esu kiaule,mano kriksto mamai nustate vezi,pirmadieni jau isvaziuoja i Kauno onkologini,o as net neskambinu,nes bijau,zinau,akd nereikia zmogaus laidot anksciau laiko,bet....ir ka pasakyt nezinau
Taip, vėžio neišgydys, bet gyventi su juo tikrai galima, reikia kovoti. Mano mamai irgi vėžys, nuėjo tikrai sunkų ir kančių pilną kelią, gyvena, kovoja, stengiasi džiaugtis šia diena...Būtinai paskambink, padrasink,nors gal pati ir netiki sėkme...Kovojant su šia liga reikalingas didelis aplinkinių palaikymas, dėmesys ir daug teigiamų emocijų. 
QUOTE(erinija @ 2005 08 29, 00:34)
mociutei nieko apie liga nesakeme.norejau paklausti,kaip jus savo artimiesiams pranesate apie liga,nes net neisivaizduoju kaip tai pasakyti
Pavasarį palaidojom mano dėdę, sirgusį vėžiu
Jo žmona taip pat bijojo jam apie tai pasakyti. Kaip pasirodė vėliau, jie ABU žinojo ir abu tylėjo, nenorėdami vienas kito skaudinti.Mano tėtis taip pat serga vėžiu. Metastazės žarnyne, plaučiuose... Prieš savaitę išoperavo tulžies pūslę
Bet jis stiprus. Laikosi. Nepasiduoda.
aciu dievui,mano mociutei augiau niekur nerado to vezio,tik smegenyse.kuo maziau apimta organizmo tuo geriau.bloga jai vargsei visada nuo tu svytinimu kai kalbi su ja uzmirsta elementariausius dalykus,labai pablogejo atmintis kai pasakojo ka jai atnese valgyt sako:"atnese kiausinienes su tuo...tuo ...kaip ten tuo...".tada paklause bendrapalates su kuo ten buvo,o pasirodo kad su pomidoru padazu.baisu kai uzmirsta tokius dalykus
kai kalbi su ja uzmirsta elementariausius dalykus,labai pablogejo atmintis kai pasakojo ka jai atnese valgyt sako:"atnese kiausinienes su tuo...tuo ...kaip ten tuo...".tada paklause bendrapalates su kuo ten buvo,o pasirodo kad su pomidoru padazu.baisu kai uzmirsta tokius dalykus
QUOTE(jėga @ 2005 09 05, 09:34)
Pavasarį palaidojom mano dėdę, sirgusį vėžiu Jo žmona taip pat bijojo jam apie tai pasakyti. Kaip pasirodė vėliau, jie ABU žinojo ir abu tylėjo, nenorėdami vienas kito skaudinti.
Mano tėtis taip pat serga vėžiu. Metastazės žarnyne, plaučiuose... Prieš savaitę išoperavo tulžies pūslę Bet jis stiprus. Laikosi. Nepasiduoda.
Jo žmona taip pat bijojo jam apie tai pasakyti. Kaip pasirodė vėliau, jie ABU žinojo ir abu tylėjo, nenorėdami vienas kito skaudinti.Mano tėtis taip pat serga vėžiu. Metastazės žarnyne, plaučiuose... Prieš savaitę išoperavo tulžies pūslę
Bet jis stiprus. Laikosi. Nepasiduoda.linkiu tau ir tavo teciui dideles stiprybes....
Sunku skaityti...gyventi dar sunkiau...kiekvienoje šeimoje savas rūpestėlis dėl sveikatėlės...ligos viena už kitą įmantresnės..nereikia pulti neviltin..baimė trukdo blaiviai mąstyti ir visas jėgas skirti kovai...mano vyro tėčiui vėžys...tačiau gyvendami toliau jie net pamiršta, kad liga egzistuoja....tai nesklaido ore kaip nuosprendis...ir dar didelis ačiū daktarams ( jie iš Izraelio )..pati savo kailiu patyriau skirtumą tarp mūsų daktarų ( net brangiai apmokamų ) ir jų 
dabar dėkoju Dievui, kad turiu galimybę ten lankytis pas specialistus bent porą kartų metuose, kapeikytę kainuoja ( kol negyvenu ten tai negaliu įsigyti draudimo, kuris man kompensuotu tuos vizitus ) , tačiau rezultatai pranoksta visus lūkesčius 
Tai viena iš priežasčių, dėl ko noriu išvykti gyventi svetur, toje šalyje bent esi užtikrintas, kad jeigu tau kas atsitiks gausi visą reikiamą kvalifikuotą pagalbą, kur vyresniais žonėmis rūpinamasi ir kur nereikia sukti galvos, kiek kam ir kada duoti.....
dabar dėkoju Dievui, kad turiu galimybę ten lankytis pas specialistus bent porą kartų metuose, kapeikytę kainuoja ( kol negyvenu ten tai negaliu įsigyti draudimo, kuris man kompensuotu tuos vizitus ) , tačiau rezultatai pranoksta visus lūkesčius Tai viena iš priežasčių, dėl ko noriu išvykti gyventi svetur, toje šalyje bent esi užtikrintas, kad jeigu tau kas atsitiks gausi visą reikiamą kvalifikuotą pagalbą, kur vyresniais žonėmis rūpinamasi ir kur nereikia sukti galvos, kiek kam ir kada duoti.....
Siandien gavau atsakyma-odos vezys,zeme slysta is po koju.Pirmadieni prasideda spinduliavimas,sake 18-19 kartu,ir taip kiekviena diena.Atsirado mazytis apgamelis pries pora metu ant akies voko,net negalejau pagalvoti ,kad kas gali buti,pamaniau,kad reikia issioperuoti,nes negrazu,tai stai ka suzinojau.Gydytoja sako ,jog per pora menesiu turi viskas susitvarkyti,noretusi tiketi.Gal kuri zinot ka reiketu vartoti ,kad geriau pernesti ta spinduliavima?
QUOTE(Vika- @ 2005 11 04, 20:01)
Siandien gavau atsakyma-odos vezys,zeme slysta is po koju.Pirmadieni prasideda spinduliavimas,sake 18-19 kartu,ir taip kiekviena diena.Atsirado mazytis apgamelis pries pora metu ant akies voko,net negalejau pagalvoti ,kad kas gali buti,pamaniau,kad reikia issioperuoti,nes negrazu,tai stai ka suzinojau.Gydytoja sako ,jog per pora menesiu turi viskas susitvarkyti,noretusi tiketi.Gal kuri zinot ka reiketu vartoti ,kad geriau pernesti ta spinduliavima?
Vikutia labai užjaučiu, pati esu nerealiai apgamuota, o dar soliariumų fanė, tai nežinau kas ateityje laukia. Linkiu tau stiprybės ir turimas santaupas investuoti į gerus vitaminus, atsistatymui po spinduliavimo. Nenoriu čia nieko reklamuoti, bet tikrai geri yra Vision International maistiniai papildai, o tavo atveju rekomenduočiau Detox, jis išvalys organizmo užterštumą ir padės kovojant su vėžiu. Jų galima gauti tik per tinklinį marketingą, vaistinėse nėra. O jei tokiais nepasitiki, tai vaistinėse išties geri amerikoniški Woman's Daily Pack. Sėkmės!
Sveiki,
Jau bandziau sukurti tokia tema "Klausk psichologes" skyrelyje, taciau sulaukiau tik 1 atsakymo, nukreipiancio i si skyreli.
Mano vaikino jaunesnysis broliukas serga rhabdomiosarkoma - tai ypatingai pavojingas vezys, nuo kurio faktiskai vaistu nera. Jam nepadejo nei operacija, nei radioterapija, nei chemoterapija.. Siandien gydytojas pasake, kad jau tikrai nieko neimanoma padeti, beliko tik palengvinti paskutinius gyvenimo menesius...
Man be galo sunku ir skaudu ziureti kaip kencia mano draugo seima, o ypac jis pats. Matau, kaip jis uzsiskleide savyje, todel klausiu patarimu - kaip patartumete ji palaikyti? as jau nezinau...
Jau bandziau sukurti tokia tema "Klausk psichologes" skyrelyje, taciau sulaukiau tik 1 atsakymo, nukreipiancio i si skyreli.
Mano vaikino jaunesnysis broliukas serga rhabdomiosarkoma - tai ypatingai pavojingas vezys, nuo kurio faktiskai vaistu nera. Jam nepadejo nei operacija, nei radioterapija, nei chemoterapija.. Siandien gydytojas pasake, kad jau tikrai nieko neimanoma padeti, beliko tik palengvinti paskutinius gyvenimo menesius...
Man be galo sunku ir skaudu ziureti kaip kencia mano draugo seima, o ypac jis pats. Matau, kaip jis uzsiskleide savyje, todel klausiu patarimu - kaip patartumete ji palaikyti? as jau nezinau...
Sunku patarti, ką daryti. Manau, kad geriausias palaikymas tai tavo buvimas šalia: būk kartu, padėk lankyti broliuką ligoninėje ar namuose, nuvežti į procedūras ir pan. Na, pagal situaciją. Jei draugas užsisdaręs, paragink jį išsikalbėti, pasakyk, kaip pati jautiesi. Bet tik neįkyriai, palauk, kol jis pats to panorės. Kartais užtenka ir tyliai būti kartu...
Stiprybės ir vilties jums
Stiprybės ir vilties jums
na, tikrai labai sunku atsakyti...
siulyciau pasiskaityti http://www.childcanc...arent_links.asp
cia yra ivairus pasakojimai kaip tevai ir seimos prieme ir tvarkesi su vaiku onkologiniais susirgimais (pagydomais ir nepagydomais). Ir is vis neblogas puslapiukas apie vaiku onkologines ligas ir kaip tai veikia seima.
pacituosiu is vieno is straipsniu tame link'e (raso mama 6 metu vaiko su nepagydomu veziu)
" mes nusprendeme nesakyti savo vaikui, kad ji mirs. Pati ideja buvo per ziauri: mes nenorejome atimti is jos vilties ar isgasdinti. As negalejau jai pasakyti, kad yra toks dalykas kaip rojus, jei as pati tuo netikiu. Me patys nezinome, ka tai reiskia mirti; o tokio amziaus vaikas labai bijo buti atskirtas nuo savo tevu. Mes meginome testi normalu gyvenima su ja ir jos seserimi tiek, kiek tai buvo imanoma. Ir mes niekada nesustojome planuoti ir kalbeti apie ateiti.
Nepaisant musu begalinio liudesio, mes jauteme, kad mes graziai praleidome jos paskutines 7 savaites. Kaip sesele, as galejau pasirupinti jos vaistais, morfijaus kateteriu taip, kad jinai liktu savo namuose, susitiktu su savo draugais, kartais nueitu i mokykla, rupintusi savo gyvuneliais, zaistu su savo seserimi, valgytu hamburgerius Mcdonaldse. Mes jai surengeme jos gimtadienio svente viena diena pries jos mirti: tas 7 savaites jinai praleido nerupestingai, be jokios baimes, atsipalaidavusi, aisku, kartais skaudedavo, bet tam turejome nuskausminanciu."
gal tavo vaikino seima jau yra kokiose pagalbos grupese vaikams su onkologinem ligom? be to, sita situacija yra labai privati seimai ir tu pati asmeniskai gali padeti labai nedaug kuo. Nebent padeti konkreciai, perdaug neklausinejant ar nelendant kaip nors praktiskai savo vaikinui, ta prasme prisiimti truputi jo kasdieniniu rupesciu; pasakyti, kad jei jam ar seimai reikes kokios pagalbos, kaip kad zuza rase, tu visada galesi padet.
siulyciau pasiskaityti http://www.childcanc...arent_links.asp
cia yra ivairus pasakojimai kaip tevai ir seimos prieme ir tvarkesi su vaiku onkologiniais susirgimais (pagydomais ir nepagydomais). Ir is vis neblogas puslapiukas apie vaiku onkologines ligas ir kaip tai veikia seima.
pacituosiu is vieno is straipsniu tame link'e (raso mama 6 metu vaiko su nepagydomu veziu)
" mes nusprendeme nesakyti savo vaikui, kad ji mirs. Pati ideja buvo per ziauri: mes nenorejome atimti is jos vilties ar isgasdinti. As negalejau jai pasakyti, kad yra toks dalykas kaip rojus, jei as pati tuo netikiu. Me patys nezinome, ka tai reiskia mirti; o tokio amziaus vaikas labai bijo buti atskirtas nuo savo tevu. Mes meginome testi normalu gyvenima su ja ir jos seserimi tiek, kiek tai buvo imanoma. Ir mes niekada nesustojome planuoti ir kalbeti apie ateiti.
Nepaisant musu begalinio liudesio, mes jauteme, kad mes graziai praleidome jos paskutines 7 savaites. Kaip sesele, as galejau pasirupinti jos vaistais, morfijaus kateteriu taip, kad jinai liktu savo namuose, susitiktu su savo draugais, kartais nueitu i mokykla, rupintusi savo gyvuneliais, zaistu su savo seserimi, valgytu hamburgerius Mcdonaldse. Mes jai surengeme jos gimtadienio svente viena diena pries jos mirti: tas 7 savaites jinai praleido nerupestingai, be jokios baimes, atsipalaidavusi, aisku, kartais skaudedavo, bet tam turejome nuskausminanciu."
gal tavo vaikino seima jau yra kokiose pagalbos grupese vaikams su onkologinem ligom? be to, sita situacija yra labai privati seimai ir tu pati asmeniskai gali padeti labai nedaug kuo. Nebent padeti konkreciai, perdaug neklausinejant ar nelendant kaip nors praktiskai savo vaikinui, ta prasme prisiimti truputi jo kasdieniniu rupesciu; pasakyti, kad jei jam ar seimai reikes kokios pagalbos, kaip kad zuza rase, tu visada galesi padet.
Laba,
Susiduriau ir as su tokia problema. Puseseres vaikutis serga leukemija, kankinasi jau trecius metukus. Kaip elgtis salia vaikucio? - puseserei gydytojai pasake grieztai - gyventi kaip ir anksciau, ka anksciau darydavot, veikdavot, ta ir dabar, kad vaikutis nepajaustu (kiek tai imanoma) jokiu pokyciu savo gyvenime. Taip ir darom. O ka daryti su vaikucio artimaisiais - mazdaug ta pati, kaip ir su vaikuciu. Svarbu bendrauti. Pati pusesere sake, kad jai labai nepatinka, kai su visa seima bandoma elgtis kaip su ligoniais. Arba be perstojo siulo pagalba, kad ir kokia ji butu. Ji tiesiai sviesiai man pasake, kaip pagalbos reiks, pati paprasysiu.
Susiduriau ir as su tokia problema. Puseseres vaikutis serga leukemija, kankinasi jau trecius metukus. Kaip elgtis salia vaikucio? - puseserei gydytojai pasake grieztai - gyventi kaip ir anksciau, ka anksciau darydavot, veikdavot, ta ir dabar, kad vaikutis nepajaustu (kiek tai imanoma) jokiu pokyciu savo gyvenime. Taip ir darom. O ka daryti su vaikucio artimaisiais - mazdaug ta pati, kaip ir su vaikuciu. Svarbu bendrauti. Pati pusesere sake, kad jai labai nepatinka, kai su visa seima bandoma elgtis kaip su ligoniais. Arba be perstojo siulo pagalba, kad ir kokia ji butu. Ji tiesiai sviesiai man pasake, kaip pagalbos reiks, pati paprasysiu.
