Girdėjau, kad jeigu ligai nėra vietos mintyse, vadinasi, jai nėra vietos ir kūne....
Ačiū Jums visoms. Girdėjau, kad jeigu ligai nėra vietos mintyse, vadinasi, jai nėra vietos ir kūne....
Girdėjau, kad jeigu ligai nėra vietos mintyse, vadinasi, jai nėra vietos ir kūne....
Mano mama mire nuo kruties vezio pries pat mano 9-aji gimtadieni (dabar man 23)... Dar veliau ir tevas, nors ne nuo ligos. Is pradziu augau su vyresne seserimi, o po issikrausciau pas teta, mamos seseri, kuri ir uzbaige manes auginimo procesa 
Visa ta laika nesiojausi didele baime sirdy, kad tik kas nors neatsitiktu man dar likusiems brangiems zmonems. O va praeita rudeni kaip perkunas is giedro dangaus: tetai leukemija, galima tik pristabdyti metams ar porai, pasveikti nepavyks. Vel visas pasaulis aukstyn kojom apsiverte. Kol jai buvo daromos chemoterapijos, nuo tos pacios ligos mire jos ir mano mamos brolis (jo deka teta ir suzinojo, kad irgi serga).
Dabar vezys yra mano pati didziausia fobija. Jau pora metu, kaip dirbu ligoninej, nuolat matau sergancius zmones. Baisu. Labai baisu...
Stiprybes visoms.
Visa ta laika nesiojausi didele baime sirdy, kad tik kas nors neatsitiktu man dar likusiems brangiems zmonems. O va praeita rudeni kaip perkunas is giedro dangaus: tetai leukemija, galima tik pristabdyti metams ar porai, pasveikti nepavyks. Vel visas pasaulis aukstyn kojom apsiverte. Kol jai buvo daromos chemoterapijos, nuo tos pacios ligos mire jos ir mano mamos brolis (jo deka teta ir suzinojo, kad irgi serga). Dabar vezys yra mano pati didziausia fobija. Jau pora metu, kaip dirbu ligoninej, nuolat matau sergancius zmones. Baisu. Labai baisu...
Stiprybes visoms.
Užjaučiu visas netekusias artimųjų... Ypač Tave vyšnaitėle Manau, tikrai labai skaudu, kai visi artimi žmonės pamažu iškeliauja anapus... Noriu ir aš pasidalinti rūpestėliu... Mano seneliui diagnozavo antros stadijos vėžį, dabar jis geria vaistus, liepė po mėnesio pasirodyti. Regis lyg ir dar gyvens, juk būna daug visokių atvejų, tik kad va jis savy ėmė ir užsisklendė. Kadangi gyvename viename name labai sunku jį tokį matyti... Vieną dieną išeidama į mokyklą atsisveikinau, o jis tik pažiūrėjo akim, lyg kelias paras nebūtų miegojęs, tai ėmiau ir apsižliumbiau pakeliui į mokyklą 
Manau, tikrai labai skaudu, kai visi artimi žmonės pamažu iškeliauja anapus... Noriu ir aš pasidalinti rūpestėliu... Mano seneliui diagnozavo antros stadijos vėžį, dabar jis geria vaistus, liepė po mėnesio pasirodyti. Regis lyg ir dar gyvens, juk būna daug visokių atvejų, tik kad va jis savy ėmė ir užsisklendė. Kadangi gyvename viename name labai sunku jį tokį matyti... Vieną dieną išeidama į mokyklą atsisveikinau, o jis tik pažiūrėjo akim, lyg kelias paras nebūtų miegojęs, tai ėmiau ir apsižliumbiau pakeliui į mokyklą
Ir mes turim dėdę tarp žemės ir dangaus... jau beveik metai kai dėdytė serga vėžiu. Paskutinėmis dienomis situacija pasidarė ypatingai sunki. Siandien atsivežėm kunigėlį, nes atrodo, kad dėdytė jau ne su mumis, žiūri savo didelėm žydrom akim, o ar į mus žiūri... Kažkoks košmaras, lenkiu galvą prieš jo žmoną, kuri paskutinėmis dienomis tarsi ribitas daro tai, ką reikia... Ir prieš savo sesytę lenkiu, nes atodo tuo metu, kai visi laksto pasimetę - vėžys! - ji atrodo viena protą išlaikius visą gydymosi laikotarpį niekur neatsitraukė, ir kažkodėl galvojau, kad jeigu jau ji taip rimtai šitu reikalu užsiėmė, vadinasi, viskas bus gerai. O nuo pat ligos pradžios viskas atrodo ėjo tik blogyn. Išpjovus brudą vienoje vietoje jis išplto visur... Ir su kiekviena diena viskas ėjo tik blogyn. O mes vis kupini vilties - spinduliai padės, paskui chemija padės, paskui - dar keli kursai ir pagerės. O liga atrodo tupi žmoguje ir juokiasi iš mūsų... Kaip baisu turėti šalia tokį ligoniuką, matyti kaip negali pasiduoti. Pirmas šokas jam - išėjimas iš darbo... Ir toliau visi baisumai - suvokimas, kad nebeturi jėgų vairuoti mašinai, ir visiem dalykam, kas sveikiesiems atrodo taip paprasta. Nebuvo pas mus jokio ligos stabilizavimosi, viskas tik blogyn...
Darėm viską ką galėjom, o dabar atrodo, kad dėdytė pavargo...
Darėm viską ką galėjom, o dabar atrodo, kad dėdytė pavargo...
Mano dėdytės nebėra. Jis jau atvargo savo vargeli šiame pasaulyje.
O dabar jis sveikas, suka kokius nors reikaliukus, ir akįmerkia simpatiškom mergyčkom. Kartais ir į mus pažiūri. Žmonai oro bučkį nusiunčia. Dabar mes turim Angelą.
O dabar jis sveikas, suka kokius nors reikaliukus, ir akįmerkia simpatiškom mergyčkom. Kartais ir į mus pažiūri. Žmonai oro bučkį nusiunčia. Dabar mes turim Angelą.
Mano tėtis mirė nuo skrandžio vėžio. Ši liga labai greitai palaužė mano tėtį. Jis visada buvo stiprus, iki pat paskutinio atūdusio išliko tvirtas. Tuo metu buvau užsienyje. Dėja taip ir nespėjau paskutinį karta pamatyti tėtį gyvą. Jau turėjau bilietus ir tikrai šventai tikėjau, kad grįšiu ir rasiu tėtį namuose gyvą, bet deja grįždama iš darbo sulaukiau skambučio, kad mano tėtis jau mirė.... Sėdėjau autobuse pilname žmonių ir verkiau, verkiau tiesiog negalėjau sustoti, negalėjau patikėti, kad daugiau nebeišvysiu jo tokios meilios ir šiltos šypsenos... Grįžau namo, staigiai susidėjau reikalingus daiktus ir suderinau greita grįžimą į LT, gaila, bet skubėjimas per vėlus ir dabar dar širdyje taip nesmagu 
...
...
Dieve, mergytes, kokios jus tvirtos....as jauciu, kad sitokioj situacijoj palusciau taip stipriai, kad abejoju ar galeciau toliau gyventi...stiprybes jums mergytes 
Sveikos,
labai nenorėjau į čia eit, nes ašaros iš karto upeliais... bet negaliu, labai reikia pasiguosti vis. Nes labai bijau. MB labai labai serga. Ir atrodo, visas pasaulis griūna. Velnias, net negaliu rašyt nieko.
labai nenorėjau į čia eit, nes ašaros iš karto upeliais... bet negaliu, labai reikia pasiguosti vis. Nes labai bijau. MB labai labai serga. Ir atrodo, visas pasaulis griūna. Velnias, net negaliu rašyt nieko.
Nesenai buvau pas ginekologą ir man teko išklausyti diagnozę (priimtą trijų profesorių ). Pagimdyti vaiką gali išauginti mažai šansų (kadangi po kelių opercijų be dirbtinio apvaisinimo pagimdyti negaliu). Kadangi markerio tyrimus (pradiniai vėžio ) teko darytis 5 kartus iš jų du kartus tai buvo labai rimtai, tai galiu pasakyti drąsiai nei vieno mano artimo mirtis neatnešė tokių košmariškų minučių kaip tie du markerio tyrimai. Drebančios rankos, laukiant diagnozės, krūvos minčių ko aš nepadariua arba ką aš netaip padariau ir laukimas galutinės diagnozės buvo išties baisios.
Po šių baisių minučių pradėjau smarkiai domėtis karmos diagnostika, meditacija, joga ir atradau atsakymų (bent taip tikiuosi) į daugelį klausimų.
Stiprybės tie kas prarado artimuosius ir dar daugiau tiems kurie išeina iš šio pasaulio.
Po šių baisių minučių pradėjau smarkiai domėtis karmos diagnostika, meditacija, joga ir atradau atsakymų (bent taip tikiuosi) į daugelį klausimų.
Stiprybės tie kas prarado artimuosius ir dar daugiau tiems kurie išeina iš šio pasaulio.
Šiandien mano tėčiui nustatė vėžį(karcinomą)... Šiuo metu jis yra miego stadijoje,bet... Tėtis serga nepagydoma odos liga ir dabar dėl jos gulasi į ligoninę,ten darys įvairias procedūras,gers įvairius vaistus,o tai reiškia,kad vėžys gali būti sujudintas....
Šiuo metu jis yra miego stadijoje,bet... Tėtis serga nepagydoma odos liga ir dabar dėl jos gulasi į ligoninę,ten darys įvairias procedūras,gers įvairius vaistus,o tai reiškia,kad vėžys gali būti sujudintas....
QUOTE(myliu``tave @ 2007 11 08, 00:46)
Šiandien mano tėčiui nustatė vėžį(karcinomą)... Šiuo metu jis yra miego stadijoje,bet... Tėtis serga nepagydoma odos liga ir dabar dėl jos gulasi į ligoninę,ten darys įvairias procedūras,gers įvairius vaistus,o tai reiškia,kad vėžys gali būti sujudintas....
Šiuo metu jis yra miego stadijoje,bet... Tėtis serga nepagydoma odos liga ir dabar dėl jos gulasi į ligoninę,ten darys įvairias procedūras,gers įvairius vaistus,o tai reiškia,kad vėžys gali būti sujudintas.... mano seneliui irgi buvo odos vezys..deja, penktadieni ji jau palaidojom..viskas prasidejo taip nekaltai,tik guzas ant nugaros (kuris daktarai sake riebalinis) ..kadangi riebalinis,tai ir pjove paprastas chirurgas,ismete ir net tyrimu nepadare..po puses metu vel ataugo,pasake,kad vel riebalinis,vel ispjove ir ismete..tik kai vel isaugo issiuntem seneliuka i kauna ir ten pasake,kad piktybinis auglys. Irgi buvom pilni vilties,kad chemija pades,bet senelis tik silpo..o buvo toks nuostabus zmogus,pilnas gerumo..kaip noreciau dar ji apkabinti ir isbuciuoti.
