Kai suserga artimas...

Sakinys kaip is musu istorijos pradzios. Tevukui i ligonine, mamai su sirdim prasidejo, gyvuliu pilni tvartai. Tai puole seses tuos gyvulius pardavinet, mama i ligonine, seses uki ziuret, teti po operacijos ziuret ir tt.
Baisu buvo, bet mes labai tikejom. As vis prasydavau (dievo ar likimo?..), kad duotu nors dar kelis metus laiko. Dave, po operacijos ir chemijos kurso (apie pusmeti. keturias dienas leido , 3 sav. namuose. taip 6 kartus) lyg viskas ir pagerejo . Dziaugemes nerealiai, bet nesukavom per daug, nes bijojom, kad vel kas islys. Ir isliindo. Operacija-visiskai pasalino skrandi, vel chemija. Tevukas sunyko, taip visiskai is nebeatsistate, bet 2 metus buvo ramu. Tetis kad ir be sveikatos, bet vezio nebuvo... Jau lyg visi ir ápmirso ta beda, apie kaledas tevuka pradejo kamuoti nezmoniski skausmai. Metastazes kepenyse, antinksciuose ir bluznyje. Vel chemija, tik si syk daug stipresne. Po trecio suleidimo tevukas atgule. taip ir guli . nevalgo jau gal virs 3 sav. Atrodo kaip is koncentracijos stovyklos, daktarai speja (jau echoskopijos nedaro - per silpnas) kad metastazes isplito, nes visa kuna labai skauda. Va ir issipasakojau...

As linkiu jums dzukute, nors tu keliu metu, kuriuos mes turejome. Mano tetis pamate dar mano vaikus, to visada norejau (ir kaip tycia pastoti neisejo 2 metus). Buk stipri, zinok, dar bus visko, dar reiks buti daug stipresniai. Tevukam taves reikia, kaip ir tavo seimai. Saugok save. Labai padeda tikejimas, tikekit, visi. Ir tevukas tegu nenustoja kovoti. tai labai daug ka reiskia. Itikinkit ji.

Gal ir mano tėčiui taip, bet jis minėjo, kad keturias leis ir tik keturias namie

Šd jis užsiminė apie mirtį, kad jau savo nugyveno.... sakau, kam taip kalbėt, gal sveikatos jau tiek nebus, bet gyvensit dar...

astikuhli, kaip laikais, kai tėvukas

Manajam rytoj pirmoji chemija , šd gydytoja tiesiai šviesiai viską jam paaiškino.................
Tik viena mintis galvoje, kiek dar išgyvens, į ką pavirs , kokios mintys Jo galvoj
Nuo plaučių vėžio turbūt uždūsta...
Turiu nuojautą, kad labai trumpai mes Jį turėsim...


Pavasaris........ bent jau būtų ruduo....

Negaliu neužsukti, nesužinot, kaip jūs laikotės. Suprantu, kokios baisios mintys tave kamuoja. Dzūkute, laikykis ir tikėk stebuklu. Dar bus sunku ateityje,... dar sunkiau. Kaupk jėgas. Nekamuok savęs klausimais kada, kaip. Mes maži žmogučiai, niekas nuo mūsų nepriklauso. Pasiduok likimui.
O mano tėtis išėjo gražų ankstyvo rudens rytą... Išėjo staiga... Bet nebuvo nuo to lengviau, kad ruduo...
Papildyta:

Lengviau bet ką ištverti, kai turi artimų žmonių. O aš buvau tas vienturtis vaikas... Buvau visad šalia savo tėvų... Ir aš paskutinius savo tėčio žodžius girdėjau... Viena... Mamai buvo visai blogai, kai gydytojas pasakė, kad jam liko daugiausia dvi valandos... Aš turėjau būt stipri ir tėčiui neparodyt... Turėjau jam suteikt viltį... Nors mano širdį, atrodė, drąskė šunys... Prisiminus, atrodo, kad dar kartą to neištverčiau... Bet žmogus daug ką gali...

Oi, mergytes, bemiege naktis buvo.
Vakar sese velai paskambino, sake tik gryzusi is ligonines. Teciui labai blogai. Jis visa laika miega, pabudes saukia is skausmo, drasko lasalines nuo saves , nors siaip silpnas, ranku nepebakelia. Praso , kad ji pasmaugtu ar uzmustu, nes nebeiskes...Sesuo vakar atveze i ligonine klebona, nes jau labai blogai... Leidzia stiprius vaistus nuo skausmo, vakare morfijaus suleido. Baisu! Kad jis tik uzmigtu ir nebeatsibustu, o ne skausme mirtu. To labai noreciau. Kad nebesikankintu... Nors taip skauda apie tai galvoti. Visa nakti pragalvojau, kad gal siuo mometu tetukas iseina. Akys uztino nuo asaru. Telefono neisleidziu is akiu. O vaikams vistiek tiek daug skausmo nenoriu rodyti, nes jau ir taip pamate mano asaras sako mama weint (verkia liet.), nelis (senelis) aua (skauda). Kazkaip laikaus, reikia, reikia pamazu ruostis kelionei...Skrisiu viena, vyras paziures vaikus.

Dzuke, neprarask vilties, verksi kai bus jau labai blogai (nes apart verkti, nieko kito nebelieka). Dabar dar tikekit , labai labai tikekit. Ir tetis tegu nepraranda vilties. Ziurek, maniskis dvi chemijas isgyveno. Ju yra skirtingu. Plauciams tokios, skrandziui kitokios, kepenims labai stiprios. Matysit, jei kokio patarimo reiks, klauski. Nupirk tetei vaistineje burnos purskalo Myrhamile. Nes beveik visada po chemijos prasideda stomatitas. Tegu jau ir ligonineje pasipurskia burna, gal isvengs jo. Labai skausminga, nebegali valgyti ir gerti, o tai - butina. Jei yra is ko, duokit truputi gydytojai i kisene, ir vis klauskit jos, klauskit patarimu. Kad ir del to stomatito. Yra dar tokia zele burnai skalauti, taip pat labai brangios, bet kompensuojamos ampules kraujui stiprinti, taip pat pienelis apetitui padidinti . Visur prasyk recepto, jei kokio pavadimo reiks, paklausiu sesers, tu tik pasakyk, nes tie vaistai kainuoja simtais (ampule). ir tas pienelis ar ne keturi simtai kainuoja. Dar tik pradzia, paskelbkit kara tai bjaurybei.Gal kokia knyga nusipirk apie vezi. Buk stipri, nes vezys jaucia ta sipnuma. Kovokit

Dzuke, atradau ir dar viena mums aktualia temele. Tarp musu mergaiciu/kertele sielai/onkologines ligos. Ten galima irgi klausti patarimu. Daugiau ivairiu patirciu, daugiau ir patarimu.

Ačiū mergaitės už viską.
Deja, vilties labai mažai

Rytoj isskrendu i lietuva - tevukas isejo...

Amžiną atilsį Jam, užjaučiu Tave, laikykis

Stiprybės tau, astikühli, laikykis. Amžiną atilsį išėjusiam...
Papildyta:

Stiprybės tau.

sveikos..kol perskaiciau uzsibliovau iki galvos skausmo..visa tai as jau perejau..tik neturejau,nei minutes su Teveliu pabuti drauge..du metus nemacius tetes suzinojau ,kad iskeliavo Anapilin..
2004.12.24 Tevelis iskrenda i Airija pas seseri(mano),kaip ir visi tikedamasis geresnio gyvenimo..bendravom telefonu,atsiusdavo viena kita pinigeli,nustebindavo netiketais siuntinukais su dovanelem,jaunylei sesutei ,man ir mano kudikeliui,kuri mate vos 1.2m taip bendravom...skambutis..tevelio balsas neramus..susipyko su sese,keliasi gyventi i kita miesta ,paaiskina,kad gal kuri laika neskambins,nes neaisku kaip bus su darbu..paskutinio tecio skambucio sulaukeme 2006.11 men sakesi paskambinsias po keliu dienu...tecio skambucio nesulaukiau,nerimas kankino,skambinau jam ,tel isjungtas ...isterijos,nerimas...viena ramu kaip niekada vakara(2006.12.15 20.08)i duris beldzia policija..sirdis i kulnus,nes tokiu sveciu niekada nelaukiau ir dar velai vakare...klausia kas gyvena ar pazistat toki ir toki...nutraukusi mielos pareigunes kalba,emiau nervingai purtydama galva prasyti kad pasakytu jog jis nemire... ji pritariamai linktelejo galva ir stipriei apkabinus pareiske uzuojauta... kas vyko toliau prisiminti nenoriu,tik ta geruma ir ramuma sirdije kai i savo rankas paimiau tecio pelenus,iskilmingai ilipusi i lektuva parskraidinau i gimtaja zeme,dar ir dabar labai sunku patiketi,o gal paprasciausiiai nesinori linkiu visiems stipribes ,kurie patire ta baisu vezio trenksma
Tevelis mire nuo plauciu vezio(zaibiskos formos),Airijos gydantys daktarai sake jog tai buvo,geriausia vezio forma,kuria mirsta zmones(greitai,ir be dideliu kanciu)trys dienos..tik tiek reikejo..o as tecio taip ir nepamaciau...

Be proto skaudu... Matau kaip tėtis nyksta kiekvieną dieną vis labiau
Mane visą skauda...