QUOTE(Subjektyvi @ 2009 05 28, 21:00)
Matai, visiems tiems malonumams žmonės perka sodus ar sodybas. Geriausias variantas, kai netoli miesto. Tik koks pusvalandukas kelio kai tau to labai norisi, ir tu jau kepi, džiaugiesi gamtos grožiu kai geras oras, pjauni žolę, sodini ridikėlius ar gainioji vaikus. Tai viską turi tuomet, kai tau to reikia. Kai nereikia, kai esi užimtas kitais reikalais, nesivargini.
Kitas svarbus momentas - aplinkos priežiūra. Gyvendamas bute grįžusi namo šeima ilsisi ir užsiima malonesniais dalykais, savaitgalį kaip kam pavyksta. Gyvenant name "kapstytis" tenka nuolatos. Visų pirma - norisi labiau išpuoselėtos aplinkos, akis "mazolina" laiku nenupjauta žolė, išdygusi piktžolė ar kt. smulkus darbai, kur pačios rankos tiesiasi. Tai vieną kampą tvarkai, tai žiūrėk kitas "rėkia" netvarkytas. Žinoma, galima gyventi pučiant dūdą ir lai viskas savaime "tvarkosi". Arba samdyti už pinigus tvarkytojus.
Aš save (ir vyrą) žinau, be darbo sėdėti negaliu, ypač sode. Man reikia kažką sodinti, kasti, kapstyti, negaliu ramiai praeiti pro kokią nesąmonę. Todėl šį malonumą palieku tam tikroms dienoms, kai noriu, reikia, negaliu. Kitais metų laikais, kai šlykštus oras ar kai nenoriu, ilsiuosi ir gyvenu savo malonumui. Butas nereikalauja tiek priežiūros, kiek namas ir jo aplinka.
O siaube, iškyla niūrūs paauglystės prisiminimai apie sodą. Kaip aš jo nekenčiau

Atsimenu, mama vis verkia, kad sodas neravėtas, tėtis neiškentęs pareiškia verdiktą "savaitgalį važiuosim visi" ir mes su broliu nukabinam nosis

Mama su tėčiu pastoviai ginčydavosi dėl to sodo, mama vis norėdavo važiuot (pati nevairuoja) ir zysdavo, kad tėtis ir mes nenorim ten dirbt

Absoliučiai jokio malonumo važiuot kažkur savaitgalį ravėt cebulių

O mums su broliu visai beryšio, keiksmažodis buvo sodas.
Sodas tai arti buto buvo, gal kokie penki kilometrai.
Dar baisu į sodą atvažiavus pamatyt vieną dieną, kad tavo ravėtas ir puoselėtas braškes kažkas nuskynė, pavogė ką nors iš namelio...
Dabar tėvai gyvena name, tai problema išspręsta - niekur važiuot nereikia, sklypas prie namų, daugiausiai užsėtas žole. Mama turi nedidelį darželį ir gėlynėlius, kuriuose kapstosi savo malonumui, o tėtis sau ramiai gali padrybsot prie teliko ar su knyga, kaip jis mėgsta, nereikia mamos niekur vežti. Tėčio pareiga nupjauti žolę

Tėvų namuose niekas dėl daržų nebesiginčija
O sodybą už miesto uošviai turi, tai irgi ten pražuvę
Beje, nesuprantu argumento, kodėl namo sklype reikia triūsti daugiau negu sode ar sodyboje. Juk lygiai tiek pat reikia dirbt ir aplinką prižiūrėt, o į sodą ar sodybą dar ir nuvažiuot laiko rasti reikia

O dar butą tvarkyt reikia, taip ir blaškaisi tarp dviejų. Nea, aš taip tikrai nenoriu, turiu ką veikt ir be to