Situacijos, kai nėra kur akių dėti...

nedurni nedurni

as ir taip daryciau kad tik prie ezero plaut nevaziuotu

tai jau jo

Mano mamos jaunystes nuotikis:

Nuomavosi mama su drauge namo antra auksta...o po langais budavo geliu darzelis...viena karta kazkas isrove geles antra karta kazkas puse isskyne...namo seimininkai sakydavo kad mama su drauge...joms pabodo gauti velniu uz nieka ir pradejo stebeti ta geliu darzeli...
Naktis..tamsu...merginos budi prie lango ir staiga mato kazkas ateina ir kazka daro tam darzelyje ir jos abi kad pasileis su prozektoriais i ta darzeli kad puls ant to vyrioko kad aptalzis su prozektoriais aisku nuo triuksmo atsikelia ir seimininkai ispuola i lauka klausia kas nutiko
Mama su drauge patenkintos pasakoja va pagavom jusu geliu vagy
Tas vyriskis ziuri akis isputes ir klausia koki vagi atejau as sau ramiai slieku ieskoti ispuola dvi nenormalios bobelkos ir apdauzo mane su prozektoriais
Zodziu paskui jau vedesi ta vyriski i namus tvarste atsiprasinejo kad tik policijos neiskviestu

Bet tai dar neįrodyta, kad jis ten sliekų ieškojo, gal paskubom sumastė tokį įtikinamą alibi.


Mano istorija .. lyg dar ir nepasakojau. Kadangi viskas buvo daugiau nei prieš desėtką metų dabar jau galiu papasakoti labai neraudonuodama, o tada tai be galo norėjosi po kilimine danga sulįsti

Žodžiu istorija nutiko darbe. Turėjom mes du tokius dėdžiokus ekspertus iš Anglijos, kurie beveik metus važinėjo konsultuoti mus kaip susiintegruoti į ES. Nieko tokie dėdžiokai buvo, žurnalų lauktuvių atveždavo, mes už tai juos kavyte pagirdydavom. Taigi sėdim mes vieną kartą kavytę geriam, apie aukštas materijas filosofuojam. Kadangi kabinete nebuvo staliuko aplink kurį susėdus galima būtų kavą gerti, tai visi (du dėdžiokai, aš ir mano bendradarbė) sėdėjom šalia darbinių stalų vieni priešais kitus (čia, kad geriau išeitų įsivaizduoti - ne už stalo, o šalia stalo). Žodžiu sėdim rimtom temom šnekam, aš taip lengvai sūpuojuosi ant kedės ir staiga pajuntu, kad kėdė atgal pasviro per dideliu kampu ir į pradinė padėtį sugrįžti nebeplanuoja .... nu ir ką - krentu aukštielninka ... desperatiškai stveriuosi už ant stalo gulinčio segtuvo (kaip dabar atsimenu tokio didelio ryyyškiai mėlyno), segtuvas gyvatė nesupranta, kad yra paskutinė mano viltis ir krenta iš paskos ... žodžiu po skrydžio, kuris, kaip man atrodė, užtruko amžinybę, aukštielninka nusileidžiu ant žemės, kojomis į viršų ... o ant manęs, kad maža nepasirodytų dar nukrenta didysis segtuvas ..... Turbūt reikėtų dar pridurti, kad buvau pasipuošusi miniaku . Po to dar gerą pusmetį dėdžiokai negalėjo žiūrėti į mane be šypsenos .... na o aš ką ... irgi pasijuokiau gerai iš savęs (negi dabar depresuosi dėl tokių gyvenimo smulkmenų), bet su supimusi ant kėdžių nuo to laiko griežtai parišau.

Kai vyrioka isivede i sviesa (tai yra i namus) matosi kad zmogus slieku susiruoses ieskoti...o ne geliu fyrinti

Bet, tai gali būti, kad sliekų ieškodamas ir išknaisiojo tas gėles

HELLI,

Nu kazkaip net pasigailejau kad cia parasiau man juokinga buvo jums ne pradejot cia kabinetis

andreja24 na ką tu - bet kokiu atveu situacija juokinga - užtenka tik įsivaizduoti kaip dvi moteriškės išpuola su prožektoriais ir išvanoja nieko neįtariantį meškeriotoja .... O apskritai tai ner čia ko svetimuose gėlynuose sliekus rankioti .

Jau kelintą kartą pastebiu, kad man juokingiausios tos istorijos, kuriose kas nors griuva.

Įdomu, ką šiuo klausimu pasakytų dėdulė Froidas?

O,prisiminiau ir aš - iš mano močiutės sodo kažkas pradėjo vogti kriaušes.Turėjo vieną didelę kriaušę,o kažkas naktį ateina,išrenka kriaušes ir išeina.Tai močiutė sugalvojo budėt - įlindo naktį į šiltnamį,pasitiesė patalynę ant suoliuko ir miega.Na ir ką - girdi,kad kažkas naktį ateina.Tai ji kaip gulėjo į kaldrą susisukus,taip ir šoko iš šiltnamio su ta kaldra apsivyniojus.O ten du vyriokai .Sakė,kai pamatė ją vidurnakty baltai apsigaubusią,bėgo vienas net žviegdamas