QUOTE(helli @ 2010 02 14, 15:00)
Matyt žmogus tose situacijose taip jautėsi, kad "nėra kur akių dėti", užtai mums ir pasakoja, o jau dėl kokių priežasčių taip nutiko čia jau kitas klausimas 
QUOTE(helli @ 2010 02 14, 16:00)
Matyt žmogus tose situacijose taip jautėsi, kad "nėra kur akių dėti", užtai mums ir pasakoja, o jau dėl kokių priežasčių taip nutiko čia jau kitas klausimas
Na as siaip tokia linkus nagrineti kiekviena savo poelgi ir situacija labai smulkiai ir ilgai tai atsiminti po to.
Ir draugas is manes juokiasi, sako nu atradai tu del ko jaudintis... 
O kad smulkiai aprasiau, tai, velnias, as viska smulkiai aprasineju ir paklodem zmonems pateikineju. Dabar rimtai taip perskaiciau, ka tada parasiau - nu gi tikrai nera cia ko pergyvent.
As juk tokiu dalyku pati net nepastebiu...
Jei anos 2 istorijos netiko prie temos, galiu dar viena papasakot.
Mokykloje pradiniu klasiu aukletoja turejom netekejusia ir pagal anu laiku "standartus" ir bobuciu plepejimus taip vadinama senmerge (dabar man net nekiltu mintis tokiu metu zmogu taip vadint). Matyt gal kada isgirdau tevus liezuvaujant, kad mano aukletoja netekejus ir "toookiu" metu. Ir matyt, pasitaikius progai, pasakiau aukletojai, kad "tokiu metu moterys jau turetu buti istekejusios". Na, man kaip nuo zasies vanduo, o va jai tai buvo didelis sukretimas ir izeidimas. Taigi, praeina daug metu, paskutinis skambutis, klases akivaizdoj ji atejus teikia visiems suvenyrus ir apie kiekviena pora zodziu pasako. Tai spekit, ka apie mane pasake? "O sitas zmogus man viena karta pasake, kad tokiu metu moteris jau turetu buti istekejusi." Cia, vadinasi, buvo labiausiai isimines apie mane dalykas, kurio as pati iki paminejimo visiskai neatsiminiau. Aisku, viskas buvo nepiktybiskai, taciau, kiek atsimenu, apie mane vienintele buvo pasakyti neigiamo atspalvio zodziai. 
Tarp kitko, po mano vaikiskos atvirumo valandeles praejus apie penkeriems metams, aukletoja sutiko savo studiju laiku drauga, susituoke ir pagimde vaikeli. Jauciuosi bent is dalies sekmingai prikalbejusi. 
Mokykloje pradiniu klasiu aukletoja turejom netekejusia ir pagal anu laiku "standartus" ir bobuciu plepejimus taip vadinama senmerge (dabar man net nekiltu mintis tokiu metu zmogu taip vadint). Matyt gal kada isgirdau tevus liezuvaujant, kad mano aukletoja netekejus ir "toookiu" metu. Ir matyt, pasitaikius progai, pasakiau aukletojai, kad "tokiu metu moterys jau turetu buti istekejusios".
Na, man kaip nuo zasies vanduo, o va jai tai buvo didelis sukretimas ir izeidimas. Taigi, praeina daug metu, paskutinis skambutis, klases akivaizdoj ji atejus teikia visiems suvenyrus ir apie kiekviena pora zodziu pasako. Tai spekit, ka apie mane pasake? "O sitas zmogus man viena karta pasake, kad tokiu metu moteris jau turetu buti istekejusi." Cia, vadinasi, buvo labiausiai isimines apie mane dalykas, kurio as pati iki paminejimo visiskai neatsiminiau. Aisku, viskas buvo nepiktybiskai, taciau, kiek atsimenu, apie mane vienintele buvo pasakyti neigiamo atspalvio zodziai. Tarp kitko, po mano vaikiskos atvirumo valandeles praejus apie penkeriems metams, aukletoja sutiko savo studiju laiku drauga, susituoke ir pagimde vaikeli.
Jauciuosi bent is dalies sekmingai prikalbejusi.
QUOTE(geneva @ 2010 02 16, 19:42)
Jei anos 2 istorijos netiko prie temos, galiu dar viena papasakot.
Na, is mokytojos puses neetiska ir nepedagogiska toki komentara lepteleti jusu atzvilgiu.
QUOTE(gritte @ 2008 12 09, 20:54)
Man bendradarbė irgi pasakojo apie savo draugę:
Po studijų savaitės ruošėsi studentė važiuoti traukiniu namo. Stovi geležinkelio stotyje tokia poza tartum kekšės (viena koja atremta į sieną) ir laukia traukinio. Prieina 'klientas' ir klausia:
-Dirbi?
Ji nieko neįtardama ir nesuprasdama sako:
-Ne, mokaus
Diedas ir nuėjo.
Mergina tik pavėluotai suprato ko jis norėjo
QUOTE(linamog @ 2010 02 16, 20:57)
Na, is mokytojos puses neetiska ir nepedagogiska toki komentara lepteleti jusu atzvilgiu.
Cia tai faktas. Na, atsikersijo zmogus. Uz mane kone 15 metu vyresnis ir brandesnis.
QUOTE(linamog @ 2010 02 16, 19:57)
Na, is mokytojos puses neetiska ir nepedagogiska toki komentara lepteleti jusu atzvilgiu.
Na nežinau, kaip mokytojai dabar, bet prisimenu, kad buvo visko. Čia mergaitė tik pasakė nepagalvojus, o pas mus vienuoliktokai- tai tiesiai išdrožė jaunai mokytojai, kad jei jos vyras niekam tikęs (negali jai padaryti vaiko)- tai jie gali padėti.
O mūsų klasės auklėtoja irgi buvo "gera", visai klasei iš fizinio (ji buvo fizinio mokytoja) išvedė dešimtukus, o man devynis. Juk taip neteisinga, bet... Dešimtoj klasėj iš viso trečiam trimestre išvedė dvejetą, nors aš visą trimestrą sirgau ir nedalyvavau fizinio lavinimo pamokose, dalyvavau tik paskutinėj pamokoj ir nespėjau už viską atsiskaityti, tai jinai surašė neigiamus pažymius ir išvedė neigiamą.
Kartą per tėvų susirinkimą tėvai iškėlė klausimą apie patyčias, tai ji atkirto, kad tai santykiai tarp vaikų ir į juos negalima kištis, o antra tai yra normalu, kad klasėj yra vaikų iš kurių tyčiojamasi.
leber, Liux nutikimas, labai linksmas iki asaru
Ko tik nepasitaiko gyvenime 
QUOTE(leber @ 2010 02 13, 01:24)
Padovanoja vyras man mobilką, neįprastai mažytę tiem laikam. Na ką, keistas toks mažutis, bet visai mielas telefoniukas. Įsimetu tašikėn, ne visai mažytėn ir išlekiu pas notarą. Žmonių ne sausakimša laukiamajame, bet ir ne vienas, ir ne du. Turiu iki paskirto laiko dar keletą minučių, bet eilėje vis tiek reikės palaukt, skaitau knygą. Kažkokia melodija pradeda žvygauti, įsiklausau, akurat, iš mano tašės nauji, neįprasti garsai. Ieškau, nerandu tarp visų daikčiukų, nervinuos. Bandau jau nežiūrėdama, tiesiog makaluodama ranka atpažinti iš formos tą mažą telefoną. Pagaliau, jis mano saujoj, mašinaliai spusteliu, įsitikinusi, mygtuką, greitai prie ausies "klausau" , tyla. Tašėje ir toliau kartojasi garsai, vadinasi telefono neradau. Tai ką gi rankoje laikau? Ob dėžutę. Apsidairau, veidai ko tai sustingę, įsitempę, tylu. Dar akimirka ir skamba sutartinai cha, cha, cha. 
, tyla. Tašėje ir toliau kartojasi garsai, vadinasi telefono neradau. Tai ką gi rankoje laikau? Ob dėžutę. Apsidairau, veidai ko tai sustingę, įsitempę, tylu. Dar akimirka ir skamba sutartinai cha, cha, cha. Oi skaniai pasijuokiau. Net dukra paklause ko tu juokiesi?
Man buvo kazkur 11-12 m. Buvo toks vienas berniukas, kuris man labai patiko, viens kita sokoladiniais saldainiais vaisindavom... pirmoji meile sakyciau... 
Viena diena su mama kepem sausainius, kalbejom, o mama man sako: man rodos tau Mantas labai patinka. As jauciu, kad raustu raustu... Sakau, visai ne, ka cia nusisneki.. Mama pradejo juoktis, sako: tai gi nieko cia blogo, geras jis berniukas, patinka man jis. As: o man jis visai nepatinka... (man buvo tokia geda, kad mama suprato...) Sakau: sugadinai man nuotaika, su savo nesamonem... Ir nuejau i savo kambari... man buvo taip geda, visa diena kaip nesava vaiksciojau...
Dar ir dabar su mama pasijuokiam prisimine...
Viena diena su mama kepem sausainius, kalbejom, o mama man sako: man rodos tau Mantas labai patinka. As jauciu, kad raustu raustu...
Sakau, visai ne, ka cia nusisneki.. Mama pradejo juoktis, sako: tai gi nieko cia blogo, geras jis berniukas, patinka man jis. As: o man jis visai nepatinka... (man buvo tokia geda, kad mama suprato...) Sakau: sugadinai man nuotaika, su savo nesamonem... Ir nuejau i savo kambari... man buvo taip geda, visa diena kaip nesava vaiksciojau... Dar ir dabar su mama pasijuokiam prisimine...
QUOTE(rusnele @ 2010 02 17, 15:33)
Man buvo kazkur 11-12 m. Buvo toks vienas berniukas, kuris man labai patiko, viens kita sokoladiniais saldainiais vaisindavom... pirmoji meile sakyciau...
O aš kažkaip netradicinė buvau šiuo klausimu - tokių metų mamai apie visus kavalierus išpasakodavau. Kokioj antroj klasėj bent penkis berniukus iš šokių buvau įsimylėjus ir vis mamai pasakodavau kaip ir svarbiausia kokia eilės tvarka jie man patinka
(dabar net vardų visų nebeatsimenu)Nors atsimenu buvo viena močiutės kaimynė, kuri amžinai erzindavo ir klausinėdavo kiek kavalierių turiu .... tai vat ant jos pykdavau nežmoniškai ... prisipažinsiu net dabar prisiminus tuos erzinimus kažkodėl nemalonu ... tai ir suprask tuos vaikus
QUOTE(pastraipa @ 2008 10 13, 23:05)
Ta istorija apie pirmokę mergaitę tikrai labai juokinga Mano močiutė man pasakojo, kad kai jinai buvo maža kaime prie miško ganėsi karvė ir ją sukergė briedis. Karvė pagimdė briedžiuką, nepanašų į veršį.
Mano močiutė man pasakojo, kad kai jinai buvo maža kaime prie miško ganėsi karvė ir ją sukergė briedis. Karvė pagimdė briedžiuką, nepanašų į veršį. Bet ar taip gali but (nebent briedziai labai giminingi karvem, kad net poruotis gali)? Ir kas cia juokingo?
