Kai praeiviai auklėja jūsų vaiką, Kaip elgiatės?

1.O Kas ten pirštu grūmojo, kad negražu vaikus net minyse vadinti "bezprizornikais" ar kaip ten kitaip Ar savojo vaiko ašaros gerokai aptirpdė deklaruojamą toleranciją
2.Na, tikėtina, kad suaugusiojo kamuolio valdymo įgūdžiai geresni nei dvimečio
Nekultūringai besielgiantys suaugusieji nėra nei geresni, nei blogesni už vaikus. Ir netinkamas elgesys netampa šventesniu dėl to, kad taip elgiasi vaikas.

as.
todel, kad musu santykiai su aplinkiniais prasideda nuo musu poziurio i juos ir save.


netinkamas elgesys bet kokiu atveju yra netinkamas elgesys.
taciau is pradinuko, kuris dar tik mokosi, juk nereikalaujame, tarkime, spresti aukstosios matematikos uzdaviniu? juk pirma skiriame jam laiko ir kantriai aiskiname, kas, kaip ir kodel? ir visos puikiai zinome, kad kartais tuos paaiskinimus tenka pakartoti 1001 karta, kol padedame vaikui ismokti, pvz., suvaldyti savo emocijas.

galu gale, ir bet kuris suauges, issilavines, kulturingas zmogus, gali atsidurti tikrai vaikiskoje padetyje - pvz., nuvykes i jam nepazistama, svetima sali, su kurioje nusistovejusiomis zmoniu bendravimo tradicijomis ir subtilybemis jis yra nesusipazines. ir kuo jis gali kliautis tokioje padetyje tai tik tu zmoniu geranoriskumas, tolerancija ir pagarba.

galu gale, nereikia ne keliauti i egzitiskas salis - uztenka, pvz, isidarbinti naujoje darbovieteje... ir kuriam laikui tapsite priklausomi nuo bendradarbiu geranoriskumo jus atzvilgiu, net jei ir esate kuo mandagiausias ir puikaus issiauklejimo zmogus.

Aplinka ta, nepatinka konkretus dalykas, kuris tarkim yra neįprastas tai aplinkai, nes ten dažniausiai renkasi tik suaugę, vaikų būna labai retai. Todėl kad ir kaip būtų susireikšminę labai išdykusių mažylių tėveliai, deja juos tam tikromis aplinkybėmis gali paprašyti išeiti ir netrukdyti kitiems. Jei jie nesiims jokių priemonių suvaldyti, sutramdyti vaikus. Tėvai atsakingi už vaikų elgesį, kaip ir atsakingi už tai, kad jie netrukdytų kitiems. Savi vaikai yra savi, svetimi yra svetimi. Mylėti ne visiems privaloma, kaip ir kentėti.

1. Tai tame ir esmė, kad aš tuos mažuosius "inteligentus" toleruoju, nors jie ir skriaudžia mano bailiukę - suprantu, kad tie "protingieji" lyderiai nesielgia kenkėjiškai mano vaiko atžvilgiu, tiesiog jiems tas "patraukimas per dantį" (ar kaip ten alfa sakė) neišeina už gero ir kultūringo elgesio ribų. Svarbu nebėgiot, nešūkaut ir kitaip nedrumst suaugusių ramybės. Aj, dar nesimušt ir nesistumdyti
2. Tai taip ir nesupratau, ar einat jūs auklėt tų netinkamai besielgainčių suaugusių ar ne?

Tevam reikia dekoti, jei vaikas neturi blogieciu draugu, nes tevai iskiepija vertybes ir pasaulio vertinimo kriterijus, pagal kuriuos vaikas ir draugus atsirenka.


1. Stai jums ir prasto auklejimo pavyzdelis. Visi iki vieno vaikai girdi keiskmazodziu ir slykstyniu- is draugu, is praeinanciu paaugliu, is suaugusiu raunom nosim prie gastronomo. Bet ne visi jas kartoja, net jei negirdi tevai. Ir vel- komplimentai geriems tevams. Tiessa sakant, man aki rezia tas , man cia absoliuciai nieko juokingo nera, jei penkiametis sitokias slykstynes kartoja.



Ka vaikai veikia savaitgalio vakarais kavinese? Ypac, jei jos bendros visam kaimui??? Ir kodel jums kliuna ir kliuna alus ar vynas. Visiems misinukus privaloma siurbti? Ar kaip cia suprast?



Cia absoliuciai kita tema, nieko bendro su isaukletais vaikais. Jei neramina nedrasaus ir savim nepasitikincio vaiko auklejimas, tai galit atidaryti nauja tema, Ateisiu pasisakyti. Cia tik pora zodziu. Mano vidurinelis toks ir buvo. Didziausia klaida auginant toki vaika- leisti jam augti kaip darzovei, tik kad nieks jo nepaliestu, tik kad jis "laisvai" augtu. Vieni vaikai pasitikejima savimi gauna gimdami (kaip mano vyiausioji), o kitiems, vazidziai sakant, reikia itikinamu irodymu, kad jis tam turi pagrindo. Todel reikia jam ta pagrinda suteikti- reikia ismokyti ji elgtis visuomeneje, lavinti savo gabumus, asmenines savybes. Tokiam vaikui gauti pagarba ir pripazinima is aplinkos uz savo veiksmus ar pasiekimus yra labai svarbu, tada isgaruoja tas nepasitikejimas savim.

Tokiems vaikams reikia padeti surasti savo vieta, kurioje jaustusi uztikrinti. Nes kitaip jiems gresia labai liudna ateitis- visa gyvenima bambeti ant uz ji drasesniu, labiau matomu, daugiau galinciu.

Beje, tai "despotukai" jus nervina. O jei vaikutis kavinej prieina prie Jusu stalo ir sako: ka cia valgai? Arba- man tavo gerimas i sysius panasus. Arba- nevalgyk sito, nesveika. Arba- man tai mama sake, kad alu geria tik alkoholikai. Arba- nevalgyk torto, nes tavo uzpakalis labai storas. Isdykauja vaikeliai, ar ne. Beje, turejau panasu patyrima- mergyte atejus man aiskino, ka ji megsta valgyti (lyg man rupi , na neidomu man). paudziau dirbtine sypsena ir laukiau, kol atsikabins. Bet mama tik minutelei buvo nusisukus, uzsikalbejus, tuoj atleke, atsiprase ir nusivede vaika. Saunuole mama.

Supraskit viena dalyka- tai jums jusu vaikuciai mieli. Jei esat labai vaikucius mylinti moteris, tai jums gal mieli ir kiti vaikuciai. O yra zmoniu, kurie del vaiku nealpsta. As, pvz. Savus myliu be galo, bet kiti tai man absoliuciai jokiu siltu jausmu nesukelia. SM skaitau istoriju, kaip kazkas zvalgosi i vezimelius, ir sirdis apsala. Man tai neidomu svetimi vezimeliai ir svetimiai leliai. Tokiu zmoniu yra daugybe, manau, kad dauguma. Nereikalaukit is ju dziaugtis jusu vaikais. Paklauskit kokio kolegos- kuo jis noretu pasidziaugti sestadienio vakara- nepazistamo ciauskucio-kamuoliuku megejo kompanija, ar salto alaus bokalu su draugais. Ir neprimeskit jiems savo pasirinkimo.

1, skaudu tai pripažinti, tačiau dažniausiai jau niekas nepadeda, kad ir kaip to norėtų aplinkiniai, mokytojai, psichologas. Viskas ateina iš šeimos.
2,bet ar ne šeima ir kuria tą visą vaiko aplinką -galima juk kesti gyvenamąją vietą, mokyklą, kultūrinę aplinką, draugus ir kiemą.
3, ką gali žinot

Ne, nes tas zmogus tokiu atveju nera nei issilavines, nei kulturingas. Kriuksis jis. Pries vykdamas i kita sali zmogus privalo pasidometi ju kultura, bendravimo tradicijomis, paprociais. Visu pirma jis turi klaiutis SAVO geranoriskumu, savo pastangomis.

Sia vasara pirma karta isleidau viena vyresnele su vyru paturistauti su kuprinem i kelias salis, tarp ju- i Irano siaurine dali. Merginai 12. Jie nusipirko (atsisiunte is amazono) knygu apie tuos krastus (Lonely Planet, dar kazka), ilgus vakarus praleido internete, aiskindamiesi tu krastu paprocius. Prie vaziuodami jie susipirko viska, ko reikia. tarp ju- specialius drabuzius dukrai, nes perskaite, jog nuo 5 m. mergaites privalo slepti rankas-kojas ir plaukus po tam tikrais rubais. Visi kartu aiskinomes, kokie tai rubai, ilgai tokiu ieskojom cia, Vilniuje. Susuipirkom su dukra. Pries ivaziuodami i Irana, jie sustojo ir atitinkamai persirenge. Dukra apsirenge taip, kaip tuose krastuose pridera. Ir visuose krastuose elgesi taip, kaip reikejo elgtis- visa info knygose ir internete, tereikia geranoriskumo is keliautojo.

Beje, patys geriausi ispudziai butent is Irano. Del ypatingo zmoniu draugiskumo (ne karto neteko pietauti mieste- vis su naujais irt naujais draugais iranieciais ).

Manau, tai didziaja dalim del maniskiu geranoriskumo ir pastangu, ir demonstruojamos pagarbos kitai kulturai.

Stai taip mes auklejam jaunaja karta. O jei aiskintume, kad jus galit atsipalaiduoti, nes, cituoju: "gali kliautis tokioje padetyje tai tik tu zmoniu geranoriskumas, tolerancija ir pagarba", tai jau seniai mums kiauliu snipai butu uzauge.

Tai ką aš ir kalbu - savo vaiko neauginu kaip daržovės, neinu tų drąsių vaikų mamų auklėt, kad patraukit savo vaiką nuo mano angelėlio... Bet tie drąsieji man trukdo, kaip jums trukdo tie lakstantys. Aš negaliu ramiai viešoj vietoj pavalgyt, nes turiu guost savo susigraudinusį vaiką ir aiškint jam gyvenimiškas tiesas (tai ir yra vienintelė priemonė, kurios imuosi tais atvejais - kalbu su savo vaiku. Būtent - su savo, ne su tais , kurie įskaudino mano vaiką).
Dėl tų įkyriųjų vaikų. Maniškė kartą vienai tokiai moteriškei pasakė, kad žinai "tu esi stora"... Nu, gėda buvo, nesitikėjom iš jos tokio akibrokšto,bet žinot kaip būna - žodis žvirbliu išlėkė... Moterėlės reakcija irgi buvo: "tai ką , čia mama tave primokė?!". Ji - Ne, aš pati matau.... Vaikai tik su amžium išmoksta naudot tą baltą melą. Tiesa, yra žmonių, kurie taip ir neišmoksta niekad - visą gyvenimą visiems rėžia nepatogią tiesą į akis. Nežinau, manęs tie vaikai neerzina ir nepykdo. Nu, prieina, pašnekam... gi nestovės amžinai ir neuždavinės nepatogių klausimų
Aš irgi neinu iš proto dėl svetimų vaikų. Aš jų nedievinu, bet ir neieškau priekabių , kad va, chamas - laksto; degradas - isterikuoja ir t.t..... na, koks mano reikalas tie svetimi vaikai. Aš rūpinuosi tik savu - jei visi daugiau rūpintųsi savais vaikais , o ne mokytų kitus tėvus, kaip reikia teisingai auklėt ir pan., manau būtų kur kas daugiau naudos....

the end

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.