Sveikos. Istikruju net nezinau...zodziu truksta....gomurys asaru gerkleje... linkiu stiprybes jums visoms. As tai pirma karta uzejau i sita tema, nes vis drasos nepakako, nemaniau kad galesiu su tokiu skausmu susidurti nes pries metus palaidojau abudu brangiausius tevelius beveik ta pacia diena mirusius nuo vezio. Mano istorija manau nera baisesne nei jusu visu. Visos mano bedos prasidejo iskarto po mano vestuviu...tada man buvo vos 19metu...praejus 3 men. po mano santuokos mano teveliui diagnozavo smegenu vezys (zmogus be zalingu iprociu, nuostabiausios sielos ir geriausias mano draugas), o po pries 1,5 metu mano mamytei diagnozavo zarnyno vezi su metastazem kepenyse - jinai vis kartodavo iki savo ligos, kad be tecio negales gyventi. Ju meile buvo begaline. Ir galiausiai pati susirgo. Mes su vyru juos priziurejom, slaugem,kartu gyvenom ir nepraejus nei 3-im metam po musu santuokos ju nebera, taip pat praradau ir broli, kuris nusigreze nuo teveliu kai jie susirgo (nors jis uz mane gerokai vyresnis). Tevelis pragyveno apie 2 metus o mamyte tik 7 menesius, abudu mire man ant ranku...labai skauda dabar apie tai pagalvojus, tai buvo mano vieninteliai brangiausi zmones. Man ju mirtis liko didziausia paslaptis. Nes mamyte mire sekmadieni, o tevelis -antradieni. Tevelis apie mamos mirti nezinojo, bet pasake kad skuba pas ja. Tai kad laidojom kartu. Visi ju geri draugai sake : Gyveno kaip du isimyleje balandeliai ir mire kartu...nei vienas nenorejo palaukt. Dabar likau viena. Labai visas jus uzjauciu....reikia buti stiprioms....kai prisimenu paskutines savaites bendravimo su mama tai nei viena is mudvieju neverke, mes sypsojomes ir tiesiog dziaugemes viena kita. Juk mirtis dar ne viskas...juk kazkur dar susitiksim...reikia tuo tiket ir pragyvent tai kas duota( nebegaliu rasyt, sunku labai, zaizdos dar gyvos, arteja mano teveliu mirties metines)
QUOTE(naxalka_liudi @ 2005 05 14, 18:50)
niu znz....cia jus vios snekat apie mamas apie tecius....o as tajp noriu kam nors issipasakot bet nevisiems galiu pasakot....su mama tajp nepasnekesi....nes ji pati verkia atisedus....taj vat mano pusesere nu as ja vadinu sese serga veziu(mamos seses dukra) jai 17 metu tiesa gimtadieny atsvente ligonineje....guli tame skysriuje kur rode per tv santariskiu vaiku onkologiniame...ir ten tikraj nera tajp geraj kajp rodo per tv....kas kad ten jauku, kad ramu....bet ar taj svarbiauia jei net patys daktarai nepaaiskina visko turi ejti ju ir prasyti su asarom...taj vat ji jau ten 2 menesius suisrgo neseniai....man labai sunku nes ji buvo nuostabus zmogus tiesa ka as cia kalbu ir tebera...lanke baznycia grojo su gitara tevai nerealus zmones dar ji turi sese ju seima tiesiog tokia kokiso manau keikvienas mes noretume...viskas prasidejo kaj norejau eiti bara ir mamai paskambino sesuo ir pasake taj...as dar diena buvau pagalvojus kad to negali buti mat klaipedos daktarai nustate tik mazakraujyste....mama iskart puole i asaras....as isesjau i bara kadangi netikejau paprasciausiaj atrodo kad kazkur zmones serga bet kai suserga tavo artimas viskas isslysta is po koju....vakare ziureaju jos nuotraukas ir pradejau verkti....po biski pradejau suprast kas tai....kai gryzo jos tevai pasiimt daiktu i ligonine nes su vaiku turi guleti ir vienas suauges tada pirma karta pamaciau dede verkainty...jis yra iki tol buvo unreal zmogus visada su sypsena visada pakeldavo nuotajka...o dabar atrodo suzlugdytas gyvenimo ir kartojo as savo vajko tikraj neatiduosiu....zliumbiau atsisedus....as labai jau cia issipleciu bet manau kas nors vistiek perskaitys....ir as vaziavau i vilniu jos aplankyti mamos isejo i miesta prasiblaskyt...ir tada ji pradejo man pasakot kajp ji jaucias kad negali verkti prie mamos nes ji ir tajp paluzus....sedejau ant lovos vos tvardydamasi kad neverkciau...ir dabar ziuriu i jos nuotraukas u plaukajs kurie buvo tokie stori kad su viena ranka nesuimdavau ir dabra be plauku...ir kaj supranti kiek jai reikia atkenteti zliumbi is visu jegu...kartais neina verkti nors ir labai norisi....ir as neysivaizduoju kas butu jeigu mes ja prarastume....suprantu koks kartus gyvenimas....iki tol viskas atrode labai paprasta...o dabar...o dabar viskas tiesiog su.....aj beje jai kraujo vezys....
Užjaučiu labai tave Skiedra. Tos žaizdos taip greit neužgyja, o ir kada ar visai užgis... Ryt Mamos diena, dėja jai skirtą puokštę vešiu į kapines. Dveji metai kaip jos nebėra. Mano mama išėjo dėl tokios pat ligos kaip ir tavo tėvelis. Niekada neverkiau prie jos kol sirgo. Neverkė, nesiskundė ir ji prie mūsų, kada bepaklausus, ar skauda, atsakydavo -ne, o juk be stiprių nuskausminamųjų paskutinėmis dienomis neapsiejo (po to supratau, kad taip ji stengėsi apsaugoti mus, kad mus be galo mylėjo). Neverkiau ir jai beišeinant, tik visą tą laiką laikiau jos rankas ir kalbėjau, kokia ji brangi, kaip ją myliu. Nepamenu, kur buvau girdėjusi, kad mirštančiajam reikia tokių žodžių, kad tada ir ta kelionė būna lengvesnė. Vengiu žodio mirtis, man jis dar vis baisus.
Stiprybės dar kartą tau, Skiedra.
Stiprybės dar kartą tau, Skiedra.
mane tai nuramina ta mintis, kad kazkada "ten" mes susitiksime dar. ir pasijuoksime kartu.. nors is tiesu, kazin ar tai tiesa...
QUOTE(rasa-rasa @ 2007 05 05, 22:25)
Užjaučiu labai tave Skiedra. Tos žaizdos taip greit neužgyja, o ir kada ar visai užgis... Ryt Mamos diena, dėja jai skirtą puokštę vešiu į kapines. Dveji metai kaip jos nebėra. Mano mama išėjo dėl tokios pat ligos kaip ir tavo tėvelis. Niekada neverkiau prie jos kol sirgo. Neverkė, nesiskundė ir ji prie mūsų, kada bepaklausus, ar skauda, atsakydavo -ne, o juk be stiprių nuskausminamųjų paskutinėmis dienomis neapsiejo (po to supratau, kad taip ji stengėsi apsaugoti mus, kad mus be galo mylėjo). Neverkiau ir jai beišeinant, tik visą tą laiką laikiau jos rankas ir kalbėjau, kokia ji brangi, kaip ją myliu. Nepamenu, kur buvau girdėjusi, kad mirštančiajam reikia tokių žodžių, kad tada ir ta kelionė būna lengvesnė. Vengiu žodio mirtis, man jis dar vis baisus.
Stiprybės dar kartą tau, Skiedra.
Stiprybės dar kartą tau, Skiedra.
Aciu už palaikymo žodžius
....Linkiu visoms stiprybės...ir gal nuskambės nelabai kaip, bet žinokit, kad žemėj mes visi laikinai ir mirtimi niekas nesibaigia o tik prasideda 
Mano mama šiandien pranešė, kad per apsilankymą pas ginekologą jai užčiopė guziuką krūtyje... Pasidarė mamografiją ir laukia atsakymo... Su nerimu. O man paglosto plaukus ir sako:"Nepanikuok". Dar bando prajuokinti pasakodama apie pačią mamografijos tyrimą...O aš negaliu... Nusisuku, prikandu lūpą, kad nepradėčiau raudoti balsu ir tyliai ašaroju... Tikiuosi, kad mamografija nieko blogo nepraneš, bet... Bet... Manau, mano baimę Jūs suprantat...
QUOTE(Šiaučiūnienė @ 2007 05 25, 17:38)
Mano mama šiandien pranešė, kad per apsilankymą pas ginekologą jai užčiopė guziuką krūtyje... Pasidarė mamografiją ir laukia atsakymo... Su nerimu. O man paglosto plaukus ir sako:"Nepanikuok". Dar bando prajuokinti pasakodama apie pačią mamografijos tyrimą...O aš negaliu... Nusisuku, prikandu lūpą, kad nepradėčiau raudoti balsu ir tyliai ašaroju... Tikiuosi, kad mamografija nieko blogo nepraneš, bet... Bet... Manau, mano baimę Jūs suprantat...
Suprantu kad yra skaudu,kai išgirsti iš artimo tokia žinia,bet neliūdėk tikėk kad viskas bus gerai taip ir bus.Linkiu stiprybės ir mažo stebuklo.
QUOTE(Skiedra @ 2007 04 30, 23:21)
Sveikos. Istikruju net nezinau...zodziu truksta....gomurys asaru gerkleje... linkiu stiprybes jums visoms. As tai pirma karta uzejau i sita tema, nes vis drasos nepakako, nemaniau kad galesiu su tokiu skausmu susidurti nes pries metus palaidojau abudu brangiausius tevelius beveik ta pacia diena mirusius nuo vezio. Mano istorija manau nera baisesne nei jusu visu. Visos mano bedos prasidejo iskarto po mano vestuviu...tada man buvo vos 19metu...praejus 3 men. po mano santuokos mano teveliui diagnozavo smegenu vezys (zmogus be zalingu iprociu, nuostabiausios sielos ir geriausias mano draugas), o po pries 1,5 metu mano mamytei diagnozavo zarnyno vezi su metastazem kepenyse - jinai vis kartodavo iki savo ligos, kad be tecio negales gyventi. Ju meile buvo begaline. Ir galiausiai pati susirgo. Mes su vyru juos priziurejom, slaugem,kartu gyvenom ir nepraejus nei 3-im metam po musu santuokos ju nebera, taip pat praradau ir broli, kuris nusigreze nuo teveliu kai jie susirgo (nors jis uz mane gerokai vyresnis). Tevelis pragyveno apie 2 metus o mamyte tik 7 menesius, abudu mire man ant ranku...labai skauda dabar apie tai pagalvojus, tai buvo mano vieninteliai brangiausi zmones. Man ju mirtis liko didziausia paslaptis. Nes mamyte mire sekmadieni, o tevelis -antradieni. Tevelis apie mamos mirti nezinojo, bet pasake kad skuba pas ja. Tai kad laidojom kartu. Visi ju geri draugai sake : Gyveno kaip du isimyleje balandeliai ir mire kartu...nei vienas nenorejo palaukt. Dabar likau viena. Labai visas jus uzjauciu....reikia buti stiprioms....kai prisimenu paskutines savaites bendravimo su mama tai nei viena is mudvieju neverke, mes sypsojomes ir tiesiog dziaugemes viena kita. Juk mirtis dar ne viskas...juk kazkur dar susitiksim...reikia tuo tiket ir pragyvent tai kas duota( nebegaliu rasyt, sunku labai, zaizdos dar gyvos, arteja mano teveliu mirties metines)
labai labai užjaučiu. laikykis
QUOTE(Šiaučiūnienė @ 2007 05 25, 15:38)
Mano mama šiandien pranešė, kad per apsilankymą pas ginekologą jai užčiopė guziuką krūtyje... Pasidarė mamografiją ir laukia atsakymo... Su nerimu. O man paglosto plaukus ir sako:"Nepanikuok". Dar bando prajuokinti pasakodama apie pačią mamografijos tyrimą...O aš negaliu... Nusisuku, prikandu lūpą, kad nepradėčiau raudoti balsu ir tyliai ašaroju... Tikiuosi, kad mamografija nieko blogo nepraneš, bet... Bet... Manau, mano baimę Jūs suprantat...
Nepergyvenk
, gal atsakymai bus geri ir nieko blogo ten neras. Nes zinok tavo nerimas ir tavo kancia mamai sveikatos nepriduos, juk mamos sirdis viska jaucia. O tavo mama tikriausiai ir pati labai del saves pergyvena, o jei jinai matys kaip tu sielvartauji tai dar jai prie visko prisides pergyvenimas del taves. Tai kad pakartosiu tavo mamos zodzius: "Nepanikuok" 
. As tave kuo puikiausiai suprantu ir uzjauciu, ir tikrai zinau, kad tas nerimo ir laukimo jausmas nepavydetinas, bet ta laika geriausiai pralaukt juokaujant, kad ir apie mamografijos tyrima, o dar geriau pakeisti pasnekesio tema i kokia linksmesne.
Optimizmas daug ligoniu isgyde Ir dar ... labai svarbu, kad tavo mama matytu, jog gali i tave atsiremti (kokie atsakymai bebutu) ir, kad gali tau visa tiesa sakyti nebijodama, kad tu to neistversi. Zinau, kad sunku pergyvenimo jausmus slepti, taciau tam zmogui, kuriam itariama kazkas negero yra neapsakomai blogiau nei mums, ir jam reikalinga bet kokia viltis ir parama. Tai kad laikykis
Perskaiciau visu cia issakyta sielvarta ir taip asaros sruva upeliu...
Linkiu visoms stiprybes, vilties susidurusioms su artimuju ligomis ar netektimi. Pati sau to dabar linkiu, stengiuosi nepasiduoti liudesiui, blogoms mintims, bet negaliu
Pries savaite atsokau savo vestuves ir praejus kelioms dienoms po tokios grazios sventes suzinojau, kad teciui nustatytas vezys. Kai prisimenu ji per savo vestuves toki linksma, laiminga, dziaugsmo kupinom pilnom akim asaros sruva upeliais. Jis visa gyvenima buvo energingas, visada linksmas, viskuo patenkintas, o dabar toks suzlugdytas, sutrikes, bando sypsotis, juokauti, bet matai kad jo mintys visai kitur.
Rasau ir istisai zliumbiu, taip sunku ir nepakeliama atodo. Daktaru prognozes blogos, dar spejo ir pamokslauti kur anksciau buvot. Tetis net nesuprato sio klausimo, sako dirbau...
Viliuosi ir tikiuosi pacio geriausio ir savo teciui, ir cia rasanciu ir skaitanciu artimiesiems
Papildyta:
Labai grazus zodziai...
Skiedra tavo teveliu istorija tokia graudi ir pilna kupina meiles, stiprybes tau
Linkiu visoms stiprybes, vilties susidurusioms su artimuju ligomis ar netektimi. Pati sau to dabar linkiu, stengiuosi nepasiduoti liudesiui, blogoms mintims, bet negaliu
Pries savaite atsokau savo vestuves ir praejus kelioms dienoms po tokios grazios sventes suzinojau, kad teciui nustatytas vezys. Kai prisimenu ji per savo vestuves toki linksma, laiminga, dziaugsmo kupinom pilnom akim asaros sruva upeliais. Jis visa gyvenima buvo energingas, visada linksmas, viskuo patenkintas, o dabar toks suzlugdytas, sutrikes, bando sypsotis, juokauti, bet matai kad jo mintys visai kitur.
Rasau ir istisai zliumbiu, taip sunku ir nepakeliama atodo. Daktaru prognozes blogos, dar spejo ir pamokslauti kur anksciau buvot. Tetis net nesuprato sio klausimo, sako dirbau...
Viliuosi ir tikiuosi pacio geriausio ir savo teciui, ir cia rasanciu ir skaitanciu artimiesiems
Papildyta:
QUOTE(melodija @ 2004 11 11, 10:47)
As paskutini savo mylima, pati brangiausia zmogu palaidojusi mamyte supratau, kad mylimus zmones reikia mylet, jeis rupintis, nest geles, kol jie yra gyvi. O kai jie iseina tik ramiai juos reikia islydet. Nereikia asaru ir depresiju, nes tu likai gyvent ir tau reikalinga sveikata. Dabar jau mylek save. O ilgesys mylimo zmogaus tave lydes visa tavo likusi gyvenima tik aisku jis nebus kasdienis.
Ir nesvarbu ka tu palaidojei tevus ar savo kudiki, ar senele.........
Ir nesvarbu ka tu palaidojei tevus ar savo kudiki, ar senele.........
Labai grazus zodziai...
Skiedra tavo teveliu istorija tokia graudi ir pilna kupina meiles, stiprybes tau
QUOTE(daktaryte Ieva @ 2007 06 02, 17:01)
Perskaiciau visu cia issakyta sielvarta ir taip asaros sruva upeliu...
Linkiu visoms stiprybes, vilties susidurusioms su artimuju ligomis ar netektimi. Pati sau to dabar linkiu, stengiuosi nepasiduoti liudesiui, blogoms mintims, bet negaliu
Pries savaite atsokau savo vestuves ir praejus kelioms dienoms po tokios grazios sventes suzinojau, kad teciui nustatytas vezys. Kai prisimenu ji per savo vestuves toki linksma, laiminga, dziaugsmo kupinom pilnom akim asaros sruva upeliais. Jis visa gyvenima buvo energingas, visada linksmas, viskuo patenkintas, o dabar toks suzlugdytas, sutrikes, bando sypsotis, juokauti, bet matai kad jo mintys visai kitur.
Rasau ir istisai zliumbiu, taip sunku ir nepakeliama atodo. Daktaru prognozes blogos, dar spejo ir pamokslauti kur anksciau buvot. Tetis net nesuprato sio klausimo, sako dirbau...
Viliuosi ir tikiuosi pacio geriausio ir savo teciui, ir cia rasanciu ir skaitanciu artimiesiems
Linkiu visoms stiprybes, vilties susidurusioms su artimuju ligomis ar netektimi. Pati sau to dabar linkiu, stengiuosi nepasiduoti liudesiui, blogoms mintims, bet negaliu
Pries savaite atsokau savo vestuves ir praejus kelioms dienoms po tokios grazios sventes suzinojau, kad teciui nustatytas vezys. Kai prisimenu ji per savo vestuves toki linksma, laiminga, dziaugsmo kupinom pilnom akim asaros sruva upeliais. Jis visa gyvenima buvo energingas, visada linksmas, viskuo patenkintas, o dabar toks suzlugdytas, sutrikes, bando sypsotis, juokauti, bet matai kad jo mintys visai kitur.
Rasau ir istisai zliumbiu, taip sunku ir nepakeliama atodo. Daktaru prognozes blogos, dar spejo ir pamokslauti kur anksciau buvot. Tetis net nesuprato sio klausimo, sako dirbau...
Viliuosi ir tikiuosi pacio geriausio ir savo teciui, ir cia rasanciu ir skaitanciu artimiesiems
Ir as tave uzjauciu....tave istorija panasi i manaja. Mano tevelis susirgo po 3 men kai as atsokau savo vestuves. Labai labai linkiu tau stiprybes. Palaikyk savo teveli kaip tik gali. Stiprybes visai tavo seimai.
p.s. o koks vezys pas tavo teveli (zinoma jei nenori tai nesakyk)?
QUOTE(Skiedra @ 2007 06 03, 00:36)
Ir as tave uzjauciu....tave istorija panasi i manaja. Mano tevelis susirgo po 3 men kai as atsokau savo vestuves. Labai labai linkiu tau stiprybes. Palaikyk savo teveli kaip tik gali. Stiprybes visai tavo seimai.
p.s. o koks vezys pas tavo teveli (zinoma jei nenori tai nesakyk)?
p.s. o koks vezys pas tavo teveli (zinoma jei nenori tai nesakyk)?
Aciu uz palaikima, patarimus!!! Tikiuosi ir viliuosi, kad liga savo nasrus prades rodyti daug, daug veliau nei daktaru prognozes. Juk reikia tiket stebuklais... ir neprarast vilties....
O nustate stemples vezi
, lokalizacija tikriai ne per geriausiai. Tecio amzius (beveik 68m.) ir lokalizacija auglio operacijai netinkami. Gydytojams tas amzius yra didelis, o man dar atrodo su tokiu amziumi dar reikia gyventi ir gyventi...
