Situacijos, kai nėra kur akių dėti...

man irgi dabar juokinga, bet tada tai vos neapsiverkiau namo grizusi. as tokia geru tevu, geras vaikas, o tokiam kaip ir kaime gyvenom (tik vazinejau i miesta mokytis ir mikriukas tai i ta kaima, visi vietiniai ), tai galvojau tada" ka dabar pagalvos, jau kaip prades legendos sklisti
Papildyta:
ai va dar apie vyra papasakosiu, kaip pastate mane i nepatogia padeti
nuvaziavom pas mano tevus ir senelius svesti kaledu atrodo, na ir mama praso vyro papasakot, kaip mes susipazinom(as mokiausi kitame mieste ir ten susipazinau su juo, tai tevai buvo toli ir nelabai zinojo kaip as ten gyvenu kaune). o tas mano vyrelis, toks ale sposininkas, ale fantastas biskiuka..tai ir pasakoja:
-tai va ja visa savaite gaudziau: pirmadieni susitikti negali, nes susitinka su tuo, antradieni negali, nes susitinka su kitu vaikinu, treciadieni dar vienas konkurentas pasimatyma paskyres...
as taip dairaus aplinkui: man iskaires mociute sirdininke uz sirdies susigriebusi, salia jos tevukas sedi traukytis pradejo (turi tika ir kai susinervina iskart traukosi), senelio zubai persikreipe, dedziu akys issipute ir taip jis toliau pasakoja iki penktadienio
niu zinokit, nezinau is kur jam i galva sove taip pliausketi paskui daviau velniu kai vieni buvom, nes tuo metu kai jis pasakojo, as be zado buvau likusi. svarbiausia, kad niekad taip nebuvo na zodziu pries puse giminaiciu mane parode kaip...
Papildyta:
na dar prisiminiau tokia situacija..
kai baigiau mokykla per vasaros atostogas dirbau parduotuveje ir velai baigdavau darba, tai eidavau pas teta miegoti, nes ji arti gyveno. griztu viena nakti, o ji kazkoki dieda- kavalieriu pasisodinusi kavuke geria.. as ieinu i virtuve, ta sako susipazink, cia mano dukterecia.. o tas sako as ja pazistu!!! as perkreipiau zubus, galvoju kaip pazista, o kodel as nepazistu o tas ir sako "as ja pazistu, ji man snd teleloto bilieta pardave" na idomus pas zmones supratimas apie pazistamus ir ne

na as vis paskaitau tu istoriju ir prisimenu saviskes. mes kur nuomojam buta yra tokia seimininke nespietna kaip sakoma. jai vis ka nors sutaupyt, nachaliavai prasisukt.. nu ir viena diena ji mum atnesa pieno. sako gal jum reikia pieno, turiu, galiu pasidalinti. vyras iskart nereikia, nereikia, bet ji tiek priskreto, tai jis sako gerai, palikit ta piena, bet mes sumokesim. nu dave ten kelis litus uz ta piena. aisku tas pienas jau toks pagizes buvo tai ispyliau ji ir vsio. nu ir ka, po savaites ateina ta pati seimininke ir sako:
-kaip pienas?
-geras,- atsakau, kad neizeisciau.
-tai ta sako, gal dar turi? gal jau surugo? as galiu paimti , jei tau nereikia

ir dar vienas bajeris tos pacios seimininkes... atvaro pas mus visa tokia strojna. sako gal jum puslitriuku reikia? as turiu daug. sakau ne, nereikia, as turiu, tikrai aciu uz rupesti, o ta susidomejus:
-jo? turi puslitriuku? o tai gal ir trilitriniu turi? man reiketu...

o cia jau apie ta pacia seimininke pasakojo kiti zmones... nusisamde ji kazkoki vyriski, kad jai bute kazka patvarkytu (nepamenu ka tiksliai). na ir ji klausia to vyriskio:
-tau pinigais ar buteliu atsilygint?
- ai, duok isgert.
na gerai, baige darba tas vyras, laukia kada jau jam ipils cierkute kita. na ta ipyle stikline degtines. tas pirma gurksni nurijo ir klausia, kas cia. o ta:
-cia degtine, as ja puse ant puse su vandeniu skiedziu - taip daugiau gaunas
tai sake daugiau pas ja pinigu praso


Papildyta:


nu sakes, buciau i zeme sulindus

nu va labai panasia istorija ir as prisiminiau turiu toki draugeli su kuriuo vienas kita per danti pastoviai patraukiam tai va isigijau seniai svajota kaciuka ir norejau jam pasigirti, tai ir sakau:
-o as kate turiu , -pasigyriau
-o as saviski Dikiu vadinu...

Super tema

Prisiminiau ir aš savą nutikimą... Vaikštau prekybcentryje, ankstyvas rytas, žmonių mažai. Ir netikėtai kažkas įkrito į akį. Einu paskubom prie kasos, akyse ašaros kaupiasi... Susimoku šiaip ne taip ir tiesiai link wc. Patampau duris- neatsidaro. O akį graužia tai siaubas, visai vaizdo nesimato. Na, durys uždarytos, galvoju, užimta, pamatau šalia durų veidrodį, jau dzin pasidarę, žmonių gi nedaug, pribėgu prie jo tą akį "išverst". Žiūriu ir taip, ir anaip prisitraukusi, ir kita akis jau ašaroja, nieko nematau. Susirandu apgraibomis rankinėj servetėlę, bandau kampučiu tą akį valyt... Lyg ir pagerėja, bent nebegraužia. Pamirksiu dar, ašarojimas lyg praeidinėja... Imu matyti, kad ir tušas jau spėjo nubėgti. Na ką, vėl patampau šalia esančias duris- nu tikrai užimta. Dar pastebiu, kad kasininkė akis išsprogdinusi žiūri iš tolo, bet kas man- jau geriau prieš ją pasidažysiu nei apvarvėjusi gatvėn eisiu... Tai ką, susitvarkau aš prieš veidroduką, pasikedenu plaukus ir apsisuku link išėjimo. Ir matau kitoj pusėj didelėm raidėm "WC" Pasirodo, aš ten pas apsaugą broviausi ir jiems vaizdų rodžiau Net neįsivaizduoju, kodėl man susišvietė, kad ten tuoletas su veidrodžiais išorėj

nu kai parasei, kad pardaveja ziuri ispustom akim, tai iskart supratau, kad pas apsauginius broveisi. pas mur yra maxima kur nueinant nuo kasu grynai sviecia tos durys, tia as nuolat i jas pasiziuriu, kaip atrodau ir paskui pagalvoju, kad ten jiem juokinga turetu but kai as taip spitrijuos ir visada galvoju, daugiau neziuresiu ir vis tiek kaip pro vitrina eidama paziuriu

oj prisijuokiau čia gerai
Atsiminiau ir aš istoriją iš savo praeities, buvau dar vaikas, viso labo 2-3 klasėj, ir tais metais pamokos vykdavo po pietų, nuo pirmos, o kas antrą savaitę viena pamoka anksčiau, nuo 12. Žodžiu, einu vieną dieną į mokyklą, ir staiga eidama atsiminiau, kad būtent tą dieną gi buvo ta ankstesnioji pamoka, o aš užmiršau ir ją praleidau Jetau, galvoju, gi mokytojai ką reiks pasakyt, ir mokytoja mamai jei pasakys, vajei vajei... Žodžiu, sustojau, vos ne į ašaras, galvoju ką čia dabar daryti.... Stoviniavau, stoviniavau, na ir ką, vaikiškas protas sušvietė, kad geriau jau visai neiti, o rytoj pasakyti kad sirgau (tada gi tėvų raštelio nereikalaudavo).
Ateinu rytojaus dieną į mokyklą visa patenkinta, ir vos įėjus į klasę klasiokės klausia - tai kur vakar buvai? Sakau nu sirgau... Tai kad sako mes matėm kaip tu stovėjai su kuprine ir paskui nuėjai...
Pasirodo, aš per tą strioką nepagalvojau, kad jau buvau atėjusi iki pat mokyklos ir prieš pasukdama namo stovėjau tiesiai po klasės langais, o klasiokai, į mokyklą atėję laiku, per pamoką visi žiūrėjo, kaip aš nusprendžiau pirmą kartą gyvenime pabėgt iš pamokų
Tada, kai klasiokai pagavo mane meluojančią (ir girdint mokytojai) pirmą kartą patyriau, ką reiškia norėti skradžiai prasmegti

Ir dar vieną atsiminiau..
Būdavom dažnai pas tetą kaime, ten šokiuose tais laikais daug gerbėjų turėjom, nes gi mergos kietos, iš miesto atvažiavusios Na ir po šokių būdavo pasisėdėjimai visokie parkeliuose su gerbėjais (nieko nepagalvokit - visai gražūs, dar tada net nežinojau ką bučiuotis su vyrais reiškia ) na ir vienas veikėjas, bandydamas visaip jau įtikt, nubėgo į gretimą sodą parnešt mums obuoliukų, kriaušių naktipiečiam. Vargo vargšas, per tvorą lipo (aišku ne į savo sodą), ieškojo tamsoj, skynė, parvilko pilną sterblę. Na aš pirmą paėmiau, atsikandau, kažkoks kietas ir neskanus man pasirodė, sakau ką čia parnešei, ir kaip sviedžiau tą obuolį nepažiūrėjus, tai tiesiai tam vargšui į tarpuakį!!! Tas net susileido ant vietos iš to "malonumo" Gėda buvo baisiausiai, ir gaila to vaikinuko Gerai, kad nelabai jis man ir patiko

[quote=negative,2009 07 22, 23:06]

Atsiminiau ir aš istoriją iš savo praeities, buvau dar vaikas, viso labo 2-3 klasėj


gera istorija...

prisiminiau kaip mes is muzikos pamokos begom, pakampem pakampem, pro valgykla, paskui laukais
kita diena atejus i mokykla muzikos mokytojas ir sako besijuokdamas, "kita karta kai begsit tai bekit taip kad niekas nematytu, o tai bevalgant is juoko uzspringti galima"

[quote=Sagittarius,2009 07 23, 00:28]
[quote=negative,2009 07 22, 23:06]


prisiminiau kaip mes is muzikos pamokos begom, pakampem pakampem, pro valgykla, paskui laukais
kita diena atejus i mokykla muzikos mokytojas ir sako besijuokdamas, "kita karta kai begsit tai bekit taip kad niekas nematytu, o tai bevalgant is juoko uzspringti galima"
[/quote]

oi prisiminiau bėgimą iš pamokų...12 klasėj, žodžiu gyvenom gimnazijos bendrabuty. ir mano kambariokės su dar 1 klasioke įkalbėjo beinant į pamokas nevaryt tą dieną į mokyklą, iki kurios gal 200 m. gimnazija ant kalvos, aptverta tvora. tai ką pasukam pro medelius, krūmelius, o gi žiūrim dviejų klasiokių anglų mokytojos į kalnelį parvaro mes staigiai lipt per tvora ...ir 1 klasiokei užsikabino kelnės, nu niekaip neišeina perlipt, siaubas mums juokas nerealus,o čia jau netoliese ir mokytojos pareina, baimė, kad pamatys per tuos krūmus 3 tupančias ir 1 pakibusią.
dar tokios aukštos panos buvom

dar prisiminiau
susiradau darba, kur reikia inventorizacija daryti naktimis. na reikejo vaziuoti i kita miesta, tai buvo uzsakyta autobusas. na mes su viena motriska kalbam, plepam, ilipam i ta autobusa, vaziuojam ir man prireike zutbut suzinoti kur butent vazuojam. na as sedejau gale, einu i prieki, jau paciame priekyje atsiduriau ir ziuriu, kad priekyje prisede zmoniu, o vairuotojo ner ir akimirka sustingau. pirma mintis: gal as sapnuoju? antra: gal as cia kokia naujove, kur autobusas vaziuoja pats, be vairuotojo? trecia mintis: gal as i ateiti papuoliau? ketvirtos minties nebuvo, nes uzklausiau: O TAI KUR VAIRUOTOJAS????
kaip siandien atsimenu vaikinuko zvilgsni pasimetusi ir zodzius: nu cia, apacioj ir tada man dasuto, kad as dviauksciame autobuse vaziuoju ir esu antrame aukste

O čia tai super Taip ir įsivaizduoju nustebusį žvilgsnį, kai autobusas be vairuotojo važiuoja

Oi merginos visai dienai nuotaika pakelet is savo juokingu nutikimu
Kai pagalvoji kiek visko atsitinka galetum vos ne knyga parasyt o man dabar kaip nori taip stengiuos ka nors prisimint ir vis nepamenu.Prisiminsiu jau po laiko