Kai suserga artimas...

#277
QUOTE(Daile @ 2008 12 03, 17:17)
Tikiu, kad mums neduota daugiau, nei galime pakelti.
zmones ateina ir iseina...rodos skamba taip naturialiai, bet kai tai paliecia artima...
kai mama palietie paskutines stadijos liga, gydytojai dave 10 proc, kad isgyvens kelis menesius...kiekviena diena buvo didziausias kosmaras, aisku mamai to neparodem.
palaikem ja kiek galedami, paslapcia nusiverkdami, jai sypsojomes.
Issikapste, praejo chemijos kursa. dabar lyg ir tvarkoje viskas, vel dirba, aisku
sveikata nebe ta, plius dar chemijos pasaliniai veiskniai.
bet...
tas periodas ismoke labiau pasitiketi, isreisksti jausmus, pasirupinti savo sveikata. visi labai suartejom.
o tas laikinumo suvokimas labai baisus...

Man niekaip nepavyksta neparodyt doh.gif Suprantu, kad tai labai svarbu, bet nervai nebelaiko unsure.gif
Atsakyti
#278
sveikos mamytes labai uzjauciu visas mamytes kas su tuo susiduret parasysiu savo istorija mano mamyte pries 2metus pajuto kad krutineja yra duobute nuejo pasitikrinti pasirodo 2 stadijos krutines vezys isoperavo nupjove kruti leido chemija svytino atrodo buvo lyg viskas gerai bet po metu susirgo plauciu uzdegimu jokie vaistai nepadejo isgyti tada pagulde i ligonine ten taip pat nepadejo tada siunte i onkologini kai persviete plaucius rado vienam plautyja zidinuka kepenyse stubure ir vel gavo spinduliavima kai suzinojau labai su mama verkem labai buvo skaudu kad taip greitai metastazes isimete po visus organus dar mama pasake tu jauna tau reikia gyventi tolau augink vaikus man taip skaudu pasidare mano mergytei tik 5 men buvo sako gaila kad negalesiu matyti kaip anuke prades vaikcioti.po svytinimo skyre vel chemija pacia stipriausia liga nepasidave gydimui tik kai chemija suleido tada biski pagerejo, bet kai tik nustojo leisti chemija vel mama susirgo plauciu uzdegimu ir dabar kai persviete plaucius tai rado jau kitam plautyja zidinuka dar plius mire mociute mamos mama tikriausiai labai pakenke mamai o dabar gydytojai jau nieko negali padeti jai dave tableciu 28 dienom ir pasake kad jaigu spes visas isgerti o as siuo metu esu ne LT ketvirtadieni vaziuoju i namus ir bijau kad tik speciau grysti labai liudna mano kleckas dar ne vaiksto mama tikrai nematys mano mazyles pirmu zingsniu.nezinau kaip reikes istverti toki skausma mamai dar tik 55 metai verysad.gif
Atsakyti
#279
sveikos 4u.gif 4u.gif
kaip jus visos? masania?kaip jus?
Atsakyti
#280
Aš išsakysiu savo nuomonę, nes pati sergu, tačiau labai stengiuosi pažvelgti iš savo artimųjų pusės....
Pirmiausia manau, kad labai dažnai būna, kad pats ligonis būna daug kartų stipresnis už savo artimuosius. Manau svarbiausia, kad ligonio artimieji labai pasistengtų suprasti patį ligonį ir atsižvelgti į jo charakterį, jo norus...o ne į savo.
Sakau iš savo pusės...sergu labai, tačiau iki šiol pati visaip kėliau savo artimųjų optimizmą, kėliau stipriai, nes jaučiau, kad jie gavo didžiulį šoką, tačiau nepamirškim kad tokį pat šoką gavau ir aš...tad manais už jiems teikiamą optimizmą, aš iš jų noriu to paties tada, kai aš "ištižtu".
Labai svarbu, paskaityti literatūros ta tema, skaitau dabar labai gerą knygą ji vadinasi "kelionė per vėžį", tačiau ši knyga tikrai gali būti pritaikoma bet kur, kur yra ligoniai bei jų artimieji, ten labai gražiai aprašoma, kaip suprasti ligonėlius, kaip jiems padėti o ne kenkti. Galbūt jei kuriai iš jūsų tai pasirodys įdomu, aš surasiu laikelio ir tiesiog pacituosiu mirksiukas.gif tik paklauskit kas įdomu, nes toje knygoje labai daug info apie viską, apie emocijas ligonio, apie viską viską...jei čia neparašysiu bandykit į až, tada jei tik rasiu ką tinkamo atrašysiu wub.gif
svarbiausia tikėti labai labai labai labai
Atsakyti
#281
laba diena.
savo mylimiausia mamyte aš palaidojau 2003 m.krūties vėžys,paguldė ją per metus.
2002 metai mama apčiuopė guzelį ir kai buvome pirtį aš pastebėjau kad pakitusi krūties formą jos,kitą dieną ją nuvedžiau pas daktarų, nes pati ji bijojo, pasakė kad jai IV stadija ir jau per vėlu operuoti, darė chemijas ,spinduliavimus,kaip aš tada jaučiausi, nėra žodžių apsakyti, o mama,tai be žodžių,labai blogai...
tada man buvo tik 19 metu,o mamai 39 metai,esu vieną šeimoje, tėtis mus paliko kai buvau labai maža,mamos mama, mano močiutė taip pat mirė nuo krūties vėžio(man tada buvo 15 metu).taigi nuo to laiko kai sužinojom kad mamyte serga,pagalvojau už ką dievulis taip mus baudžia.visą tą laiką su mumis buvo mano širdies draugas, jis visa laiką buvo šalia,mano mamytė jį pamilo kaip savo sūnų,labai ji džiaugėsi kad mes kartu.2003 m. palaidojau savo mylimiausia, brangiausia mamytė, labai buvo man sunkus laikas,po poros mėnesiu aš pastojau, labai apsidžiaugėm,pagalvojau kaip mano mamyte norėjo anūkėlį pamatyti,juk ji mus paliko dar netapdama močiutę...
Gimė mums sūnus, dabar aš jau pati mama,labai myliu savo sūnelį, vyrą, kuris visą tą laiką buvo su manimi, viską mes kartu ištvėrėm.ir esu jam labai dėkinga, vyro tėvai yra tiesiog nuostabus žmonės, mane visą laiką palaikė, buvo šalia, kai man buvo sunku.
aš labai ilgiuosi savo mamytės, labai norėčiau kad ji būtu šalia, kad matytu kaip auga jos anūkas ,bet deja ... yra kaip yra
Atsakyti
#282
QUOTE(LAIMINGA MAMA @ 2008 12 14, 18:23)
sveikos 4u.gif  4u.gif
  kaip  jus visos? masania?kaip jus?

Pas mus nieko naujo verysad.gif Vieninteliai vaistai, kuriuos leidzia,antibiotikai. Tik kam jie reikalingi man nelabai daeina. Rytoj vel vaziuoja i Kauna tyrimams ir vel kazka bandys galvot, spresti, ka toliau daryti. verysad.gif
Atsakyti
#283
QUOTE(Masiania* @ 2008 12 15, 16:31)
Pas mus nieko naujo verysad.gif Vieninteliai vaistai, kuriuos leidzia,antibiotikai. Tik kam jie reikalingi man nelabai daeina. Rytoj vel vaziuoja i Kauna tyrimams ir vel kazka bandys galvot, spresti, ka toliau daryti. verysad.gif



o kaip del operacijos?ar zinot jau ka?kaip laikais tu?

ugnine,tu tiesiog optimizmo isikunijimas,linkiu tau tos stiprybes neprarast,tu nuostabi,ech,kad visi galetume but tokie nepalauziami...

juoduke,uzuojauta tau,labai graziai kalbi apie savo mama,gera skaityt tokius zodzius.stiprybes tau,linkejimai tavo seimai,laikykites viens kito 4u.gif
Atsakyti
#284
Kiekviena karta sako, kad reikia daryt, padaro tyrimus ir eilini karta isitikina, kad operacija neimanoma (lyg tai kas nors per ta laika isnyktu ar taip pasikeistu, kad ji butu galima doh.gif ) ir nezinau, kiek jau cia taip kartu, gal 10 kokiu jiem uzejo patikrinti. Tik zmogu kankina tais tyrimais doh.gif ir krauja paskutini siurbia.
O as ... jau net ir nebezinau kaip. Stengiuosi rodyt, kad viskas gerai, rupinuos, vis bandau kuo nors sudomint, padrasint, palaikyt. O viduje geriau patylesiu kas darosi. Kartais tokie pykcio priepoliai uzeina, kad pati saves nesuprantu, bet issilieju ir lyg praeina. Sunku gyventi taip kaip mes gyvenam - nezinom, kas bus rytoj ir nieko negalim padaryti ar pakeisti, kad tas rytojus tikrai ateitu verysad.gif
Atsakyti
#285
isivaizduot galiu tik kaip jum abiem sunku verysad.gif ziaurus pasaulis doh.gif ex... kazkaip liudna pasidare,siandien lygiai 2 metai kaip teveliukas mano po zemele ir tiek prisiminiai,net vaikyste,kai per salti vezdavo mane dviraciu,vis atsisugdamas ir paklausdamas ar nesalt unsure.gif o viena ranka vis trindavo man nosyte,pasak jo,kad nebuciau kaip rudnosiukas,nes nusals nosyte unsure.gif ir graudu ir smagu tokius dalykus prisimint wub.gif
Atsakyti
#286
Labas 4u.gif .
Stiprybės ir daug daug vilties visoms mamytėms, kurioms tenka susidurti su tokiomis bėdomis. Žinau, ką reiškia išgirsti iš daktaro lūpų beviltišką diagnozę artimam žmogui, žinau ką reiškia matyti, kaip gęsta tau artimas žmogus, ir nieko negalėti pakeisti, žinau, kaip skauda netekus artimo žmogaus... Prieš kelias savaites palaidojom tėvelį... Tik nežinau kada tas skausmas sumažės, dabar nebūna dienos, jog nedurtų širdies ,ar išnyktų tuštumos jausmas. Dar vasarą tėtis jautėsi sveikut sveikutėlis. O vasaros pabaigoj pradėjo nekaip jaustis, tada gydytojai, ligoninės ir žinia, auglys, neoperuotinas. Dar kažkiek nerimo dienų, ir biopsijos atsakymas, 4 laipsnis.
Šitie paskutiniai mėnesiai praėjo, kaip didžiausias košmaras... Tikiu, su laiku palengvės, bet kol kas labai labai sunku.
Atsakyti
#287
Vikule, stiprybes Tau ... Labai uzjauciu ...
Atsakyti
#288
QUOTE(Domke @ 2009 02 04, 01:19)
Vikule, stiprybes Tau ... Labai uzjauciu ...

Ačiū.
Atsakyti