Pradziai gyvenu name
vienas dalykas del pensininku. Netiesa, kad jiems geriau butuose. Tik labai maza dalis senjoru, gyvena tokiuose vienkiemiuose, kaip minejo, subjektyvi, kur nera salygu gyventi normaliai ir civilizuotai. Dauguma gyvena kaimuose, soduose, kur laimingi triusia savo darzeliuose iraudusiais veidas, kartkartem suseda su kaimynais pabaendraut, derliaus naujienomis pasidalint ir tikrai yra laimingi ir zymiai sveikesni uz tuos, kurie gyvena nejudedami daugiauksciuose, iseidami tik iki parduotuves ir atgal, skusdamiesi bloga sveikata ir aukstais komunaliniais. Deja tokia yra tiesa. Itelektualiu senjoru yra ne daug ir tie, kurie gali sau leisti ir nori lankytis viesuose renginiuose ar sedeti kavinese ta ir daro. Bet ... Turbut dauguma mieliau traukia i miska pririnkti grybu anukam, augina braskes sodelyje ir yra laimingi! Tad senatve gali buti visokia. Teigti, akd gyvenantieji bute - laimingieji, o name - apleisti nelaimingi senukai - neteisinga. Bet juk kalbame ne apie juos sitoje temoje, ar ne?
Pastebekime siu dienu daugiauksciu kiemus. Kalbekime, apie vazida kuri matome juose. Nebe musu laikai, kai vaikai vieni seldavo viesuose kiemuose, begiodavo tarp namu ir vieni eidavo i mokyklas. Dabar kiemedaugimoje mes isvysime tik mazamecius vaikus su mamomis. Vyresniu vaiku nera. Kodel? Ar saugu dabar vienam vaikui tuose kiemuose, ar saugu zaisti begioti pridauzytuose sukiu zolynuose, prie salia sedinciu isgerianciu pilieciu ir tt. Taip yra ne visur sakysite? deja, bet daugelyje rajonu yra butent taip. O nauju namu rajonuose, tu paciu vyresniu vaiku zaidzianciu taip pat nepamatysime, nes viena vaika isleisti siais laikais yra nesaugu. Daugelis didesniu uz pradinukus vaiku laisvalaiki leidzia jei ne bureliuose ar popamokineje veikloje, tai - namuose, prie kompiuteriu ir televizoriu, nes reta mama iseina i lauka ir buna su vaiku. Nei vienas nei kitas to nenori, o viena isleisti nesaugu.
Tai tik viena puse, kodel vaikams geriau augti name. Yra daugybe priezasciu tam, zinoma yra ir minusu. Bet teigti, kad vaikyste ant asfalto=laiminga vaikyste, siandien jau nebera tiesa. nebe tie laikai.
Gyvenimas name yra brangus malonumas. Tai pagrindinis kriterijus, kodel protingi zmones neperka namu, tai ilgalaikis isipareigojimas rupintis namu stogu, kanalizacija, siltinimais, aplinka ir tt. Nors pradziai paziurejus kaina bus ta pati, kaip gero buto, bet investuoti reikes zymiai daugiau, nes bute gyvenant nelabai rupi stogas kiauras ar ne. Jeigu gali sau leisti - perki nama,zinoma jame bus geriau maloniau privaciau gyventi, bet kainuos brangiau.
Yra daugybe privalumu ir daugybe minusu padarant tiek vienoki, tiek kitoki sprendima, bet svarbiausia yra ivertinti savo seimos poreikius ir galimybes ir pasirinkti priimtiniausia varianta
as labai dziaugiuosi namu, nes galiu iseiti su vaiku i lauka kada panorejusi - vasara apskritai lauke mes ir zaisdavom, ir miegodavom, ir valgydavom. Vaikas kasdien kvepuoja grynu oru, zaidzia gamtoje, nebaisu man kad pakels kazka nuo zemes ar paragaus, nes zinau, kad kiemas svarus. Zinoma atstumas yra, iki miesto - 30min, bet ipratus tai nera beda. svarbiausia tureti masina (nors susilaukusi vaiko, jos neturejau ir kudiki veziodavaus viesuoju transportu). Zinoma islaidos kurui ir visokiem namo patvarkymam nemazos, be to pas us reikia kurenti kietuoju kuru, kas atima laiko. Bet visa tai verta tos ramybes gyvenant uzmiestyje