turiu jaunesnę seserį. Aš visada šeimoj buvau "moksliukė", o ji "gražuolė". Man atrodo, kad aš jai to "grožio" pavydėjau tik labai vaikystėj. Na, ji cheminį susidėjo jau 12 metų (be mamos žinios!), dažytis pradėjo gal tiek pat amžiaus, ir aišku, supratimas apie drabužius pas ją "aukštesnio" lygio. Taip ji mintija iki šiol.

Ji dovanoms perka DRABUŽIUS ir AVALYNĘ, PATALYNĘ. Bet blogiausia dar ne tai - ji tikrina, KAIP NAUDOJAMOS jos dovanos, ir po to PRIEKAIŠTAUJA kad gal per prasta, gal mes pasikėlę, arba turi priekaištų maždaug tokių "tai gal pastambėjai??":hm
Pavyzdžiai: mamos gimtadienis. Atidunda sesė su šeima ir įteikia baltą bliuzelę, susegamą priekyje. Mama privalo eiti matuotis. O Dieve, reiktų gal 1-2 dydžiais didesnės tos bliuzelės. Mama taip ir pasako, nes per krūtinę sagutė vos vos susega. Sesė kad puls aiškinti: mano parduotuvėj didesnių nebėra(vedėja matai)! Jei tau per prasta, tai dovanosiu draugės mamai! Taigi gali pasikūdint!
Mano 30 gimtadienis: įteikia ružavą megztuką ne megztuką, kuris man ne tik per mažas irgi 1-2 dydžiais, bet man nepriimtinas iš viso - net ne tik kad permatomas, bet tiesiog tinklas. Man tokie megztukai niekada nepatiko.
Mano 31 gimtadienis: juodas ilgas, vos aukščiau kelių švarkas. Pagal medžiagos faktūrą tiktų tik kokiam bibliotekos archyve knygas krauti...
Mano 32 gimtadienis: baltas rankinukas. Su tokiais babytės į bažnyčią eina. Aš neturiu nei baltų drabužių, nei baltų batų prie rankinuko už 20 litų.

Mamos gimtadienis: visi jau bijom

Mama gauna tapkutes, kaip pasigiria sesuo, kainavusias 45 litus, bet va vakar - o kokia laimė - jai pavyko nupirkti už 16 litų.
Tėvo gimtadienis: jau visi aptariam ką sakysim, jeigu dovana netiks. Įteikia juodus prailgintus batus. Ant dėžutės kaina - 99 litai. Nesvarbu, kad iš vakaro klausinėjo, kelintą batų dydį tėvas nešioja. nu ir kas, kad sakė 42, nupirko 44. Aiškiai per dideli. Sesuo pergalingai nužvelgia mus - NU KAIP? Aš pradedu sakyti, kad gal dydžiu mažesnių... Tėvas sako "gerai gerai, vai kaip ačiū dukruže". Vardan taikos.
Šv. Kalėdos: mano šeimai - patalynės komplektas už 16 litų

Sakysit, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Nu ir nežiūrima. Bet kad po to atsirauna pas mane, pas tėvus ir išpūtus akis kontroliuoja, KODĖL jos lėkštės ne matomiausioj vietoj, pastebi, kad seniai jau mane matė su tuo "fainu" švarku ir dar užmeta "tai ką, gal pastorėjai?"
Prisiminiau istoriją, kuriai jau 11 metų. Pagimdė ji sūnų. Ligoninėj guli. Aš dar studentė, netekėjusi, gyvenau iš 50 litų stipendijos ir tai, ką davė tėvai. Taigi, sužinojau, kad jau pagimdė. Nulėkiau ir nupirkau jai auksinį žiedelį, gal už 104 litus, su akute. Pasveikinau.
Po kokio mėnesio skambina ji man ir sako:
- Klausyk, systra, kokį šūdą tu čia man padovanojai?? Skalbiau vaiko šliaužtus ir iškrito akutė. Turi dabar sutaisyti tą žiedą, jei jau šūdą pirkai..
Artėja šv.Kalėdos. Patarkit, ką tai poniai dovanoti tokio, kad ji atsidurtų mano ir mano tėvų vietoj? O gal ji niekaip ir nesupras...