QUOTE(Gytarė @ 2007 11 03, 17:03)
Taip, staigiai, kai mirė pats artimiausias, brangiausias žmogus.
Tada atsakykite sau į klausimus. Ar jus tikinti? Ar jus galvojate, kad jūsų artimas nuėjo tiesiai į pragarą? Ko jus gailitės savęs, ar žmogaus kurio netekote? Ar jus esate vienintelė šioje nuodėmingoje žemėje, kuri patyrė tokį skausmą?
Labai myliu savo šeimą ir su visais mane riša labai stiprūs dvasiniai ryšiai, ir aš žinau, kad jie ne amžinai šioje žemėje, kada nors išeis. Buvo laikas, kai ir aš balansavau, patikėkite man nebaisi mirtis. Svarbiausia neužsisklęsti savyje ir ne gailėtis savęs, nesimėgauti savo skausmu, aukos vaidmeniu, tas skausmas skirtas tik tam, kad atsisveikinti, ir susitaikyti, pereiti kitą lygmenį.