QUOTE(small @ 2011 05 16, 16:13)
sveiki,mus ir uzklupo beda,mamai 3 stadijos vezys. kaip tik snd pradejo lasinti chemija,net nzn kodel cia rasau,bet tarp pazystamu nerandu zmoniu,kurie suprastu ka isgyvename. As nesu vienturte turiu dar maza broliuka ir savo seima,mama turi sesiu ir broli,bet jie saltoki ir uzdari zmones. man reiktu patarimu kaip padeti mamai,kaip tvarkytis su blogom nuotaikom,ir kaip reaguoti i abejingus gydytoju zodzius,kurie tiesiai sviesiai mamai pasake,kad tikimybe jai gyventi yra 25 procentai
puikiai tave suprantu, nes teko tą patį išgyventi, sunkiausia pačioje pradžioje, kai sužinai diagnozę, vėliau susigyveni su tuo ir pradedi kovoti su liga, ieškai informacijos, kaip nugalėti ligą, kaip padėti sergančiajam ir t.t.
Mūsų atveju yra dar liūdnesnė situacija, išgyventi vos 1 procentas
IV stadija su daugybinėmis metastazėmis
jau niekas net operuoti nesiima, nėra prasmės
Šiandien pabaigė lašinti antrą chemiją. Mama žino, kad jai vėžys, bet nežino tikrosios situacijos. Nežinau, bet gal taip ir geriau
ji galvoja, kad jai 1 stadija ir tiki, kad jai viskas bus gerai, kad ji pasveiks.
Mes visi, taip pat tikimės geriausio, vejam lauk blogas mintis. Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė
Sunkiausia, kai mama kuria planus, sako, kad kai pasveiks, padarys tą, aną, nuvažiuos ten ir ten ir t.t. o man širdis sruva krauju
Tad nežinau, kaip geriau žinoti ar nežinoti.