Kai suserga artimas...

#13
Norejau ir as prie sios temos parasyt
Praejusiais metais pries pat rugsejo 1 mire mano mociute-diegnozuotas zarnyno vezys...Buvau Svedijoje-mokiauis, buvo tik antra savaite kaip buvau atplaukusi ir nebeturejau pinigu gryzti bent i laidotuves...Viska sitraukiau i save:savo mintis apie ja, savo mintis apie mirti...ziuredavau naktim i Svedijos dangu ir norejau buti namie, bet tai buvo neimanoma...
Mire ji nuo infarkto, nes sirdis neatlaike.Jai buvo taikyta chemoterapija, paskui dare operacija ir ji ja puikiai atlaike...tik sirdele eme ir... heart.gif Nezinau, ar pasmerksit mane uz tokia minti, bet gal ir gerai kad ji mire...tas vezys buvo baisus-jai suformavo dirbtine isange, ispjove dali zarnyno, ji slapinosi ir tustinosi kraujais...daznai namuose ant grindu net ant lovos, nes pati nejausdavo samoningai kada nori i wc o kada ne...teta, priziurejusi ja tikrai privargo,nes namuose nuolat buvo ismatu tvaikas,ja reikejo nesiot i vonia ir siaip nuolat maitinti sauksteliu....nezinau ar gerai ar blogai-bet gal jai buvo ir geriau nebekentet...
kazkaip liudniausia, kad is tevo puses (ir mociute-tetes mama) dayg sirgusiu veziu- keletas plauciu, kraujo, mociute zarnyno...ir kazkaip persiduoda dazniausiai vyrams...mes su mama nuogastaujam del tetes ir mano brolio...nors kazin kaip su tuo veziu yra-sako kad visi turim genetisku veziniu lasteliu, tik vienu jos suaktyveja kitu ne.....
Atsakyti
#14
Musu gimineje veziu sirgo mociute (mamos mama), dabar serga mama. Kai susirgo mama, nemazai skaiciau apie sia liga. Bijau sumeluoti, bet apie 75 procentus zmoniu, kurie gali "paveldeti" vezi, isvis juo nesuserga.

Ka tik grizau is ligonines, ten mano mama gydo spinduline terapija (svytina). Kadangi svytina limfmazgius, tai dabar jos gerkle yra labai jautri ir reikia saugotis - nevalgyti saltai, karstai, astriai ir t.t. O mano mamai jau skauda gerkle, pakilo temperatura - matyt kazkur perpute ar ko salto uzvalge. Ji guli tokia "be sveikatos", o as sedziu salia, man taip jos gaila......
Daznai klausiu saves, kodel butent jai taip atsitiko? Daugiau negaliu rasyti, vel zliumbiu sad.gif
Atsakyti
#15
Ash netekau tevelio, kai man buvo 16-ka. Kazkas sumushe taip, kad ishsiliejo kraujas i smegenis ir tevelis nebeilgai gyveno. Shiemet buvo 10 metu, kai jo neturiu.
O mamai priesh du metus diagnozavo kraujo vezhi, nebeishgydoma liga, nes jos amziuj pas mus nebedaro kaulu chiulpu persodinimo, kitais zodziais tariant nurasho zmogu. Kai suzinojau, tai zeme ish po koju slydo, vazhiavau ish ligonines namo ir verkiau. Bet va jau du metai mamyte leidziasi vaistus, bukle stabili ir norisi tiketi, kad dar ilgai bus su mumis. Labai dziaugiuosi, kad spejau padovanoti anukele ir stimula gyventi.
Atsakyti
#16
As savo tėvelį palaidojau būdama 28 metų. Staiga susirgo ir po dviejų savaičių mirė. Gydytojai nustatė plaučių vėžį. Po laidotuvių klausinėjau tėvelio seserų, kas sirgo jų šeimoje vėžiu. Tėvelio mamai nebuvo nustatytas vėžys tuo laikotarpiu, kai mirė močiutė, mažai buvo dar girdimos vėžio pasekmės, tačiau jo seserys įtarė, kad ji mirė sirgdama gimdos vėžiu. Aš girdėjau, kad dukterys paveldi tėvo sirgtas ligas, o sūnūs paveldi motinos ligas. Nežinau ar čia tikėti ar ne?
Atsakyti
#17
Greit bus metai, kai mirė mano tėtis. Infarktas. Viskas įvyko taip staiga, taip netikėtai unsure.gif ... Nors gyvenome atskirai, aš visiškai neįsivaizduodavau gyvenimo be jo. Turbūt niekad nesusitaikysiu su tokiu likimu unsure.gif . Sunku nebeturėt tėvų. Mano mama mirė prieš 12 metų nuo kraujo užkrėtimo, ištraukus dantį. Sako, kad mirusieji greit pasiima pas save tuos kuriuos labiausiai mylėjo. O tėvai mano - nepatikėsit - niekada nesipyko. Ir tėvas man sakęs yra, kad jie su mama buvo susipykę tik vieną vienintelį kartą bendro gyvenimo pradžioj. Seka tokia : mano brolis, miręs iškart po gimdymo, mama, tėtis...
Kartais ir man užplaukia tokios mintys - kaip labai aš nebenoriu gyvent unsure.gif ... Žinau, kad privalau jau vien dėl savo vaikučių. Vien dėl jų privalau būt stipri...
Atsakyti
#18
Mūsų namuose dabar nekokia situacija: tėvui prieš savaitę išoperuotas odos vėžys (tiesa, dar be didelio išplitimo). Jo dar laukia prostatos operacija, kur, beje, gali taip pat vėžiukas sėdėt (nes labai jau jis silpsta paskutiniu metu...) O mano močiutei, pačiam mylimiausiam, mane auginusiam žmogui, prieš tris dienas lūžo šlaunikaulio kaklelis g.gif taigi šansų pakilt iš lovos laaaaabai mažai... ohmy.gif
Lakstom su mama po ligonines pampersus keisdamos, maitindamos, girdydamos.
O bėda po vieną tai nevaikšto - mano dukra jau šeštą kartą per pusę metų susirgo pūlingu tonzilitu... Laukia operacija. Gal ir ne baisi, bet mano nervai jau sėda... Ir blogiausia, kad mano mama, stipriausiais žmogus šitam lazarete pradeda palūžt (o ji serga depresija, bet... stengiasi tai neigti ir nuo gydymo išsisukinėja). Tiesa, dar kažkur tarpe tarp to maratono yra ir mano darbas ir mokslai mad.gif
Vnz.: ką aš čia norėjau pasakyti - ogi tai, kad aš labai labai bijau dėl sau artimų žmonių... Ne, ne tiek netekti jų, kiek tos kančios iki pabaigos...
Ir labai bijau dėl mamos - o kas jeigu jai vieną dieną pasirodys, kad išeiti iš čia - lengviausias ir paprasčiausias sprendimas...
kiek tik galiu veju tokias mintis nuo savęs tolyn, bet vis išlenda bjaurybės sad.gif
Merginos, kaip padėti žmogui, kuris yra apsisprendęs savižudybei?
O gal tai palikti jam pačiam ir jo sąžinei?
nežinau...
O jeigu ką, tai eina tas darbas š... Visi mokslai taipogi mad.gif mad.gif mad.gif
Na vat išsikalbėjau, gal ir geriau pasidarė...

Atsakyti
#19
Kaip padeti zmogui, kuris gilioje depresijoje? Tiesa sakant, nezinau. Kadaise ir as sirgau depresija, bet niekas man nepadejo, mieko artyn neprisileidau, kazkaip pati sugebejau atsitiesti. Buvo sunku, bet... manau, kad reikia ta zmogu privest apie tai su tavim pasikalbeti, reikia, kad jis suprastu, kad yra jam norinciu padeti, net nezinau... g.gif
Atsakyti
#20
Miau, o kaip dabar tavo mamos sveikata?
Atsakyti
#21
Aciu, kad teiraujiesi. T[fu tpfu tpfu, kolkas viskas ciki. Ji jauciasi gerai. Pradejo sveikiau maitintis (atsibudo moteriske biggrin.gif ). Jau perejo svytinima, chemija, dar gers hormoninius preparatus. Tikimes, kad blogiausia jau praeityje.
Dar karta dekui, Nerile.
Atsakyti
#22
Miau, tikiuosi, kad tavo Mamytei toliau geres. O ji tikrai turi didziuotis, kad turi tokia dukryte. manau, kad didziausia pagalba depresijoj -zinojimas, kad esi mylimas, tad visada leisk jai zinoti kaip ja myli.
as jau aprasiau savo istorija prie gimdymo pasakojimu. Mamytes netekau 10 dienu po dukrytes gimimo. Mamytes praradimas ir Dukrytes atejimas i pasauli magiskai susije. Glostydama mano nescios pilvuka Mamyte vis aiskindavo pupai kokia grazi ir protinga ji bus. pasakodavo kokias zydras akytes ir sviesius plaukiukus tures. prakovojus su zarnyno veziu 6 metus (susirgo ji 37 metu), Mamyte uzgeso ant mano ir tetuko ranku...pamenu dar diena pries tai ji pasake, kad "svelni galvyte" (mano Vedute) bus vunderkindas... ji iki paskutines minuteles galvojo apie mus visus. niekada nepamirsiu, kad pries uzgesdama ji man nusisypsojo ir zenklais parode, kad mus myli (ji nebepakalbejo) ir buvo tokia rami.
stipri islikau tik todel, kad Mamyte taip ismoke ir paruose, ir del mazosios(labai bijojau pienelio netekt). skaudu, kad mano vaikutis negales pasidziaugti mociute, bet zinau, kad dalis Mamytes jau gyvena mano Vedutej ir tikiu, kad tas magiskas rysys siejes jas iki gimimo, isliks visa gyvenima...
Atsakyti
#23
Meisy, kaip graziai parasei. Aciu. Tu labai teisingai mastai apie savo mama. Esi tikra saunuole.
Atsakyti
#24
aciu, Miau. linkiu jums ko geriausio. dziaukites vieni kitais ir isnaudokit kiekviena minutele parodydami kokie svarbus ir mylimi yra salia esantys zmones. daugelis suvokia koks brangus zmogus tik jo neteke, bet mes turim buti stiprus ir tiketi, kad viskas bus gerai, o taip ir bus....as niekada saves negailejau ir ne minuteles nieko nekaltinau, visada zinojau, kad sunkiausia serganciam, ne mums.tikrai is visos sirdies linkiu, kad tavo Mamytei viskas eitu geryn. svarbiausia pozityvus mastymas ir gera dukryte salia smile.gif
Atsakyti