Klinikų pranašumas prieš kitas Kauno gimdyklas

Naitai, skaitydama pirmąją pasakojimo dalį daugelyje vietų mačiau, kad jums galėjo padėti vyras 

Kita, laikausi nuomonės, kad gydytojai geriau žino ką daro 

Dėl maitinimo......... 

P.S. Mano pačios draugė buvo atsidūrusi panašioje situacijoje - nusiskundimų negirdėjau  Tai turbūt priklauso nuo žmogaus.... Tačiau suprantu ir jus, kai kas nors neramina, galima surasti daug kabliukų 

Ir galiausiai...... Jūsų postas neatbaidė manęs nuo pasiryžimo savo mažylį pasitikti KMUK   

pranašumas tai pranašumas prieš kitas ligonines tos Klinikos. Bet dabar tai tikrai ten NEDRAUGIŠKA kūdikiui ligoninė.

Todėl, kad:

1. Jokios informacijos apie kūdikį negausi. Gulėjau intensyvios priežiūros palatoj, 5 valandas man niekas nieko nepranešė apie vaiką    žinojau tik lytį. Viskas. Kitom atveždavo vaikus maitint, mane - ne.  Narkozė dar neišėjus, taigi ir eiti negaliu su pjautu pilvu. O prisišaukt ką nors, kad atvežtų parodyt ar bent papasakotų apie vaiką - nėra pas ką. Leliukus mamoms atveždavo seselė. Kiek jos klausiau, sakė - aš negaliu nieko pasakoti, pasakoja daktarės. O daktarė čia neateis, nes turi daug darbo. "Bet jūsų kūdikiui - prastai".

2. Motinai - jokios pagalbos.  Atvežė į palatą mane vėlai vakare. NĖRA KAM MANĘS NUVEŽT Į NAUJAGIMIŲ skyrių  pamačiusi kad raudu balsu, susimylėjo valytoja, atvežė ratukus man, padėjo atsisėsti ir nudardėjom PER VISĄ korpusą į naujagimių skyrių. Tada jau sužinojau ūgį svorį ir kodėl jis ten.
Dar nebuvo praėjus para po operacijos, išaušo nauja diena. Vėl NĖRA KAM manęs nuvežt į naujagimių skyrių. Sėdau į ratukus ir bandžiau pati viena važiuot. Stora irzli valytoja apšaukė mane "taiiiip niekas nedaaaaaaaaaro", bet taip ir nesuradau "norinčių" man padėti. Taigi, stojaus ir ėjau... į vieną pusę ėjau pusvalandį, bet nuėjau. Spėkit, ar naujagimių skyriuj pasiūlė man kėdę prie inkubatoriaus 

3. Bereikalingi antibiotikai, skiepai. Mano vaikui įtarė įgimtą infekciją. Beje, kaip supratau, jeigu kuriam neįtarė, tai jis - laimės kūdikis. Nes kiek aplink kalbėjaus su motinom, tiek visiems kūdikiams leido antibiotikus  tik todėl, kad ĮTARIA. Ėmė kraują dažnai, bet jokia infekcija nepasitvirtino. Tris paras badė be reikalo. Kam - statistikai, moksliniams darbams??? kam tie antibiotikai? Antibiotikų kursas būna 5 - 7 paros. Maniškiui nutraukė po 2,5 paros.
Jeigu tas vaikas buvo tokios "prastos būklės", tai kodėl jį skiepijo nuo hepatito B (kuris plinta lytiniu keliu, per kraują), ir taip sukėlė jam dar didesnį pavojų? Beje, turėjau parašą padėt, kad "sutinku skiepyt" jau post factum, išrašant    maniau, tai reta klaida.. deja, kaip sužinojau šiom dienom, ten tokia praktika. Beje, iki vakcinos garantijos pabaigos buvo likę 9 dienos    tokios kokybės skiepais turėtų skiepyti suaugusius žmones, prostitutes ir narkomanus, bet ne kelių valandų kūdikius.

4. Kada tą vaiką pratinti prie krūties?? Kada jį mokyti žįsti, jeigu jis ištisai, 4 paras buvo naujagimių skyriuje stebėjimui?? Jį maitina mišinuku, iš buteliuko.
žinot, kaip aš radau savo vaiką tam naujagimių skyriuje?? ėjau kavos į kavos automatą, ir išgirdau beprotiškai verkiant leliuką tame skyriuje. Neiškenčiau ir nuėjau.. siaubas, taigi manasis    pakištas po šildymo lempa, su drabužiais, apklotas trim pledais sunkiais, visas perkaitęs klykia. PERSONALO - NĖRA. Imk vaiką, dėk į maišą ir neškis. Tik laiptais į pirmą aukštą nusileisk, kurie čia pat 
Išsiėmiau vaiką, prisiglaudžiau, daviau krūtį. Skyriaus sesutė grįžo iš gimdyklos tik po gerų 15 minučių    įsivaizduojat? ką gali pridaryt "žmogus su fantazija" per tą laiką.
Vaiko aš jau nebepalikau. Likau be kavos, tačiau po valandos diskusijų parsivežiau į palatą.

Darau išvadą, kad dabar ten rašomas kažkoks mokslinis darbas, o motinos, norinčios maitinti savo vaiką krūtimi, po keleto dienų tokio "stebėjimo" ir maitinimo iš buteliukų, turi kalnus nuversti, kad jų leliukai pradėtų žįsti krūtį. Maitinimas tai ne tik žindimas, tai dar ir motinos organizmo "privedimas" iki sklandžios pieno gamybos. O kaip tai motinai maitinti, jeigu vaikas kiaurą parą "stebimas" už kelių šimtų metrų, kaip jai nueiti kas 2,5 - 3 valandos tokį atstumą su "pjautu" pilvu?? o jei dar į kitą pastato aukštą? Sako - tai nusitraukinėkit, kas nors atneš. Iš kur tokios nesąmonės - atrodo, kraną atsuk, ir bėgs  po cezario sunku "užvesti" pieno gamybą, reikalingi ir kūdikio prisiglaudimai, reikalinga ramybė, užtikrintumas, saugumas ir motinai, kad galėtų vykti visi psichologiniai procesai, padedantys gamintis MP. ką čia dar aiškint...
Turėtų motinas po cezario guldyt šalia naujagimių skyriaus, turėtų leliukus vežiot pas motinas, arba motinom padėt nukakt pas juos. Apie kūdikių apsaugą nuo sukeitimo, pagrobimo, tai iš viso patyliu. Čia toks bardakas iki pirmo karto... po to susiimtų gal.. gal...

pranašumas tai pranašumas prieš kitas ligonines tos Klinikos. Bet dabar tai tikrai ten NEDRAUGIŠKA kūdikiui ligoninė.

Kaip keista skaityti tokio tipo atsiliepimą.
Prieš keturis mėnesius gimdžiau KMUK. Mano mažylis gimė 33 sav.,

nu va... kažkur netoli viena kitos buvom... o tokia skirtinga patirtis... manasis irgi buvo reanimacijoj trumpam, ten viskas buvo taip, kaip TU sakai. Labai mielos moterys. O aš dalinaus patirtimi apie naujagimių skyrių, kuris buvo viename II aukšto gale, virš konsultacinės poliklinikos, o aš buvau paguldyta kitame II aukšto gale, Šilainiais juokais vadina personalas tą galą. Tai ir kursavau taip į kitą galą ... ir laiptais teko šuoliuot į reanimaciją, į pirmą aukštą.

Kaip keista skaityti tokio tipo atsiliepimą.
Prieš keturis mėnesius gimdžiau KMUK. Mano mažylis gimė 33 sav., todėl iš karto buvo išvežtas į reanimaciją. Tik pagimdžius sužinojau lytį ir svorį, ūgį matavo tik po trijų dienų, nes mažiukui taip buvo naudingiau. Po gimdymo porą val. pati ėjau į reanimaciją, bet manęs klausė, ar nereikia nuvežti, kadangi aš gimdžiau pati ir neplyšau bei nesiuvo tai nuėjau. Prie inkubatoriaus pastovėjau vos 5 min. ir sesutė atvežė man kėdę su ratukais, kad atsisėsčiau. Beje, buvo dvi val. nakties ir realiai tokiu metu negalima lankyti reanimacijoje gulinčių vaikų.
3. Kadangi mano vaikelis gimė daug anksčiau jam irgi įtarė infekciją, bet antibijotikų niekas neleido. Padarė tyrimus ir paaiškėjo, kad jų nereikia. Ryte atėjo sesutė ir pasakė, kad pasirašyčiau dėl mažiuko skiepijimo, nes per pietus skiepys.
4. Pradžioje vaikas valgė per zondus, bet sesutės sakė man nusitraukinėti, kadangi pirmom dienom to priešpienio buvo labai mažai, seselės leido man glostyti reanimacijoje esantį vaiką inkubatoriuje, kad skatintųsi gamyba. tiesa, aš vos tik jį palietusi, verkdavau be protiškai, bet seselė mane ramino Vos tik vaikelį buvo galima išimti iš inkubatoriaus, man pasiūlė duoti jam krūtį. Daviau, nors jis ir nemokėjo žįsti, tiesiog pati spausdavau pienuką į burnytę, mane nuolat skatino kuo daugiau jį glausti net tada, kai buvo švitinimas dėl geltos. Vėliau daugumai leliukų duodavo buteliukus, bet aš paprašiau, kad maniškiui neduotų, nes bijau, kad nebeims krūties, tai jį ir toliau maitinome per zondus arba duodavau krūtį. Net tada kai išėmiau zondą ir daviau tik krūtį bei jis nepriaugo pirmą tokio bandymo parą mane ramino, kad galbūt kitą dieną priaugs, jog nepasiduočiau.

Na, aišku tuo metu atrodė, kad daug kur gydytojai galėtų kitaip elgtis, bet vis tik manau, kad jie išmano, ką turi daryti, net jeigu leidžia antibijotikus, tai tikriausiai toks dalykas geresnis nei laukti kol bus padaryti tyrimai, gal vaikeliui buvo didelė grėsmė. Dėl skiepų... Nematau nieko blogo, kad galiojimas buvo į pabaigą, bet juk galiojo. Vaistukų galiojimas paskaičiuotas būtent taip, kad iki pat pabaigos jie būna kokybiški ir iš tikrųjų net po galiojimo dar ilgą laiką tokie būna, tik terminas visada būna imamas mažesnis.
Tiesa, aš buvau labai aktyvi ir nuolat gydytojų klausinėjau, kaip mano vaikelis jaučiasi, kas jo laukia. Kada išrašys, ką man reiktų daryti, kad jam padėčiau. Ką daryti, kad pienelio būtų pakankamai ir t.t. Į visus klausimus buvo atsakyta, net socialinė darbuotoja buvo atėjusi, klausė kaip jaučiuosi, ar nebaisu, kad mažiukas gimė per anksti. Aišku buvo ir klaidelių, kada tikėjausi iš gydytojų daugiau, bet galbūt jie tam tikroje situacijoje elgėsi atitinkamai, nes taip turėjo elgtis, ne viską aš galiu objektyviai vertinti. Tiesiog aprašiau tuos aspektus, kurie lietė ir Jus.

O aš dalinaus patirtimi apie naujagimių skyrių, kuris buvo viename II aukšto gale, virš konsultacinės poliklinikos, o aš buvau paguldyta kitame II aukšto gale, Šilainiais juokais vadina personalas tą galą. Tai ir kursavau taip į kitą galą ... ir laiptais teko šuoliuot į reanimaciją, į pirmą aukštą.

pranašumas tai pranašumas prieš kitas ligonines tos Klinikos. Bet dabar tai tikrai ten NEDRAUGIŠKA kūdikiui ligoninė.

pranašumas tai pranašumas prieš kitas ligonines tos Klinikos. Bet dabar tai tikrai ten NEDRAUGIŠKA kūdikiui ligoninė.

Todėl, kad:

4. Kada tą vaiką pratinti prie krūties?? Kada jį mokyti žįsti, jeigu jis ištisai, 4 paras buvo naujagimių skyriuje stebėjimui?? Jį maitina mišinuku, iš buteliuko.

padeti-bus su mazium, taigi reikes savo jegom kazkaip ta bardaka tvarkyti.

Paliko, kartu su buteliuku ir pasakojimais, kad "jusu vaikas badauja, jis nesislapina, jus neturit pieno, todel jam butinas misinukas".

     
o po to ir kitos ramiai gales gimdyti 

Manoji taip pat gavo mišinuko, bet mūsų ir situacija kita buvo; tačiau mišinuką ji gavo tik tol, kol atnešiau reikalingą kiekį MP. Net reanimacijoj visi džiaugdavosi ir tuo 1 pieno lašu, kurį aš atnešdavau; o kai sugebėjau nutraukti tiek, kiek reikia, sesutė rodės ant sparnų pakils.