Tarp gėrio ir blogio

Na, tada nėra laimės šiame pasaulyje - aš laiminga būčiau tik tranzuodama po pasaulį... Nors, ko gero, tai tik dar viena iliuzija.

skenuotas tekstas. bus daug klaidu:

LEONARD FELDER
10 gyvenimo principų
Augdamas šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, nesidomėjau Dešimt Dievo {sakymų. Visi tie „ne" rodėsi esą nelankstūs ir pasenę. Tačiau koledžo psichologijos profesorius pakeitė tokį mano požiūrį.
„Dešimt įsakymų, - teigė jis, -yra dešimt pačių esmingiausių dalykų, kuriuos stengiamės spręsti, būdami suaugę: kaip gerbti sunkiai sukalbamus tėvus? Kaip nors dieną per savaitę išsivaduoti iš kasdienio lėkimo? Kaip liautis lyginus savo gyvenimą su kitų žmonių gyvenimu? Kaip atsispirti pagundoms, kai esi susisaistęspažadu?
Jie nėra senamadiški, konservatyvūs ar netinkami. Jie yra pagrindas atsakant į klausimus, kuriuos turime išspręsti, kad galėtume gyventi vertingą ir pilnatvės kupiną gyvenimą ".
Dvidešimt penkerius metus stebėjau savo klientus ir tyriau, kaip Dešimt įsakymų galioja svarbiausiems mūsų tarpusavio santykiams. Čia pateikiu keletą pastebėjimų.
1. Atverk savo širdį Amžinajam. Hebrajiški pirmojo [sakymo žodžiai skamba prasmingiau ir giliau nei jų paplitęs vertimas: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas".
Hebrajiškai Išėjimo knygos 20 skyriuje sakoma: „Aš esu Amžinasis, kuris esu ir visada būsiu, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš vergijos (ribotumo, suspaudimo, suvaržymo). Neturėk kitų Dievų greta manęs".
Neramiu metu šis įsakymas primena, kad gali rinktis vieną iš dviejų. Gali klausytis nervingo savo smegenų tarškėjimo, kuris neapima viso vaizdo ir greitai privers tave pasijusti neramų ir nekantrų. Arba gali melstis ir apmąstyti Šventąjį Raštą, kuris atvers tave gilesnei jėgai Amžinojo, kuris yra ir visados bus, kuris gali pateikti vaizdą, toli pranokstantį neramų ir ribotą proto vaizdą.
Kartą konsultavau išsiskyrusią trijų vaikų motiną, kuri dažnai norėdavo, kad koks nors turtingas vyras, loterija ar stiprus gėrimas išsklaidytų jos rūpesčius. Pirmajame įsakyme ji rado daug galingesnį būdą, kaip įveikti stresą. „Užuot lenkusis stabui ar mėginusi savo dėmesį atitraukti maistu ar alkoholiu, pastebėjau, kad atsivėrimas Dievo paramai ir išminčiai maldoje išplečia mano akiratį, - sakė ji, - tai pakelia mane iš nerimo ir suteikia man drąsos".
2. Būk realistiškas ir žmogiškas. „Netark Dievo vardo be reikalo", - skaitome daugelį antrojo įsakymo vertimų. Regis, tuo mums liepiama neprisiekinėti ir nesikeikti. Tačiau hebrajiškai tai skamba taip: „Nesiremk Dievo vardu ir nevartok jo melagingai, tuščiai ar savanaudiškai". Neprisie-kinėk Dievo vardu, kad ką nors įvykdysi, žinodamas, jog tokio pažado negalėsi ištesėti.
Pavyzdžiui, Bilas yra darbštus buhalteris, ištikimas vyras ir geras dviejų vaikų tėvas. Kad įtiktų savo klientams ir šeimai, kartais jis žadėdavo šitaip: „Prisiekiu Dievu, ketvirtadienio vakarą nepraleisiu futbolo rungtynių". Nors ir žinodavo, kad ketvirtadienį jį gali aplankyti svarbus klientas.
Ėmęs antrąjį įsakymą taikyti kasdieniame gyvenime, Bilas suprato, kad nori tapti žmogumi, kuris laikosi duoto žodžio. Jis tapo realistiškesnis ir kuklesnis. Jei klientas norėdavo, kad projektas būtų parengtas greičiau, nei Bilas žinojo galįs jį atlikti gerai, jis paaiškindavo, kodėl papildomas laikas leis pasiekti geresnį rezultatą. Jei klientas reikalaudavo susitikti tuo metu, kai Bilas turėdavo dalyvauti tėvų susirinkime, Bilas mandagiai paaiškindavo, kodėl jis turi būti su savo šeima, ir pasiūlydavo kitą susitikimo laiką.
„Buvo sunku pripažinti, kad nesu antžmogis, - sakė Bi-
las, - tačiau dabar mano santykiai tiek su klientais, tiek su šeima tapo geresni, kai pripažinau esąs žmogiškas, užuot mėginęs apsimetinėti".
3. Skirk dieną sielos penui. Šventadienio laikymasis nėra kokia nors primesta taisyklė ar suvaržymas. Tai tiesiog reiškia, kad kiekvieną savaitę reikia pasilikti dieną dvasiniams dalykams, kuriuos užgožia didelė mūsų darbų įtampa ir kasdienės pareigos. Ana ir Karlas atėjo į sutuoktinių konsultaciją pasitarti dėl skirtingo požiūrio į seksą. Ana norėjo daugiau romantikos ir artumo, tačiau Karlas būdavo per daug pavargęs ir išsisėmęs darbe.
Kadangi abu domėjosi dvasiniais dalykais, aptarėme tikrąją šventadienio prasmę. Jie labai nustebo, išgirdę, kad šventadienio šventimas - tai ir pasivaikščiojimai gamtoje, ir įkvepiančių kalbų klausymasis bei giesmių giedojimas, ir pokalbiai su šeimos nariais apie tai, kas iš tiesų svarbu gyvenime, ir nusnūdimas, ir mylėjimasis, ir ypatingų patiekalų valgymas, kada su kiekvienu svečiu elgiamasi ypač pagarbiai, ir įsivaizdavimas tokių laikų, kai pasaulis bus pataisytas ir kiekvienas galės gauti tai, ko jam reikia.
Metus kiekvieną savaitę laikęsi šventadienio, Ana ir Karlas pastebėjo, kad jų požiūris į santuoką ir gyvenimą iš esmės pasikeitė. Beje, jų šeimoje sumažėjo ir ginčų.
4. Gerbk savo tėvus, nepažemindamas savęs. Motinos ir tėvo gerbimas dar nereiškia, kad privalai nusileisti viskam, ko nori tėvai. Ar kad turėtum jaustis kaltas dėl to, jog nebuvai jiems paklusnus šimtu procentų.
XII a. žydų mokslininkas Mozė Maimonidas rašė, kad jei senstantiems ar sunkiai sergantiems tėvams reikia daugiau, nei tu gali duoti, dalį pareigų turėtum perleisti kitiems ir paprašyti pagalbos. Jei stengsiesi daryti daugiau, nei pajėgi, tai sukels tik piktumą, nekantrumą ir apmaudą, o tai tikrai nėra geriausias būdas pagerbti tėvus.
Geriausias būdas, kaip galima gerbti įžeidų, nemandagų ir nepagarbų tėvą ar motiną, yra išsigydyti savo vidaus žaizdas. Pasistenk sužinoti, kas tėvų praeityje galėjo būti jų ydingo ar valdingo būdo priežastimi. Jei suvoksi, iš kur tai atsirado - ir iš kur buvo išlieta tau, - galėsi suprasti sužeistą savo tėvų sielą ir kovas, kurios galbūt jūsų giminėje egzistavo daugelyje kartų. Tada bus įmanomas atleidimas.
5. Saugok kito ir savo paties dvasią. „Nežudyk", -penktasis įsakymas. Hebrajiškai tai gali reikšti ne tik „nežudyk", bet ir „neslėk, netriuškink, neužgauk kieno nors dvasios". Tad šis įsakymas apima ne tik kūną, bet ir tavo trapią dvasią.
Dauguma mūsų savęs nelaikome potencialiais žudikais, tačiau kiekvienas galėtume pateikti kasdienių pavyzdžių, kai mūsų šiurkštūs žodžiai, abejingumas ar nejautrumas galėjo sužeisti kito žmogaus dvasią.
Prisimink, kada paskutinį sykį su sutuoktiniu ar draugu apsikeitėt piktais žodžiais. Gal kuris pasakėte ar padarėte ką nors tokio, kas pažemintų, įskaudintų ar prislėgtų kitą? O kaip elgiesi, susitikęs nepažįstamą žmogų kaimynystėje, bažnyčioje ar darbe? Nuolat prisimindamas šį įsakymą, ko gero, būsi atidesnis kiekvienam žmogui.
6. Siek tikros artumos. Daugeliui žmonių „nesvetimauk" tėra dar vienas pavyzdys, kokia griežta lytinio gyvenimo klausimu yra religija. Tačiau Biblijoje lytiškumas vadinamas „Yada", t. y. visapusiškai iki galo pažinti kitą žmogų.
Taigi šeštasis įsakymas perspėja, kad jei leidžiamės atitraukiami ar sugundomi naujo patrauklaus žmogaus, tai mums neleidžia iki galo patirti tikros artumos ir tikro pasiti-
kėjimo. Nes tikra artuma ir tikras pasitikėjimas atsiranda tik esant ilgalaikiams santykiams tarp dviejų individų, kurie yra linkę pripažinti vienas kito pliusus ir minusus, silpnąsias ir stipriąsias savybes, gera ir bloga.
Noras priimti save ir partnerį, nenuklystant į paviršutiniškus trumpalaikius nuotykius, yra svarbiausias rodiklis, ar lytiškumą laikome pigia pramoga, ar šventa galimybe iki galo pažinti išsirinktą partnerį.
7. Džiaukis sąžiningai pasiekta sėkme. Dar tiksliau iš hebrajų kalbos išverstas „nevok" reiškia „nebūk apgaulingas", t. y. „nesinaudok savo protingumu žmonėms kenkti ar jais manipuliuoti". Arba „nemėgink užsitarnauti pagarbą ap-simetinėdamas". Šis įsakymas veikiau sietinas su asmenybės vientisumu, integralumu nei su vagyste ar plėšikavimu.
Teko konsultuoti ambicingą sėkmingą verslininką, kuris bijojo pasirodyti sukčiumi. Iš patirties jis žinojo, kad jei nori būti patenkintas savo gyvenimu ir sėkme, sąžiningumas ir asmenybės vientisumas suteikia daug daugiau pilnatvės nei apgaulingi trumpesni keliai ir pusiau tiesa.
8. Liaukis sakęs skaudžius žodžius. „Neliudyk neteisingai apie savo artimą", - skaitome aštuntąjį įsakymą. Originalo kalba šis sakinys skamba taip: „Nekartok to, ką bloga esi girdėjęs apie savo artimą". Čia šnekama apie apkalbas, gandus ir pusiau tiesą, kuriuos esame gundomi skleisti apie tuos, su kuriais kartu gyvename, dirbame ir garbiname Dievą.
9. Gyvenk nesilygindamas. Devintajam įsakymui skelbiant, kad neturi geisti artimo namų ir turto, kalbama apie pavydą, pavyduliavimą ir palyginimus, į kuriuos visi esame linkę, ypač tada, kai jaučiamės kritiški savo atžvilgiu ar nesaugūs.
Kartą konsultavau Grėtę, kuri jautėsi nepatenkinta savimi, nes jos jaunesnioji sesuo gyveno geresniame name, pilname gražių meno ir antikvarinių dirbinių. Sužinojau, kad jau keliolika metų Grėtė lipdė skulptūras - turėjo potraukį kurti. Kai Grėtė sutelkė savo dėmesį į kūrybiškumą ir tai, kaip įveikti jos kelyje esančias kliūtis, ji liovėsi eikvojusi energiją save lygindama su kitais žmonėmis. Labai greitai ji ėmė jaustis patenkinta, galėdama plėtoti jai Dievo suteiktus gabumus.
10. Gerbk aplinkinius. Turintieji sunkumų dėl dešimtojo įsakymo (geidžiantys savo artimo sutuoktinio, draugų, pagalbininkų ir 1.1.) savo gyvenime dažnai negali sutarti su dosniais ir rūpestingais žmonėmis.
Vienas vyras per konsultaciją yra pasakęs: „Norėčiau turėti daug patrauklesnę ir rūpestingesnę žmoną nei Mere". Nors iš tiesų jo žmona buvo nuostabi. Tačiau jam jau buvo tapę įpročiu ją ignoruoti, būti su ja nekantriam ir laikyti tai, ką ji daro, savaime suprantamais dalykais.
„Prieš imdamas kritikuoti žmoną, kad ji nėra tavo svajonių moteris, - pasiūliau jam, - pamėgink pastebėti, kiek daug ji tau duoda-- paramą, meilę ir supratimą, tai galėtum gauti tik iš tokįo žmogaus, kuris tave pažįsta taip ilgai kaip ji".
Kartais esame tokie užsiėmę kritikuodami savo sutuoktinius, kolegas ar vaikus, kad užmirštame būti dėkingi šiems žmogiškiems angelams, kuriuos Dievas siunčia mums į pagalbą. Dešimtasis įsakymas pataria: „Užuot jautęs nusivylimą dėl to, kad gyvenime nerandi savo svajonių žmonių, atkreipk dėmesį ir skatink tuos žmones, kurie dabar supa tave. Jei su jais elgsiesi gerai, nustebsi, kiek meilės ir paramos jie tau suteiks".
n The Lutheran ", 1999, kovas Vertė Kęstutis Pulokas

va paloma, matai kaip zmogus tarp eiluciu ksaito 10 Dievo isakymu?

mamaigitanai ir Azalijai už straipsniuko paviešinimą

Neramiu metu šis įsakymas primena, kad gali rinktis vieną iš dviejų. Gali klausytis nervingo savo smegenų tarškėjimo, kuris neapima viso vaizdo ir greitai privers tave pasijusti neramų ir nekantrų. Arba gali melstis ir apmąstyti Šventąjį Raštą, kuris atvers tave gilesnei jėgai Amžinojo, kuris yra ir visados bus, kuris gali pateikti vaizdą, toli pranokstantį neramų ir ribotą proto vaizdą.


būsiu nepopuliari, bet nemėgstu psichologizuoto helpo, būtent tai įžvelgiau šiame straipsnyje... o pastraipai, kurią nukopijavau iš esmės pritariu, nes esu tik silpnas subjektas, nematantis visumos ir noriu tikėti, kad egzistuoja amžinasis Absoliutas, on že Dievas...

ką turi omenyje sakydama "psichologizuoto helpo"?

Tą ir turiu omenyje - kai už tave sukramto ir įdeda į burnytę, o tau belieka tik praryti.

čia į tikslą, nes viena iš psichologinių ( bėda, kad nemėgsti ) teorijų apie tukimą skelbia, kad tai atsitinka bijančioms prisirišt, skausmingai vertinančioms pasaulio ir savo prigimtį, pernelyg jautrioms ir pan. Auginamės apsauginį lašinių sluoksnį lyg šarvą


O apie "psichologizuotą help'ą" pasakyt galiu tik viena- visi geri , pusgeriai, idealūs ir biaurūs tekstai yra būtent tai. Na, galim išeliminuot iš sąrašo specialios paskirties literatūrą, nors kas žino, ką jaučia koks matematikas, vartydamas savo n-tos klasės algebros vadovėlį... Man, pvz., dažnu atveju gelbsti žodynai ir žinynai-vat įdomu , užveda, sukelia naujų minčių, atskleidžia iki tol nepastebėtus ryšius, padeda pasprukt nuo savęs... Beje, tokia pagalba yra ir forumo plepalai, ypač tie, kur balandė atskrenda . Kaip pastebėjau, ne vienoj temoj renkasi ta pati kompanija- reiškia, suteikiam vienos kitoms kažkokią satisfakciją O mano pastebėtas ir man patikęs tekstas turi vieną , mano akimis žiūrint, nemažą privalumą- primena senas tiesas, jas interpretuoja pasiremdamas autentišku tekstu, o ne populiaria jo adaptacija ir skatina susimąstyt. Ir veikt. Na, ne vienas privalumas tai, o jau keli Manau, viskas jau atrasta, viskas suvokta, viskas žinoma. Problema ta, kad daugelis mūsų nenori to žinot. Nori ieškot savarankiškai. Žinoma, tai geriau, nei tiesiog kerpėt, bet ar tikrai esam tiek pranašesni už visas iki mūsų gyvenusias žmonių kartas? Niekas niekada negalės pateikti tvirtų įrodymų nei apie Dievą, nei apie "šviesas", "energijas", "jėgas"... Į stiklainį, lyg pieno, nepripilsi . Gali būti, kad viskas yra tik vienkartinis buvimas, trumpa akimirka, gryna fiziologija...Gali būti, kad mūsų gyvenimai nei kiek ne kitokie nei skruzdžių ar varnėnų. Arba kiaulių. Arba žolių. Ta tiesa būtų pernelyg baisi-jei užduodam klausimą "kodėl", tai ir atsakymo laukiam prasmingo. Sutikt su atsakymu "todėl, kad evoliucijos eigoj netyčia atsirado žmogus" yra beveik neįmanoma. Bet mes turim religijas, jų daug, įvairiausiems skoniams... Kai kurios tokios neapibrėžtos, nesusiformavusios-greičiau tikėjimai, kaip tas, kurį atstovauja hobo...Yra tikinčių mokslo pažanga, yra tikinčių grožiu, menu, protu... Yra tiesiog geriančių, uostančių, besileidžiančių... Nes tai svaigina ir leidžia negalvot kiekvieną minutę apie būties laikinumą...Leidžia užmiršt klausimą "kodėl?" Siūlau paimt tai, kas duodama, tarkim tuos pačius dešimt įsakymų, ir savo gyvenimo tikslu paverst maksimalų vadovavimąsi jais. Tai ir bus kiekvienos mūsų asmeninis stebuklas. Įsivaizduojat, koks būtų pasaulis, jei tų stebuklų būtų daug?

nu kam iškart ryt (užspringti pavojus)? Galima:
a) iš pradžių užmest ant skonio receptorių (paragauti) nepuolant ryt
bė) iškart išspjauti neragavus ir iškart pradėt spjaudytis
cė) mandagiai atsisakyt neimant į burną (bet kol nepaimsi - nesužinosi)


čia šiaip

Bandau įsivaizduot - tikriausiai būtume jau nebe žmonės dabartiniu pavidalu. O gal mums tų stebuklų nei nereikia? O gal jų tiesiog nematome? Kaip visad, mamagitana, taikliai ir iš esmės Žinai kaip mintyse Tave vadinu?, ogi sunkioji artilerija , tikiuosi nesupyksi, nes po Tavo pasisakymų dažniausiai sunku rasti argumentų savigynai Na, o psichologinės teorijos, išskyrus K. Jungo ir dar kelių mano gerbiamų asmenų, manyje sukelia itin neigiamus jausmus. Forumas, aišku, be konkurencijos - iš jo gaunu pagrindinį helpą. Skrendu toliau...

Paragauju, susidirginu ir išspjaunu, matyt receptoriai per jautrūs.