QUOTE(Alvyda @ 2005 06 07, 13:39)
Skaičiau skaičiau ir nesupratau, kodėl visi taip bijo pripažint, kad esame tik dulkės... Visi nori tikėti, kad yra amžinas gyvenimas, kad yra kažkokie sugebėjimai, sunkiai paaiškinami, todėl paprastam protui nesuvokiami. Juk taip tik guodžiatės, norit nuraminti save ir įsiteigti, kad jei egzistuoja taip vadinamos raganos, tuomet egzistuoja ir kitas gyvenimas...
Nežinau, kodėl, bet sutinku su Alvyda, kad esame ir būsime tik dulkės. Ir nereikia čia savęs išaukštinti, kad turite kažkokių sugebėjimų! Na ir kas? Bet gal neturite kitokių sugebėjimų, kurių turi treti?!
Mus stebina viskas, kas nesuvokiama. Bet kodėl nepamąstome, kad galbūt mes visi esame tik bandomieji triušiai, kuriuos kažkas tampo už virvutės? Gal mes esame kažkam pati menkiausiai išsivysčiusi gyvybės rūšis, kuri nesupranta tokių elementarių dalykų?
Kodėl mes jaučiamės patys protingiausi Žemėje, bet patys luošiname savo aplinką, kurioje ir iš kurios gyvename?
Kodėl, būdami tokie protingi, žudome tos pačios rūšies atstovus, kai to nedaro nei vienas gyvūnas?
Kas mums davė teisę būti sielos gydytojais, kai patys nežinome kas ištikrųjų ta siela yra?
Kaip gali paimti gėrį ir šviesą iš gerojo šaltinio, kai net nežinai, kur jis yra ir ar tikrai būtent iš jo semiesi?
Menkučiai mes, žmonės... Nesipūskim.
O jungtis su kosmosais ir panašiai, kad pasisemti gėrio ir šviesos, man atrodo, juokinga ir tinkama tik silpniems žmonėms. Gėrio ir šviesos reikia ieškoti savyje ir aplink save, o ne kosmose. Jo labai daug. Tik reikia pamatyti ir nebijoti pajausti.