Va dar prisiminiau (ikyresiu tuoj cia jums...
).
Kai dar gyvenau pas tevus, drauge pas mane atvaziavo ir sugalvojome mes mano suniukus pavedzioti. O tie suniukai yra is tiesu suniukas ir kalyte, ta kalyte tokia shustra, tik pamaciusi ka judanti loja, vos nulaikyti gali. Ir drauge ta kalyte vedesi, o ta kalyte tik au au i visas puses, drauge vis "negalima, negalima", galiausiai jai truko kantrybe ir kad uzbaube "NEGALIMA!!!". O prie musu kaip tik dviratininke vaziavo, tai net nusoko nuo dviracio nuo mano drauges riksmo
Paskui drauge tiek jos atsiprasinejo, aiskino, kad cia suniui skirta buvo
O kai man buvo gal 10 metu, labai megdavau sedeti ant mociutes kieme auganciu alyvu saku. Tos sakos palinke budavo, tai ten su draugemis karstydavomes
Karta sokau nuo vienos sakos ir mano dzinsu kilpele uzsikabino uz mazos sakutes, pakibau ant jos akimirkai ir tada pilvu zemyn plojausi ant zemes
Atsistojau, bet nualpau, tevai iskviete greitaja, nugabeno mane i ligonine, itaria insktu pazeidimus, bet prie ultragarso tokia eile, kad turiu per nakti ligonineje likti ir tik ryte ultragarsa padarys
Taigi lieku ligonineje ir patikrinti ateina toks linksmas daktariukas. Paklausia, kas atsitiko.
-Is medzio iskritau, - sakau.
-O is kokio medzio? - domisi jis.
-Is alyvos, - sakau
Daktariukas atsidusta ir taria:
-Tai gerai, kad ne is agrasto!
Visi palatoje krenta is juoko, as nesuprantu. Vienas mazas berniukas irgi nesupranta, tas daktariukas jam sako:
-Tu pasisaugok, nelipk tik i agrasta, nes jau kai iskrisi, tai bus!
As taip ir nesupratau, kas visiem taip juokinga buvo, veliau mama paaiskino, kad alyva ne medis, o krumas