QUOTE(lotute @ 2006 09 20, 15:08)
aš tai iš naito parašymo spratau,kad buvo jau bandyta ne viena karta paaiškinta ir pasikalbėta

ar aš klystu naitai?
o beto nesutinku, jei ji mano sesuo tai jai viskas yra galima
oi, panos, man mama ir tėvas - šventas dalykas, ir kai jie jau iš vakaro ima pergyventi, ką reikės dukrai pasakyti, kaip gražiai atsisakyti... tai man kraujas užverda, kad dėl tokio menkniekio taip pergyvena.
Kad sesuo - tai gali taip tėvus nervuoti? Čia toks etatas? O aš jai - ką, ne sesuo? Perka nesąmones, po to stovi koją atmetus ir tol šneka, kol visi nusileidžia, mintyse tardami "duok durniui kelią". Taigi gražiai kalbėjom: gal tu neišlaidauk, tu nesivargink.. Jei jau nori dovaną padaryti, tai ne iš vakaro ieškok, kad nereiktų nervuotis

, o iš anksčiau, pamažu. Gi jau šiandien aišku, kada šv.Kalėdos. Ir be jos dovanų gi apsieisim (oi, kaip aš apsieičiau

).
Tam čia ir "kertelė sielai", kad paatviraučiau, nors gal ir nereikėtų
Dar prisiminiau... Tėvai per šv.Kalėdas padaro tokią "Teleloto" eglutę. Prikabinėja čekių po 20 litų. Kiekvienam tos dienos svečiui po čekutį dovanų maišelyje. Sesers šeimai tenka 4 čekučiai. Tai vieną dieną,sausio pradzioj, ji atvažiavus paatviravo:
- Tai va, mama, jeigu dar kada nors, kada nors gyvenime, padovanosit man tų (suprask š****) čekių, tai aš tau "ant akių" juos ir suplėšysiu. Buvau su vaikais maximoj - taigi nėra ką pirkti! Viskas kaip iššluota! Dukra norėjo Barbės - nu nėr tokios kaip ji nori!
Mama apsiverkė, tėvas susigraudino ir užsivertė stikliuką, o jos vyras trumpai pabaigė - "kitąkart aš tuos čekius paimsiu, man labai gera dovana".
O aš sėdėjau rankas stipriai pasėdus po savim. Nu bliam, kad duočiau į marmūzę tokiai... Tik va,

buvau.
Mano vyras iš netikėtumo net nesurezgė minties.. Nu bliam, batonų ir grietinės nusipirk už tuos čekius..