Turiu ir savo liudnaja istorija apie MAMA
![sad.gif](http://www.supermama.com/InvisionBoard/html/emoticons/sad.gif)
Manma pranese kad uzciuope guzeli gal 2000 m. vasara, labai verkiau , nors nesu viena, turiu dar du brolius, bet kadangi neseniai buvom palaidoje mamos seseri su tokia pacia liga, tai mane slege... Bet mama nepasidave ir as ja palaikiau viskuo kuo galejau, veziojau i onkologini, priziurejau po operaciju, nupjove kruti. Taip pagalvojau II - I stadija . Paziurejau enciklopedija - mirsta tik 80-90% moteru... Pridave optimizmo. Taip jau atsitiko mano MAMAI , kad palaidojom 2002 rudeni
![sad.gif](http://www.supermama.com/InvisionBoard/html/emoticons/sad.gif)
.
Ka norejau ta istorija pasakyti...? Tiesiog nesakau , kad mes anksciau buvom tolimos, ne - atvirksciai. Bet kai netenki artimo zmogaus spranti, kad jis buvo dar svarbesnis negu mes visi isivaizdavom.
O patarimas toms kurios susidurs su sia liga, reikia susitaikyti su ta mintim,kad liga yra ir kovoti, kovoti... Juk ne visos istorijos baigiasi liudnai.