Negaliu atsigaut po tokios žinios...
Vakar net nekilo ranka rašyt....
Ramybės Tau, saulela ..........
QUOTE(Baronė @ 2008 08 20, 22:16)
Buvau šiandien pas Redžikę, aplankiau paskutinį kartą 
Guli graži, rami, atrodo kad tik miega... ir jūra vien tik baltų gėlių... Astijus... vaikas dar matyt nesuvokia kas atsitiko, bėgioja linksmas, tik atbėgo, nužvelgė visus ir sako - "ššš, sėdėkit tyliai - mamytė miega" Nuvežiau užuojautą nuo visų supermamų
Guli graži, rami, atrodo kad tik miega... ir jūra vien tik baltų gėlių... Astijus... vaikas dar matyt nesuvokia kas atsitiko, bėgioja linksmas, tik atbėgo, nužvelgė visus ir sako - "ššš, sėdėkit tyliai - mamytė miega" Nuvežiau užuojautą nuo visų supermamų 
kaip graudu ir neteisinga,kaip gaila ...
Užuojauta šeimai ...
taip graudu, kad daugiau nieko negaliu ir parašyt, ašaros upeliais bėga
taip graudu, kad daugiau nieko negaliu ir parašyt, ašaros upeliais bėga
Zmogus gimsta, kad numirtu, bet kad taip anksti.... Siaubinga, ziaurus gyvenimas 
Kadangi pazinau ja neblogai, tai tikrai galiu patvirtinti, kad jos sirdies gerumas liejosi per krastus. As su ja dirbau, tai mes daznai pasistebedavom, is kur toks gerumas pas zmogu. Ji bet kada bet kuriuo paros metu budavo pasiruosus padeti. Labai teisigai Rusne pastebejo, kad tik uzsiminus, kad kazkur reikia nuvezti ar pan., ji tuoj pat pasisiulydavo Ir darbe taip pat. Per bet kokius vakarelius ji laukdavo, kol visi atsilinksmins ir visada isveziodavo visus namo, nesvarbu, kiek bebutu valandu, galedavo net iki ryto sedeti ir laukti. Ir visada su sypsena. Visada tokia aktyvi, nei vieno renginio nepraleidzianti, visur trokstanti dalyvauti...Ji dziaugesi gyvenimu... Vasario menesi pries Uzgavenes ji pasisiule prikepti blynu ir atnesti i darba (ji beveik vienintele mums cia viska kepdavo ir nesdavo i darba, nuskriausdama net savo seima, nieko jiems nepalikdama namie
). Bet butent ta diena per Uzgavenes mes tu blynu ir nebesulaukem...
Ji susirgo... Is pradziu buvo diagnozuota angina, o kita diena Vilniuje diagnozavo baisia liga. Ji tada sake, as nugalesiu sia baisia liga, bet..... Oj, negaliu, rasau ir rankos dreba
Netgi labai sirgdama, grizusi savaitelei is ligonines, ji ateidavo, pasakodavo apie savo liga, bet sypsodavosi....As dar esu pasakius, juokas pro asaras. Jos atsakymas buvo toks:" O kas belieka....Verkti as sau neleidziu, reikia sypsotis...." Ir ji turejo vilti pasveikti, labai stipria vilti. As kai uzsiminiau apei tuos nebeiskeoptus Uzgaveniu blynus, ji atsake, kad butinai kitamet ju prikeps. Bet nebeteks mums ragauti Redos blynu... Kiekvienam jos sakiny galedavai izvelgti vilti, kad ji nugales liga. Ir kodel toks ziaurus tas gyvenimas?????!!!!
Barone, saunuole, kad nuvaziavai. Man buvo labai idomu, kaip vaikas suvokia, bet jis nelabai suvokia, kad mamytes niekada nebepamatys..Gal ir geriau jam paciam...
Uzuojauta dar karta Redos suneliui, vyrui ir visiems artimiesiems. Ji liko musu sirdyse!
Kadangi pazinau ja neblogai, tai tikrai galiu patvirtinti, kad jos sirdies gerumas liejosi per krastus. As su ja dirbau, tai mes daznai pasistebedavom, is kur toks gerumas pas zmogu. Ji bet kada bet kuriuo paros metu budavo pasiruosus padeti. Labai teisigai Rusne pastebejo, kad tik uzsiminus, kad kazkur reikia nuvezti ar pan., ji tuoj pat pasisiulydavo Ir darbe taip pat. Per bet kokius vakarelius ji laukdavo, kol visi atsilinksmins ir visada isveziodavo visus namo, nesvarbu, kiek bebutu valandu, galedavo net iki ryto sedeti ir laukti. Ir visada su sypsena. Visada tokia aktyvi, nei vieno renginio nepraleidzianti, visur trokstanti dalyvauti...Ji dziaugesi gyvenimu... Vasario menesi pries Uzgavenes ji pasisiule prikepti blynu ir atnesti i darba (ji beveik vienintele mums cia viska kepdavo ir nesdavo i darba, nuskriausdama net savo seima, nieko jiems nepalikdama namie
). Bet butent ta diena per Uzgavenes mes tu blynu ir nebesulaukem... Ji susirgo... Is pradziu buvo diagnozuota angina, o kita diena Vilniuje diagnozavo baisia liga. Ji tada sake, as nugalesiu sia baisia liga, bet..... Oj, negaliu, rasau ir rankos dreba Netgi labai sirgdama, grizusi savaitelei is ligonines, ji ateidavo, pasakodavo apie savo liga, bet sypsodavosi....As dar esu pasakius, juokas pro asaras. Jos atsakymas buvo toks:" O kas belieka....Verkti as sau neleidziu, reikia sypsotis...." Ir ji turejo vilti pasveikti, labai stipria vilti. As kai uzsiminiau apei tuos nebeiskeoptus Uzgaveniu blynus, ji atsake, kad butinai kitamet ju prikeps. Bet nebeteks mums ragauti Redos blynu...
Kiekvienam jos sakiny galedavai izvelgti vilti, kad ji nugales liga. Ir kodel toks ziaurus tas gyvenimas?????!!!!Barone, saunuole, kad nuvaziavai. Man buvo labai idomu, kaip vaikas suvokia, bet jis nelabai suvokia, kad mamytes niekada nebepamatys..Gal ir geriau jam paciam...
Uzuojauta dar karta Redos suneliui, vyrui ir visiems artimiesiems. Ji liko musu sirdyse!
As dar netikiu... Paskaicius Birmos pacia pirmaja zinute apie Redzikes isejima likau pribloksta... Kazkaip man nesitiki, kad jos jau niekad nebesutiksiu Labai gaila Astijaus, dabar jam taip butu reikalinga mamyte, bet bet....
Stiprybes seimai
Labai gaila Astijaus, dabar jam taip butu reikalinga mamyte, bet bet.... Stiprybes seimai
gal ir gerai, kad vaikai taip gražiai galvoja apie mirtį.
nesuvokia, koks tai žiaurus dalykas.
nes kitokiu atveju, Astijui pasaulis atrodytu baisiai žiaurus, nes atėmė patį brangiausią žmogų...
o Redžikė... ji gi niekada nebepriglaus jo... nebematys kokiu šauniu vyru jis užaugs...
baisi tragedija...
nesuvokia, koks tai žiaurus dalykas.
nes kitokiu atveju, Astijui pasaulis atrodytu baisiai žiaurus, nes atėmė patį brangiausią žmogų...
o Redžikė... ji gi niekada nebepriglaus jo... nebematys kokiu šauniu vyru jis užaugs...
baisi tragedija...
QUOTE(renute @ 2008 08 21, 14:23)
gal ir gerai, kad vaikai taip gražiai galvoja apie mirtį.
nesuvokia, koks tai žiaurus dalykas.
nes kitokiu atveju, Astijui pasaulis atrodytu baisiai žiaurus, nes atėmė patį brangiausią žmogų...
o Redžikė... ji gi niekada nebepriglaus jo... nebematys kokiu šauniu vyru jis užaugs...
baisi tragedija...
nesuvokia, koks tai žiaurus dalykas.
nes kitokiu atveju, Astijui pasaulis atrodytu baisiai žiaurus, nes atėmė patį brangiausią žmogų...
o Redžikė... ji gi niekada nebepriglaus jo... nebematys kokiu šauniu vyru jis užaugs...
baisi tragedija...
O as manau, kad Astijus tures pati geriausia angeliuka
Ir tikrai Ji viska stebes ir saugos savo mazyli...Nu negaliu... Netikiu, kad ji pavirto i angela
Birma, Barone klausykit, gal jus klaidinga informacia pateiket.......... ??? Gal ten visai ne Redzike?????
aš tai gal kaip baisi savanaudė pasirodysiu, bet nenorėčiau būti tik angelu savo vaikams...
noriu kiekvieną dieną juos apkabinti ir pabučiuoti...
noriu kiekvieną dieną juos apkabinti ir pabučiuoti...
Skaitau...nors ir nepazinojau Redzikes,bet sirdi taip spaudzia,del jos ,del vaikelio,artimuju ...
Aš pažinojau Redžikę....dieve, kaip baisu rašyti apie ją būtuoju laiku Susipažinau čia, supermamoj...teko ir su vaikiukais susitikimuose padalyvaut ir šiaip papietaut kartu vien su ja, ir dažnai šiaip prasilenkti, mat mano ir jos darbovietės šalia, toje pačioje gatvėje...niekada nemačiau Redos be šypsenos labai teisingai rašė Birma, šiltas, geras, nuoširdus žmogeliukas....buvo ...
Ne, dar vis nesuvokiu...ir kodėl turi išeiti geriausi...
ilsėkis ramybėje, mieloji ...
stiprybės vyrui auginant Astijų ...
Susipažinau čia, supermamoj...teko ir su vaikiukais susitikimuose padalyvaut ir šiaip papietaut kartu vien su ja, ir dažnai šiaip prasilenkti, mat mano ir jos darbovietės šalia, toje pačioje gatvėje...niekada nemačiau Redos be šypsenos labai teisingai rašė Birma, šiltas, geras, nuoširdus žmogeliukas....buvo ...Ne, dar vis nesuvokiu...ir kodėl turi išeiti geriausi...
ilsėkis ramybėje, mieloji ...
stiprybės vyrui auginant Astijų ...
QUOTE(Baronė @ 2008 08 20, 22:16)
Astijus... vaikas dar matyt nesuvokia kas atsitiko, bėgioja linksmas, tik atbėgo, nužvelgė visus ir sako - "ššš, sėdėkit tyliai - mamytė miega"
va čia yra žiauriausia, kai vieną dieną mažiukas supras,kad mama taip ir nepabus
