Prisimenu kaip kartą visa tokia graži graži (pati sau), bet užsimiršusi, kad sijonas ilgas, siauras ir be skeltuko, nosį užvertusi lipau iš troleibuso. Nusileidau ant šaligatvio keturiomis..
Kitą kartą - irgi graži graži, mandra mandra, nisį užvertusi kaukšėjau aukštakulniais pro vyrų eilę prie Vokietijos ambasados. Kaukšėjau, kol bato kulnas neįlindo į 'mirtiną" tarpą tarp plytelių. Įdomus jausmas, kai staiga ant šaligatvio atsistoji basa koja ir matai iš rankos skrendantį segtuvą su dokumentais, o su juo ir visą savo mandrumą.
Džiaugiausi, kad bent batelis liko sveikas, dokumentai sausi.