Vis ruošiausi susirasti šią temą. Prieš keletą dienų lnakiausi pas odontologą (gerai, kad su ilgu megstiniu buvau). Vizitas buvo trumpas, reikėjo pasirodyti kaip gyja dantenos po operacijos. Grįžtu namo, nusirenginėjo ir dirst į veidrodį. Siaubas- atsisegęs kelnių klynas. O gydytojas tai vyras buvo. Nu gal nematė, kaip sakiau megstinis buvo ne trumpas.
Aš irgi dirbu kolektyve, ku tik du vyrai yra. Žodžiu ateina vieną rytą (čia buvo vasarą) inžinierius - prietaisininkas. Džinsų klynas atsisegę ir per ten marškinių kampas išlindęs.

Nu ką, reikia kažkaip pasakyt žmogui. Tai aš jam ir sakau: "aš labai tsiprašau ponas J., bet susikiškit savo nosinaites". Tada jis pasilenkė ir pamatė

. Susitvarkė ir sako man: "Einu ir žiūriu, kad visi tik į mane žiūri ir šaiposi". Paaiškėjo, kad žmogelis iš namų taip į darbą atvarė.
Jei visiems patiktų vienas ir tas pats, būtų labai nuobodu gyventi.
Išminčiai kalba, nes turi ką pasakyti, o kvailiai nes turi kažką pasakyti Platonas.