Namas ar butas?

Na mano pupai tik 4 suejo, tai abejoju, kad pati vazines po burelius budama 6. Gal ir vazines, bet man stresas bus nuolatinis O kad ir po darzo gi bureliai visokie. Kai vaikai patys vazineja, tada jau ne tokia ir beda. Kalbu apie mazuliukus, kuriems jau reikia vaziuoti, bet patys dar negali.

vat man niekaip nesuvokiama.. o ką darytumėte mieste? lygiai taip pat vežiotumėte.. koks skirtumas ar mieste ar už miesto gyveni, jei vaikui 4 metai, jūs vis tiek lėksite iš darbo į daržą ir vešite.. o iki darželio nuvešite važiuodama į darbą .

gyvenu t.y nuomoju ir gyvenu name.neisivaizduoju saves bute ka veikt ant asfalto dabar turim uzdara kiema darza siltnami.saugiai statome masina gryzes zinai,kad visada rasi kur pastatyti ja.o kur rytiniai ir vakariniai pauksciu ciulbesiai aisku atstumas kartais nervina,bet savos darzoves ir svaresnis oras atperka kitus nepatogumus.

Jei moteris nedirba, tai tampa pačiu tikriausiu vairuotoju. Ir gyvenant mieste po būrelius tenka vežioti, bet tai gerokai kitaip. Pvz. darželis ar mokykla šalia, nuvedei parvedei. Viskas. Čia pat namo grįžai. Niekur nereikia bastytis, laukti. O jei mokykla mieste, tai įsivaizduokit, kad ryte išvežiojai, po to grįžti "tik kažkiek km namo", dažniausiai tų km būna nemažai. Po to vėl rauniesi į miestą, pasiimti vaikus, vežioti po būrelius, po to vėl namo. Gaunasi 3 reisai pirmyn-atgal kasdien. Arba 4, jei daugiau vaikų ar įvairių reikalų. Būtent tas važinėjimas ne vienam tampa peiliu. Ne viena draugė pripažįsta, kad jau vemt verčia. O kur dar amžinas stovėjimas kamščiuose. Dažnas gyvena tuose rajonuose, kur nuolatiniai kamščiai ryte ir vakare, tai su kamščiais išvažiuoja ir su kamščiais grįžta. Rašau apie Vilniaus realybę. Nublanksta viskas, net gamtos grožis, ypač kai tam tikrais metų laikais gamtos "nerasta", nosies neiškiši. Mūsų klimatas toks nedėkingas, kad džiaugsmo proc. ne tiek ir daug.

Be to, kad didelės išlaidos kurui, paaugus vaikams atsiranda naujos išlaidos - automobiliai vaikams. Kiekvienam po vieną. Visus išlaikyt, kurą pilti. Gerai, jei tėvai pasiturintys, bet jei ne. Vaikams "trauma", kad jie jau dideli, bet vis dar tėvų vežiojami. V.ž.

pas nedirbančią moterį greičiausiai bus dirbantis vyras ar ne taip? Pabandykit pastovėti prie darželio kai reikia pasiimt vaikus.. Didžioji dauguma su mašinomis atvažiuoja būtent vyrai.. Nors mes su vyru dirbam abu, mano vaikus nuveža į daržus, mokyklas būtent jis . Dukra pati iššoka prie mokyklos, mažių tenka nuvest.. Bet nesibėdavoja

šiaip ar taip, reikia pagyvent name ir galbūt tie nepatogumai tik iš šalies atrodo tokie jau nepatogūs. kiekvienai problemai yra sprendimas. tik reikia panorėt jį surast.

o bute gyvenantiems vaikams automobiliu nereikia ai,o kam galima nuvaziuot kur reikia troleibusu arba autobusu

mane dar žavi tas gebėjimas įsigyti butą būtent prie ,,geriausio" darželio ar mokyklos.. gyvenau mieste, bet vaikus sėkmingai vežiojau , nes norima dičkės mokykla nebuvo kieme.. galėjo aišku ji ir autobusu nuvažiuot.. betgi prabanga tai, vis tiek į darbą pakeliui buvo.. dabar irgi pakeliui daržas.. tai jei ir autikas važiuotų, vežčiau

bet kokie mieste augantys paaugliai traumuoti turėtų būti.. jokių šansu savo auto gaut .. jokio preteksto tėvams jį pirkt.. gi yra trūlikai

Westa matyt savaip teisi, nes kaip matau-klaipediete. Klaipeda visai kas kita nei Vilnius. Vilniuje-visur kamsciai, todel itariu, kad keletas reisu per diena galetu ziauriai uzknisti. Tiesa, as dirbanti mama. Kaip tada idomu?

dėl to nesiginčyju.. taip, mes gyvenam juokingu atstumu ik miesto.. atstumas iki miesto man svarbus, ypač kai pagyvenau name.. Todėl kalbėt reikėtų apie važinėjimąsi namo apskritai o ne apie vaikų vežiojimą, kaip problemą.. dažniausiai tos problemos tikrai nėra, ji tik atrodo tokia didelė.. Visai kas kita, kai visa šeima užtrunka važinėt iki miesto ..nors esu girdėjus ir tokių pasisakymų, kad tas praleistas laikas gali būt puikiai išnaudotas bendravimui su vaikais.. Gi tiek mažai laiko turim jiems

šiaip ar taip galbūt padės kažkokia būsimos dienotvarkės ,,simuliacija"? pabandykit pasirašyt grafiką, kaip atrodytų jūsų diena, gyvenant name , jei žinote vietą, kur norėtumėte gyvent

teisybe. Mano drauge, kurios tevai dar besimokant jai mokykloje, issikrauste gyventi i uzmiesti, keliais metai anksciau uz mane issilaike teises ir gavo masiniuka. O as ta padariau tik pradejus dirbti

Kadangi pagaliau persikraustėm į namą ir jau mėnesį pagyvenom, tai galiu sau leist palygint
Galiu pasakyt, kad auginant leliuką namas yra tikrai išsigelbėjimas. Vien dėl išėjimo į lauką. Kai auginau vyresnėlę, tai tekdavo su vežimu dundėt pasivaikščiot iš ketvirto aukšto, o po to tempt ant staigiųjų vaiką aukštyn, o po to vežimą, kad kas nepavogtų, nors laiptinė rakinama, bet Tai dabar kai pagalvoju, kaip man reikėtų su dviem vaikais į lauką išsiruošt, darosi klaiku. O gyvenant name išstumi vežimėlį į savo kiemą, vyresnioji irgi šalia žaidžia, vienu žodžiu geriau šitoj vietoj tikrai. Ir oras geresnis, ir smėlis švarus
Ir apskritai vyresniąją vieną galiu į kiemą išleist, o pati namus tuo metu apsitvarkyt, pro langą vis pažvelgdama, kad iš kiemo neišeitų, ko bute gyvendama nebūčiau galėjus. Aišku teko matyt keturmečių penkiamečių daugiabučių kiemuose vienų, bet man taip nepatinka, kai tėvai taip rizikuoja šiais laikas
Vežiojimas. Kadangi vyresniąją ar taip, ar taip vežiojom į darželį, tai dabar tenka vežti lygiai penkiom minutėm ilgiau iš namo negu iš buto. Mūsų darželis yra Montessori (teisingiau ten darželis-mokykla), tai net vaikus net iš gan tolimų aplinkinių miestų tėvai, kurie prijaučia šiai metodikai, vežioja. Kai gyvenom bute šalia buvo daug darželių, bet nė vienas man neįtiko Aš dėl vaiko išsilavinimo esu linkusi pasistengt. Pati kažkada ėjau į pačią tolimiausią mokyklą nuo namų, bet ji buvo tikrai gera Į būrelius kol kas nevaikštom. Pradinės klasės mūsų darželyje - mokykloje yra su prailgintos dienos grupe, tai eisim į jas. Pradinukas vienas namuose man irgi atrodo nesaugu , tai keliautų į prailgintą grupę, net jei gyventume mieste...
Didesni vaikai iš mūsų kvartalo į mokyklas autobusu keliauja. Tiesa autobusai važiuoja daug rečiau negu mieste, bet aš jų nepasigendu, o iš bėdos viešasis transportas yra.
Į darbą nuvažiuoju dvigubai greičiau iš namo negu iš buto..Mūsų butas nebuvo miesto centre, taigi atstumas iki miesto centro iš buto ar iš namo yra lygiai toks pat.
Apskritai atstumas nuo miesto yra svarbus. Man iki miesto ribos trys kilometrai, iki miesto centro nuo namo durų - septyni kilometrai. Jei namas būtų kur nors toliau, tai gal ir būtų problemiškiau Vienkiemyje tarp miškų nelabai norėčiau gyvent, kol kas bent jau

Klaipėda dar tuo gerai, kad tikrųjų kamščių mes, provincialai, nepažįstam

Subjektyvi, bet kiek žmonių, gyvenančių bute mieste, gali pasigirti štai tokia itin pavykusia lokacija - ir darbas, darželis (į kurį vietų yra) šalia, ir mokykla, ir būreliai visi, ir muzikos mokykla, ir sporto klubas su baseinu, ir kavinukės, ir visi renginiai, ir parkas, gamta, kaip rašei, netoli - visur pėstute...? Jeigu jums taip pavyko, tai sveikinu Bet didžioji dauguma gyvenančių meiste vaikus vis tiek vežioja, ir kamščiuose prastovi, o vakare grįžta ne į savo privatų švarų kiemą, o į dauguiabutį su kaimynais už sienos.

Ilonux, aš iki šiol neatsidžiaugiu komfortu name. Ir vaikai jau abu patys kieme žaidžia (sūnus ir draugą už tvoros susirado, tai dabar vieni pas kitus kieman į svečius eina ), ir dviračių, vežimų, vaikiškų mašinėlių nereikia niekur tampyt, ir parkavimo problemos nėra, ir, ir, ir....