Sveikos mano dukrytei 1,6metu ir niekaip nevaleidzia soskutes bandziau ir kirpt nepadejo nakti baisinis klykimas ir rekimas papa papa , o baisiausia, kad ir diena istisai nori turet burnoj paslepiu kuriam laikui ir ji vel prisimena iki rekimu viskas vyksta kol galiausiai nepaduodu, jau baisu ka kaimynai pagalvos. Kad pavoge kas ta soske ji dar tikrai nesupras net nzn ka cia sugalvoti dar , nes noretusi, kad bent maziau ji jos noretu, nenoriu irgi drastiskai atimti ir savaite ar ilgiau kankinti vaika
Maniskei 1.7 m, bet irgi dar su soskyte. Tiesa, diena jai nereikia, bet miegui butinai. Kai jau uzmiega, istraukiu. Kol kas labai nepergyvenu, manau po truputi atpras. Tegu dar pasidziaugia. Drastiskai tikrai neatimsiu, tai butu ir vaiko, ir saves kankinimas.
QUOTE(SuperMeska @ 2010 11 10, 13:00)
Maniskei 1.7 m, bet irgi dar su soskyte. Tiesa, diena jai nereikia, bet miegui butinai. Kai jau uzmiega, istraukiu. Kol kas labai nepergyvenu, manau po truputi atpras. Tegu dar pasidziaugia. Drastiskai tikrai neatimsiu, tai butu ir vaiko, ir saves kankinimas.
o kam atiminet ir kankint vaika?is viresnes atimiau,kada jai buvo 1,5 (sake sukandis bus blogas ,lia lia lia)Na tikrai blogas
O mazoji su soske buvo iki 5 metu 
O dantukai 
jau jai 11metu ,idealus sukandimas,nie vieno sugedusio,sneka ,pirstu neciulpia.atejo laikas ir vaikas pats nusprende,kad nereikia 
Maniškė nuo metų soskę turėdavo tik lovytėje ir mašinoje ilgesnėje kelionėje. O vieną dieną nusprendžiau, kad reikia galą padaryti jos soskei... Beveik dvi savaites iki tol ją pradėjau ruošti (jai buvo 2,5 m). Papasakojau, kad kai vaikiukas užauga didelis jam nebereikia soskės, todėl vieną vienintelę naktį pelytė ją sugriauš, o kai tavęs nebus namuose pakvies nykštukus, kad jie dovanų atneštų. Jai labai patiko ta istorija, daug klausinėjo, o aš vis kūriau ir kūriau... Ir vieną dieną naktį paryčiais nukirpau soskytę 
Atsikėlus ji suprato, kad buvo pelytė, tik ji kažkodėl ją pavadino žiurke :hihihi ir viskas, grįžus iš daržo laukė žaisliukai po pagalve, pati nuėjo prie šiukšliadėžės ir išmetė soskytę su žodžiais - ate
Atsikėlus ji suprato, kad buvo pelytė, tik ji kažkodėl ją pavadino žiurke :hihihi ir viskas, grįžus iš daržo laukė žaisliukai po pagalve, pati nuėjo prie šiukšliadėžės ir išmetė soskytę su žodžiais - ate
QUOTE(A14 @ 2010 11 10, 23:53)
Maniškė nuo metų soskę turėdavo tik lovytėje ir mašinoje ilgesnėje kelionėje. O vieną dieną nusprendžiau, kad reikia galą padaryti jos soskei... Beveik dvi savaites iki tol ją pradėjau ruošti (jai buvo 2,5 m). Papasakojau, kad kai vaikiukas užauga didelis jam nebereikia soskės, todėl vieną vienintelę naktį pelytė ją sugriauš, o kai tavęs nebus namuose pakvies nykštukus, kad jie dovanų atneštų. Jai labai patiko ta istorija, daug klausinėjo, o aš vis kūriau ir kūriau... Ir vieną dieną naktį paryčiais nukirpau soskytę Atsikėlus ji suprato, kad buvo pelytė, tik ji kažkodėl ją pavadino žiurke :hihihi ir viskas, grįžus iš daržo laukė žaisliukai po pagalve, pati nuėjo prie šiukšliadėžės ir išmetė soskytę su žodžiais - ate
Atsikėlus ji suprato, kad buvo pelytė, tik ji kažkodėl ją pavadino žiurke :hihihi ir viskas, grįžus iš daržo laukė žaisliukai po pagalve, pati nuėjo prie šiukšliadėžės ir išmetė soskytę su žodžiais - ate kaip gerai, kai taip be vargo ir streso susitvarket su siuo reikaliuku, tikiuosi ir maniskei ateis laikas ir mes , nes nervina kai parduotuvej jei buna su soske tai babces pamato fui mesk ta soske fui,
nu kaip nervina tai sakes zinokit.
QUOTE(Jurgeliux @ 2010 11 11, 00:54)
kaip gerai, kai taip be vargo ir streso susitvarket su siuo reikaliuku, tikiuosi ir maniskei ateis laikas ir mes , nes nervina kai parduotuvej jei buna su soske tai babces pamato fui mesk ta soske fui, nu kaip nervina tai sakes zinokit.
nu kaip nervina tai sakes zinokit.Nekreipkit demesio
QUOTE(Jurgeliux @ 2010 11 11, 00:54)
kaip gerai, kai taip be vargo ir streso susitvarket su siuo reikaliuku, tikiuosi ir maniskei ateis laikas ir mes , nes nervina kai parduotuvej jei buna su soske tai babces pamato fui mesk ta soske fui, nu kaip nervina tai sakes zinokit.
nu kaip nervina tai sakes zinokit.Kad mažas tavo vaikas dar
Nieko labai blogo nematau. O babcėm tai reikia kaip nors atkirsti Knisa, kai kišasi į kitų reikalus. Ypač kai vaikas ožiuojasi, tu specialiai nekreipi dėmesio į tai, nes tai geriausia strategija, o prieina ir pradeda guosti 
Atsakymas banalus 
. Kai buvo 1,5 metų, išėmėm ir išmetėm. Taip vat ir atprato...
Su vyresnėle buvo kitaip- jai buvo 2,5 metų, susitarėm, kad duosim mažiems paukščiukams, kuriems reikia čiulptuko ir atidavėm .
Aišku buvo akimirkų, kai prisimindavo čiulptuką, bet tai buvo vienetiniai kartai.
. Kai buvo 1,5 metų, išėmėm ir išmetėm. Taip vat ir atprato... Su vyresnėle buvo kitaip- jai buvo 2,5 metų, susitarėm, kad duosim mažiems paukščiukams, kuriems reikia čiulptuko ir atidavėm
. Aišku buvo akimirkų, kai prisimindavo čiulptuką, bet tai buvo vienetiniai kartai.
is patirties :
1. svarbiausia paciai mamai apsispresti, ir butinai tutuka sugadinti, kad sirdis nesuminkstetu silpnumo akimirka
2. pries "misija" padeti vaikui atkreipti demesi kad mama- be tutuko, tetis - be tutuko, sese- be tutuko, mociute- be tutuko ir t.t... parodyti kad tik mazi mazi leliukai su tutukais...
Galvojau, mes niekada tutuko nemesime, bet viena diena (1,8 men )jis suplyso, nukirpome ta suplysusi galiuka ir pasakeme kad pelyte nunese savo maziukam maziukam peliukam leliukam... ir tutukus ciulpia jos maziukai leliukai, pelyte pamate kad tu jau didelis, ir tau tikriausiai nebereikia.
Pirma nakti buvo daug asaru, jei jis butu nenukirptas, kazin ar buciau atlaikiusi. Nesiojau ant ranku supiau, sekancios 2 naktys buvo jau lengvesnes. ketvirta nakti jau buvo viskas pamirsta.
Dabar mums jau beveik 2 metai, klausiu nori tutuko... o jam juokinga...
NEEE, pipi jaja ! (vertimas: nea, pas pelytes leliukus)
Stiprybes mamos!!!
P.S. logopedai sako kad vaikui butina tutuko atsisakyti iki 1,8 - 2 metu. Geriau galvoti kad tai tiesa, bus paprasciau pasiryzti siai "misijai". Musu atveju, jau net man akivaizdziai matesi, kad virsutinis zandikaulis daug geriau isivystes uz apatini... tad manau tiesos yra.
1. svarbiausia paciai mamai apsispresti, ir butinai tutuka sugadinti, kad sirdis nesuminkstetu silpnumo akimirka
2. pries "misija" padeti vaikui atkreipti demesi kad mama- be tutuko, tetis - be tutuko, sese- be tutuko, mociute- be tutuko ir t.t... parodyti kad tik mazi mazi leliukai su tutukais...
Galvojau, mes niekada tutuko nemesime, bet viena diena (1,8 men )jis suplyso, nukirpome ta suplysusi galiuka ir pasakeme kad pelyte nunese savo maziukam maziukam peliukam leliukam... ir tutukus ciulpia jos maziukai leliukai, pelyte pamate kad tu jau didelis, ir tau tikriausiai nebereikia.
Pirma nakti buvo daug asaru, jei jis butu nenukirptas, kazin ar buciau atlaikiusi. Nesiojau ant ranku supiau, sekancios 2 naktys buvo jau lengvesnes. ketvirta nakti jau buvo viskas pamirsta.
Dabar mums jau beveik 2 metai, klausiu nori tutuko... o jam juokinga...
NEEE, pipi jaja ! (vertimas: nea, pas pelytes leliukus)
Stiprybes mamos!!!
P.S. logopedai sako kad vaikui butina tutuko atsisakyti iki 1,8 - 2 metu. Geriau galvoti kad tai tiesa, bus paprasciau pasiryzti siai "misijai". Musu atveju, jau net man akivaizdziai matesi, kad virsutinis zandikaulis daug geriau isivystes uz apatini... tad manau tiesos yra.
sunus tai kazkaip pats jos atsisake,budamas 2m,o dukryte tai 1.3m pamete kazkur soske.vakare visur issieskojom ir neradom.tai gavosi savaiminis atemimas,tai pareke pora naktu normaliai,paskui jau maziau prisimindavo,o as po poros dienu ta soske radau besitvarkydama,bet jau neatidaviau.tai savaite laiko pavargom ir po to jau buvo gerai.
Mums irgi daktare pasake, kad ne tiek del sakandzio blogai tutukas, kiek del kalbos vystymo ir t.t. nes jau dukra su soske budavo ir diena ir nakti, ir dar po kelias rankose turejo nesiotis. atpratimas buvo baisiau nei baisus, diena migdemes po 2-3 valandas, vakare irgi ne ka maziau, praktiskai visa ta laika rekauvo ir prase, kad duotumem. Aj pries tai mes pasakeme, kad musei atidavem soske. Na prasikankinom gal kokia savaite, buvo laaabi sunku, visur ieskojo tos soskes, bet vis primindavom, kad muse pasieme ir nera. vienu metu ciulpe pirstus ir net visa ranka ir nakos nusvyrdavo, galvojau pasiduosiu ir atiduosiu atgal. bet kazkaip istvereme, dabar jau kokie 3 menesiai be jos. viskas susitvarke. Cia buvo musu antras kartas, per pirma kart paluzau ir grazinau. Nors dabar dziaugiuosi, kad jos nera musu gyvenime. Nes jei nuvaziuodavom kur i svecius be soskes, amen, reikdavo grizti namo, nes be jo niekur, o jei pamesdavom, tai irgi tragedija, lekdavom iki arciausiso vaistines
