QUOTE(*dzūkė* @ 2008 05 14, 23:03)
Laikausi... tik tiek kiek užsimirštu, o tai būna labai trumpai
Taip laukė tėtis šios dienos, turėjo važiuot trečiam chemijos kursui...
Kraujas blogas, gal būtų ir taip nepagerėjęs, bet dar perpūtė ar virusas koks prikibo, pradėjo kosėt labiau, temperatūra... dabar 'savoj' ligoninėj
Šiandien taip susigraudino, žiūrinėjo savo nykstančias rankas ir sako, jau aš nepasitaisysiu...
O mama!...
Daugiau... nebematau klavišų...
Labai sunku.
![verysad.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/verysad.gif)
Bet dar vis vien yra vilties. Kad kraujas blogas, tai natūralu, viskas dėl chemijos. Tik visokiom liaudiškom priemonėm bandykit pagerinti. Mano pusseserė gėrė užpilus su gyvatėm. Bjauru... Bet jai labai padėjo, hemoglobinas visad aukštas buvo. Aišku, pasitarkit su gydytojais. Ir temperatūra, ir virusai kibti gali nuo so chemijos, juk imunitetą užmušinėja chemija. Tik tu tikėk, tikėk iki paskutinio... Ir tėtis patikės... Galbūt bus stebuklas.
Aš galiu trumpai papasakot apie savo patirtį. Mano draugei nustatė kraujo vėžį, tokioj stadijoj, kai dar niekas net neįtaria, kad serga. Jai visi šansai buvo pasveikti. O kitas mūsų bendras pažįstamas sužinojo apie tą patį kraujo vėžį, kai jo liga buvo stipriai pažengusi. Jam davė nedaug vilties. Ir mano draugė, ir tas kitas pažįstamas bendravo, tarėsi dėl gydymo. Draugė džiaugėsi, nes jai tikrai buvo visi šansai pasveikti . Jiems abiems tą patį mėnesį darė kaulų čiulpų persodinimo operacijas. Mano draugės po mėnesio nebeliko (jau 4 metai), o tas vyrukas įsikibo į gyvenimą, jis pasveiko, jis gyvas ir laimingas.
Ir gydytojai sako, kad kažkiek procentų reikia palikti stebuklui, nes kartais pasveiksta visiškai beviltiški ligoniai, o tie kurie atrodo tikrai pasveiks - netikėtai išeina... Tikėk, melskis, kovok. Stiprybės.