Situacijos, kai nėra kur akių dėti...

Aš prisiminiau mokyklinę istoriją. Žodžiu, dvylikta klasė, mokomės Lietuvos istoriją pagal A. Šapokos knygą. Kas turi, žino, kad ji stora ir sunki, todėl per pamokas mokytoja atnešdavo dešimt knygų ir išdalindavo po vieną ant suolo. Buvo gerai taip, namie turėjom ir į mokyklą sunkumo neštis nereikėjo. Ta va, vėliau mane paskyrė atsakinga už knygų išdalinimą, mano užduotis buvo prieš istorijos pamoką nueiti į klasę, kur buvo istorija, paimti knygas ir atnešus išdalinti, o po pamokos surinkti ir nunešti į mokytojų kambarį, nes mums istorija visada buvo paskutiniems. Kartą surinkau (tiksliau man sudėdavo ant suolo) ir žiūriu, ogi tik devynios knygos tėra. Pradėjau klausinėti visų, bet visi sakė, kad neturi, dalis jau buvo dingę pro duris, bet mokytoja pasakė, kad gal kas netyčia įsidėjo ir ant rytojaus grąžins, tada man tik tereiks nunešti į mokytojų kambarį ir padėti į lentyną (juk žinau kur). Tačiau kitą dieną mūsų laukė staigmena, ryte pamigau (o turėjau ir klasės raktus), atlekiu, o jau klasiokai laukia manęs, staigiai atrakinau klasę ir nustėrau, prie lentos buvo suplėšyta, sulaistyta ir numesta dingusi knyga. Po mūsų klasėje mokėsi antra pamaina aštuntokai. Pasirodo, kad vienas klasiokas juokais paslėpė knygą, o antroji pamaina rado ir išeidami... Ir to būtume nesužinoję, jei antroje pamainoje nebūtų mokęsis klasiokės brolis. Prisimenu, buvo žiauriai gėda visiems, juk pradanginom bibliotekos knygą. Juk ji per naktį suskydo ir sutvarkyti jos buvo neįmanoma. Po to visi galėdavo palikti klasę tik tada, kai suskaičiuodavom, kad visos knygos yra. Vis tik gera buvo mūsų mokytoja, gailėjo mokinių. O juk galėjo liepti savo nešiotis.

Aš irgi mokyklinę istoriją atsiminiau apie geruolę matematikos mokytoją. Ji savo iniciatyva suorganizavo, kad mokyklos stalius prie kiekvieno matematikos kabineto suolo sukaltų ir pritvirtintų po dėžutę liniuotėms laikyti. Užpirko liniuočių, lekalų, kad dėl visokių "pamiršau" pamoka nesitrukdytų. Po kelių savaičių pastebėjo, kad liniuotės dingsta. Na, galvoja, nieko tokio, mokosi mokinukai, gal įpirkti negali. Koks buvo jos veidas, kai pasakėm, kad sprogimo garsai ir smardus kvapas mokyklos koridoriuose yra tų liniuočių dingimo priežastis Net mes nejaukiai pasijutom, atrodė, kaip su skuduru gavus

Ryte prisiskaicius apie depiliacija cukrumi, pradejau proceduras grozio, nusimeciau visus drabuzeliu virtuvej ir emiau darbuotis, per diena ir indu kalnas prisikaupe, juk nebusiu gyva vien depiliacija, aplink visi instrumentai, ir aplamai nepastebejau, kaip mano tvarkinga virtuve virto kiaulide, kadangi po proceduru likau lipni... tai ilindau i vonia... Ir netiketai.... i mano namus atkeliavo vietinis kunigas, palaiminti namu as is tos panikos, vos spejau apsirengt, pamirsus, kas yra virtuveje, dar norejau ji nukreipt i kambari, bet nespejau, jis taip vikriai atsidure virtuveje, lagamineli padejo ant kedes kur gulejo mano rubai, zodziu stoviu raudonuoju, kol jis laimina, turbut buvo taip geda, nes nekenciu net menkiausios netvarkos, ir man tai atrode katastrofa, bet cia ne esme... Palaimino... paima lagamina savo nuo kedes, o ten gi mano rubai... visi... ir kelnaites bet jos gana mazos, ir graziai susirangiusios buvo... Tai db raminu save, kad kunigas nera tokiu mates, ir pamane jog ten gumyte plaukams
butu tai paprastas zmogus nesureiksminciau taip

Na va šitas sakinys vertas medalio

Aha Taip ir įsivaizduoju tas kelnaitės

Aš prisiminiau kai degustatore dirbau, maximoj, reikėjo kisielius maišyt (ten tokie milteliai iš pakelio su karštu vandeniu sumaišomi) ir žmones vaišint. Tai kai prasidėjo piko valandos, kai nespėji tų kisielių maišyt, visai galva susisuko, nes labai greit atplėšinėjau pakelius su milteliais ir bėriau į ąsočius, tai kažkaip nepastebėjau kai į šiukšliadėžę, o ne į ąsotį viską pradėjau berti. Ir dirbu sau susikaupusi toliau, tik žiūriu - į mane žmonės keistai spokso, tai taip gėda pasidarė kai supratau kame čia reikalas Viską matė daug žmonių, o taip norėjos dingt iš ten, bet negalima niekur išeit buvo, tai visa raudona ir toliau dirbau

vat cia tai super- atitinka pasakojimas tema 100 proc.

nagi pasidalinkim karčiai juokinga patirtimi

imk.
Negaila.

sumaisyti elektroniniai laiskai
vienai draugei rasiau apie tai kaip kitos drauges mergyte neipatingo grozio, issiunciau tai kuri neturejo perskaityti, griauziuosi po siai dienai ir negaliu sau to dovanoti

Vaistininkė pasakojo:

Jos šeima pasikvietė kunigą, kad namus palaimintų. O namuose laikė didelį šunį- tai uždarė jį į atskirą kambarį. Ateina kunigėlis, tas šuo loja už durų, o jis sako, kam uždarėt ir atidaro duris. O šuo savo snukį tam kunigėliui tiesiai tarpkojin įkišo. Būtent dėl šio įpročio šuo ir buvo uždarytas.

Einu gatve smarkiai sningant uzsimaukslinus kapisona ir dar palenkus galva, kad sniegas nepustu i akis. Matau priesais ateina kitas kapisonas ir sako labas. Na ir as sakau labas, nors matau, kad nepazistama. O ji ejo ir praejo issisiepus, tik tada supratau, kad dar kazkas uz manes ejo, tik per puga nemaciau ir negirdejau. Nusizvengiau garsiai pati is saves ir iki masinos ejau taip issiviepus gerai, kad nieks daugiau nemate