Tarp gėrio ir blogio

Ačiū <LinguLingu>. Man šiąnakt reikėjo tai perskaityti. (o jums gal reikia perskaityti, kad man reikėjo...)

LinguLingu, tavo žodžiai teoriškai absolutly teisingi. Tuo pati jau seniai gyvenu, tas pačias mintis mintiju. Ir viskas gerai... kol gerai. Atrodo, viskas suprasta-ir esmė, ir prasmė, (tik gal neįtvirtinta?) Neturėtų išbalansuoti, bet kai gyvenimas kaukšteli per galvą, toks jausmas kad smegenų atrofija prasideda, viskas daroma vos ne atvirkščiai.
Arba dar geriau, jei pradedi papunkčiui problemą gvildenti, toks įspūdis kad vistiek kiekviena iš besiginčijančių pusių tiek traukia antklodę į save, kad gatava perplėšti. Tuomet ta lyg ir harmonija ima ir suskyla. Ir į ne bet ką-tada išryškėja blogis ir gėris, tik tai kintami dydžiai, nes nuolat keičia dislokaciją. Tokias dilemas tenka spręsti neretai. Ir jauti, kad tiesa kažkur tarp gėrio ir blogio, ir paaiškinti nieko negali.

kai žmogus patiki esąs.. populiariai - Napoleonu - tai gydoma, ir sako netgi sėkmingai..

Su Mediniu buvau jau susidūrusi, temoje apie neištikimybę. Pasirodo neištikimybė, naudojimasis žmogumi yra norma, kitaip tariant gėris, nes jam yra gerai, o jau šis faktas, jei nepatinka žmonai, tai jau jos reikalas. Suprask, pagal iškrypimo laipsnį. Būtent, taip jis pateisinai, kad gėrio ir blogio nėra.

Atsiprašau, bet man tai demagogija, tai virsta sofistiniu disputu, kai vertybės apverčiamos aukštėlnikai. Galiu sutikti, kad mes formuojame savo gyvenimą, už jį atsakingi, bet, kad nėra gėrio ir blogio... Gal aš nepagaunu kampo, bet Lingulingu tavo pateikta filosofija tai nuostabus argumentas, kuriuo galima pateisinti, abejingumą, egoizmą, sumaterialėjimą ir t.t.

Tarkim, motina žudo savo vaikus, galvodama apie savo šviesią, turtingą ateiti su kitu vyru. Totalus visuomenės abejingumas, gatvėse ir mokyklose pilna smurto, šeimose. Sumaterialėjimas, vertybė tapo ne žmogiškos savybės, pasirodo tai dabar balastas, o pinigai. Egoizmas, nes nepaisomi kito asmens jausmai, svarbiausias tikslas „man gerai“, o tau nepatinka, vadinasi tau kažkas negerai su galva. Nes gėrio ir blogio nėra.

Mat prisirišimas irgi prie ko nors yra blogai. Aš neprisirišu prie daiktų, ar dar kažkokiu paviršutiniškų dalykų, bet negalima viską lyginti kaip su buldozeriu. Manau yra labai žmogiška prisirišti prie žmogaus, gedėti jo...

Gavosi spontaniškai, labai norėčiau paprašyti, mielosios, jei jau rašote A, prašau, pasakykite ir B, nes yra žmonės, kurie viską supranta paraidžiui. Ir vėliau skaudina kitus, nesuvokdami, kad daro blogai, pasiteisindami tuo, kad blogio nėra.

Gal ir galima, bet ar butina? O gal kaip del to, jog nepagauni kampo, tokias skubotas ir spontaniskas isvadas darai? Pasistenk pamatyti didesni paveiksla - isivaizduok jog mes visi keliames dangoraizio liftu aukstyn arba zemyn -ir besikeldami aplinka stebime pro stiklines sienas.Ar galima lyginti tai ka matom ties trweciuoju aukstu su tuo, kas matosi is 33 auksto? Ir koks skirtumas kur kiekvienas is musu esam - esme nuo to nesikeicia ir tai taip primityvu:(
As niekur nelyginu su buldozeriu, niekur nerasau, kad motina is godumo turi zudyti vaikus.Tie, kurie taip supranta jie taip jau supranta ir be A ar B...O is esmes tai si tema apie zmones, kurie turi galiu arba suvokia, jog mes ne tik kunas, tiksliau atvirksciai - sielos kune o ne kunai su sielomis bet kiek galima viena ir ta pati kartoti? Norint diskutuoti tereikia geranoriskumo kitu atzvilgiu, bet ir tai sunkiai pasiekiamos ausktumos, ka jau bekalbeti apie jaunaja karta...

Papildyta:


Tai yra igimta ir naturalu.Kaip grudinamas plienas taip auginami ir mes. Sutinku ir su tuo, kad stresinese situacijose pirmoje vietoje suveikia instinktai islikti arba susiformave patirtyse iprociai, kurie daznai su sveiku protu nieko bendra neturi, todel tikiu, jog taip pasijuntam,
o paaiskinti cia nieko ir nepaaiskinsi, nebent isgyventum, tada jau galima dalintis isgyvenimais ir zinojimu, nes tik per save perleidus galim drasiai istarti - ATLIKTA

Papildyta:



NAktimis siaip jau patartina miegoti, bet nudziugino oats faktas , jog vis dar cia

[quote=LinguLingu,2007 11 04, 23:03]
Gal ir galima, bet ar butina? O gal kaip del to, jog nepagauni kampo, tokias skubotas ir spontaniskas isvadas darai? Pasistenk pamatyti didesni paveiksla - isivaizduok jog mes visi keliames dangoraizio liftu aukstyn arba zemyn -ir besikeldami aplinka stebime pro stiklines sienas.Ar galima lyginti tai ka matom ties trweciuoju aukstu su tuo, kas matosi is 33 auksto? Ir koks skirtumas kur kiekvienas is musu esam - esme nuo to nesikeicia ir tai taip primityvu:(
As niekur nelyginu su buldozeriu, niekur nerasau, kad motina is godumo turi zudyti vaikus.Tie, kurie taip supranta jie taip jau supranta ir be A ar B...O is esmes tai si tema apie zmones, kurie turi galiu arba suvokia, jog mes ne tik kunas, tiksliau atvirksciai - sielos kune o ne kunai su sielomis bet kiek galima viena ir ta pati kartoti? Norint diskutuoti tereikia geranoriskumo kitu atzvilgiu, bet ir tai sunkiai pasiekiamos ausktumos, ka jau bekalbeti apie jaunaja karta...

Palaukit, ar tai ką nors keičia? Tada kame Dievo aukos prasmė? Jis siuntė sūnų mirčiai vardan ko? Kame Jėzaus Kristaus auka, jei gėrio ir blogio nėra?

Juk Dievas yra etalonas į kurį lygiuojamasi. Tai jis galėjo „važinėtis liftų“.

Man asmeniškai, vien žinant, net nematant, kad kažkur daromas blogis, skauda sielą, o ne kūną. Ir aš nesuprantu apatijos, abejingumo kito asmens skausmui, nes kito asmens skausmą, priimu kaip savo. Tiesiog negaliu atsiriboti.

Tik prašau, nesakykite, kad sąvoka skausmas ir blogis ne tas pats. Nes skausmas dažniausiai atsiranda tada kai vykdomas blogis.

Jei nėra gėrio ir blogio, tai už ką karminiai išbandymai?
Būda, juk pradžioje gyveno vien gėrio, harmonijos apsuptas, kada jis praregėjo, ogi kai išėjo iš savo užuovėjos. Tada kas turėjo jį taip sukrėsti, jei nėra gėrio ir blogio?

Ar nuo to, kas kinta, kad mes žiūrime į įvykius, vertybes iš skirtingų kampų, aukščių, ar paskendę savo palaimoje, mintyse ir nematom, ar tiesiog nenorim matyti, kas dedasi panosėje?

Šiaip aš esu labai taikus žmogus, diskusija ir pyktis nesuderinami dalykai. Prisipažįstu, esu emocionali, artistiška, bet nepikta. Kiekvieną kartą rašydama, turiu galvoje, kad tai gali skaityti žmogus, kuris niekada nesigilino į tai, nes temų yra daug pridiskutuota, bet žmogus toks sutvėrimas, kad skaito paskutines „naujienas“, bet dėl to jis nėra šioje temoje nelaukiamas. Šiaip aš čia rašau, todėl, kad pasidalinti ir atrasti, o gal kai kam padėti surasti. Manau, todėl ir reikia retkarčiais kartoti, būti kantriam nors rodos, tai jau 100 kartų esi rašęs ir diskutavęs.

Prie ko čia Dievas ir liftas??

Aš tą važiavimą liftu supratau kaip žmogaus dvasinę raidą. Kuo labiau dvasiškai tobulėji, tuo labiau plečiasi savo suvokimas, kuo aukčiau liftas, tuo daugiau aprėpia akys, tuo daugiau suvoki, kas aplink tave.

O kam Dievui tuo liftu važinėti? m?

Bet nejau kai esi dvasingesni, tampi abejingas kito asmens skausmui, kaip sako dabartinis jaunimas - PASIKĖLĘS, nes nematai aplinkui. Ar dvasingumas tuo pasireiškia?

O liftas tai metafora, jei jus supratote metaforą apie žmogaus dvasingumą. Nejau jus galvojate, kad Dievas netobulėja? Manau jam irgi galima „važinėtis liftu“.

Šiaip keista, kad iš to ką parašiau, atkreipėt dėmesį tik į tokį, manyčiau nelabai esminį dalyką. Nors iš kitos pusės, ne man spręsti.

Jei atvirai, tai aš nesuprantu, apie ką tu kalbi

O kad atkreipiau dėmesį, tai mane prajuokino "Dievas lifte" ir tiek. O ir nebuvo nieko labai įdomaus parašyta, sorry, kad nesusidomėjau kitomis mintimis:))

Puiku. Kiekvienam savo.

[quote=Moonte,2007 11 05, 00:06]
[quote=LinguLingu,2007 11 04, 23:03]
Gal ir galima, bet ar butina? O gal kaip del to, jog nepagauni kampo, tokias skubotas ir spontaniskas isvadas darai? Pasistenk pamatyti didesni paveiksla - isivaizduok jog mes visi keliames dangoraizio liftu aukstyn arba zemyn -ir besikeldami aplinka stebime pro stiklines sienas.Ar galima lyginti tai ka matom ties trweciuoju aukstu su tuo, kas matosi is 33 auksto? Ir koks skirtumas kur kiekvienas is musu esam - esme nuo to nesikeicia ir tai taip primityvu:(
As niekur nelyginu su buldozeriu, niekur nerasau, kad motina is godumo turi zudyti vaikus.Tie, kurie taip supranta jie taip jau supranta ir be A ar B...O is esmes tai si tema apie zmones, kurie turi galiu arba suvokia, jog mes ne tik kunas, tiksliau atvirksciai - sielos kune o ne kunai su sielomis bet kiek galima viena ir ta pati kartoti? Norint diskutuoti tereikia geranoriskumo kitu atzvilgiu, bet ir tai sunkiai pasiekiamos ausktumos, ka jau bekalbeti apie jaunaja karta...

Palaukit, ar tai ką nors keičia? Tada kame Dievo aukos prasmė? Jis siuntė sūnų mirčiai vardan ko? Kame Jėzaus Kristaus auka, jei gėrio ir blogio nėra?

To nezinau, o rasyti tik tam, kad rasyti, nesiruosiu.

Juk Dievas yra etalonas į kurį lygiuojamasi.

ETALONAS? Koks dar etalonas? Laiko etalonas yra - suprantu, bet dievo? Kaip tu gali ji padaryti etalonu, jei nezinai kas jis yra ir ar is vis jis kaip po toks egzistuoja...gali tiketi, viltis, manyti - mieloji, emocijos nieko gero neduoda.Jas ismokus naudoti siekiant tikslo ir saves pazinimo, atsiveria platus horizontai, ir tada nebekyla tokiu minciu, kad geris ar blogis egzistuoja ir dar drauge.

Tai jis galėjo „važinėtis liftų“.

Man asmeniškai, vien žinant, net nematant, kad kažkur daromas blogis, skauda sielą, o ne kūną. Ir aš nesuprantu apatijos, abejingumo kito asmens skausmui, nes kito asmens skausmą, priimu kaip savo. Tiesiog negaliu atsiriboti.

Atsiriboti ir nereikia... o ka tu asmeniksai darai tada kai jauti kito skausma? Ka darai, kad pasauklyje sumazetu bent vienu beprasmiu nusiklatimu? Ka darai, kad alkani butu pamaitinti, kad benamiai rastu galvas kur priglausti...as ir sakau - nera gerio ar blogio - musu protai juos kuria tada, kada nebezinom ar neismanom kaip i skausma reaguoti. Kai pasidaro nebepakeliamai sunku, imam vertinti, kad p-alengvetu.Sakai apatija? O tai reikia galva i siena ir kraujais pradet spjaudytis, tada ir bus zenklas, kad neabejingas? Nu kazkaip man cia nesusiveda. Kas tas geris - apibresk.Kas tau gera, man nepakenciama.Aha - tu teisi, reikalingas etalonas - va ir prasideda - KURIAM DIEVA kiekvienas PAGAL SAVO "pasvinkusi" supratima...Kazkada galvojau jog Dievas Meile.Taip - jis moko mus myleti, bet tai nereiskia, kad jis MEILE.Ir is vis.Gryskim prie temos, nes apie Dieva ir tikejima pilna temu, nors kas as tokia , kad liepciau ta ar ana daryti...o tu klausytum

Tik prašau, nesakykite, kad sąvoka skausmas ir blogis ne tas pats. Nes skausmas dažniausiai atsiranda tada kai vykdomas blogis.

ZINOMA, kad sakysiu jog tai skirtingos savokos - skausmas ne visada susyjes su blogiu, todel tapatinti visai netikslinga.

Jei nėra gėrio ir blogio, tai už ką karminiai išbandymai?
Būda, juk pradžioje gyveno vien gėrio, harmonijos apsuptas, kada jis praregėjo, ogi kai išėjo iš savo užuovėjos. Tada kas turėjo jį taip sukrėsti, jei nėra gėrio ir blogio?

Tikrai... kas gi taip sukrete Buda?

Ar nuo to, kas kinta, kad mes žiūrime į įvykius, vertybes iš skirtingų kampų, aukščių, ar paskendę savo palaimoje, mintyse ir nematom, ar tiesiog nenorim matyti, kas dedasi panosėje?

O kaip gali buti taip, jog palaima ir panose nera tas pat? Mano pati paciausia palaima visada panosej

Šiaip aš esu labai taikus žmogus, diskusija ir pyktis nesuderinami dalykai. Prisipažįstu, esu emocionali, artistiška, bet nepikta. Kiekvieną kartą rašydama, turiu galvoje, kad tai gali skaityti žmogus, kuris niekada nesigilino į tai, nes temų yra daug pridiskutuota, bet žmogus toks sutvėrimas, kad skaito paskutines „naujienas“, bet dėl to jis nėra šioje temoje nelaukiamas. Šiaip aš čia rašau, todėl, kad pasidalinti ir atrasti, o gal kai kam padėti surasti. Manau, todėl ir reikia retkarčiais kartoti, būti kantriam nors rodos, tai jau 100 kartų esi rašęs ir diskutavęs.
[/quote]

Va va - kai ismoksi valdyti savas emocijas, atsivers kai kas ir daugiau, tada ir padiskutuosim apie geri ir blogi is to kampo, kuri as matau - ir ne tik

O siai dienai jei sutarsim kad geris tai geris, o blogis, gerio priesingybe, gal ir sudominsi pratesti sia diskusija

Ką aš darau asmeniškai, kad nebūtų blogio. Ogi dirbu, padedu. Šiaip nemanau prasmės skelbti sąrašą darbų, kuriuos atlikau ir dar kuriuos žadu atlikti. O ir ne tam darau, kad apie tai skelbti, tai mano vidinis pasirinkimas. Nors jei kiekvienas mūsų nebus abejingas, nepraeis pro šali kai bus reikalinga jo pagalba, visiem bus nuo to tik geriau. Kaip visasa mano mintims iliustruoti pavyzdėlis.

Kieme tupi visiškai sumaitotu snukeliu katinas, ir merdi. Suaugę, kiemo vaikai, susirinkę stebi gyvūno agoniją, jis mirs nuo nukraujavimo, arba alkio. Dvi išeitis, dėtis, kad to nevyksta, ar skambinti veterinarui. Paskambinau, atvažiavo, sumokėjau pinigus, užmigdė. Veterinaras padorus žmogus buvo, už kelionę nepaėmė pinigus, tik už vaistus. Ar vis dėl to man reikėjo duoti galvą į sieną? Kokia aš ten bebūčiau, bet esu veiksmo žmogus.

Šiaip, tie kurie sumaitojo katiną, kiti žiūrėjo į gyvūno priešmirtinę agoniją, kaip į atrakcioną, kas tai? Tai gėris? O gal ištikro jie dvasingi žmonės, juk galvą į sieną nedavė...

O kiek tų „katinų“ yra žmogaus pavidale, kuriem reikia pagalbos? Vėl prašau, negalvoti tiesiogiai, kad kalbu apie žmonių numarinimą, kalbu apie savalaikį pagalbos suteikimą.

Šiaip viską ką parašiau grindžiau pavyzdžiais. Iš tavęs to nesulaukiau, tik klausimų peradresavimą? Arba asmeniškumai.

Žinai Lingulingu, aš nekalbu asmeniškai apie tave, aš kalbu su tavim, aš oponuoju tavo išdėstytom mintim, bet ne žmogui, kuris slepiasi po niku Lingulingu, nes aš jo nepažįstu. Todėl nemanau, kad yra korektiška pereiti į asmeniškumus. Jei man nepriimtinos oponento mintys, tai dar nereiškia, kad aš galiu diskusiją pervesti į oponento savybių viešą vertinimą. Pasigedau tolerancijos. Antrą, žodžio etalonas yra ir daugiau sąvokų, nei tu parašei, bet juk mes nesirungiame, viena prieš kita savo erudicija.

Aš neprašau, kad iki manęs, tai yra, kad iki mano minčių nusileistum, gal tikrai aš perdaug primityvi ir emocinga. Galiu tik atsiprašyti, kad savo pasvarstymais sukėliau tokią reakciją. Sėkmės.