš mėnesį juokėmės ir tarėmės kad per mano vestuves (aš išteku rudenį) kaip reikalas pašoksim, o dabar...
Kai nusiraminau, grįžau į palatą. Paaiškinau jam, kad teks dar jam pagulėti, nes reikia dar kelis tyrimus padaryti. O jis žiūri į mane ir sako: nu va, o man sakė, kad mane šiandien paleis. Aš jau ir daiktus susikroviau. Nesakiau jam apie diagnozę. Neišdrįsau...
Aš vos valdžiausi. Maniau, kad išprotėsiu. Kaip su tuo susitaikyti? Nežinau.
Nepykit, kad taip išsiplėčiau. Tiesiog norėjau kamnors pasakyti, kas dedasi mano viduje...


Laikykitės brangioji 4u.gif Prieš 7 metus mano seneliui diagnozavo vėžį, daktarai lieoė ruoštis laidotuvėms, esą jau nieko nebegalima padaryti (jam tada buvo 76m.), bet mes išsikapstėm, ir dabar senelis kasdien eina pasivaikščioti su mano 5 metų sūneliu biggrin.gif Tikiu kad ir jūsų seneliui bus viskas gerai, svarbiausia ir jūs tikėkite 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(spulkele @ 2013 08 31, 22:25)
Sveikutes, uzjauciu kas netekot artimuju... Ta skausmo karteli teko ir man  "paragaut ". Palaidojau brangiausia zmogu-mama. Pries 7men, atrodo nemazas laiko tarpas,bet buna tokiu vakaru kad asaros pacios byra... Ir sirdis plysta pusiau...

Pries 8 men... Bet skauda ir skauda...mano mintis tik apie mama, noriu jai paskambint, papasokoti bet....plista sirdis. Suprantu jusu labai...
Atsakyti
atėjo ir mano eilė užsukti į šį skyrelį verysad.gif Turiu abu tėvus, tarp gyvybės ir mirties. Su vieno liga buvo laiko susigyvent, kito - trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Liūdna matyti tas baisias kančias. verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Svetlana71 @ 2014 05 20, 17:20)
Pries 8 men... Bet skauda ir skauda...mano mintis tik apie mama, noriu jai paskambint, papasokoti bet....plista sirdis. Suprantu jusu labai...

Man jau 1 ir 3 mėnesiai. Atrodė kad išprotėsiu, neišgyvensiu. Deja, išgyvenama. Tik visa tai kažkur vis giliau ir giliau į širdį lenda...Bet neišnyksta niekada.


QUOTE(Giedre.vs @ 2014 06 25, 21:41)
atėjo ir mano eilė užsukti į šį skyrelį verysad.gif Turiu abu tėvus, tarp gyvybės ir mirties. Su vieno liga buvo laiko susigyvent, kito - trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Liūdna matyti tas baisias kančias.  verysad.gif

Užjaučiu, Pati tą išgyvenau. Baisu matyti kančias, bet kai ateina tas laikas, kada jų nebelieka, egoistiškai pradedi galvoti - kad tik dar būtų, bet kaip, bet kur, bet kokie, kad ir ligoninėj, sergantys, reikalingi priežiūros, kenčiantys, bet kad būtų.
Atsakyti
QUOTE(Ramsius @ 2014 07 03, 00:37)
Man jau 1 ir 3 mėnesiai. Atrodė kad išprotėsiu, neišgyvensiu. Deja, išgyvenama. Tik visa tai kažkur vis giliau ir giliau į širdį lenda...Bet neišnyksta niekada.
Užjaučiu, Pati tą išgyvenau. Baisu matyti kančias, bet kai ateina tas laikas, kada jų nebelieka, egoistiškai pradedi galvoti - kad tik dar būtų, bet kaip, bet kur, bet kokie, kad ir ligoninėj, sergantys, reikalingi priežiūros, kenčiantys, bet kad būtų.

Mano galvoj - tai visiškas jovalas. Suprantu, kad einama link išėjimo, bet iš tikrųjų gera žinoti, kad tas žmogus dar yra.........Kad žinočiau, kiek dar liko laiko, gal būtų ramiau, o gal ir ne..........
Ko jūs netekot? Tėvų?
Atsakyti
Galiu isgydyti vezy. Skype drakosa1972
Atsakyti