Namas ar butas?

cia galima gincytis iki nukritimo. kalbant apie gryna ora, tai as jo nei uzmiestyje labiau jauciu, nei mieste nejauciu. tiesiog gal kad esu visiskas miesto vaikas. tik kai i visiska miska isvaziuoju, tada galvele apsisuka

Iš kur tokia kategoriška informacija? Pvz., mano profesija tokia, kad tam tikrą dalį darbo galiu ir netgi patogiau atlikti namuose Vyras grįžta 18 - 18.30, tad iki miegų dar oi kiek laiko...

Iki siol gyvenau bute, daba po ciuciuka kaimietka pratinuos vadintis pasistatem nama kauno rajone, ir dar sodu bendrijoj (cia tai is vis blogis). na ir ka; turim sode tik vienus kaimynus. visi kiti uz kelio. mieste gyvenau pirmame daugiabucio aukste.
kas liecia sunu lojimo problema - mieste klausau kaimynu suns; name - kitu kaimynu suns. tad jokio skirtumo.
del kamsciu. ar gyvenau mieste - ar uzmiesty - visada piko metu visur yra kamsciai. pabandykit penkta valanda pramones prospektu pasivazineti o juk ne uzmiestis tiesiog nereikia daryti tokios tragedijos is tu kamsciu - nu gi nieko nepakeisim, ir jei teks vaziuoti piko metu - sedesim eilese.
del realybes sou: laukiu nesulaukiu kada turesim tvora (is 3 pusiu supa gyvatvore, bet vistiek tvoros norisi) o tai daba kiekvienas svetimas suo i kiema ibegt gali. ir man vienintelis "persilauzimas" kad name as galiu daryt ka noriu - galiu su trucikais po kiema lakstyt - cia mano kiemas ir niekas man nieko nepasakys galiu iseit su naktiniais i savo terasa ir gert kava. arba galiu toj pacioj terasoj miegoti.. sedziu kazkada vasara pievoj - zolyte ranka knibineju ir galvoju kaip man gera, o paskui galvoju - o kodel man cia taip gera? ten kur taip jautiesi ir reikia gyventi as kol is miesto namo parvaziuoju atrodo visus rupescius darbo ir stresa mieste palieku. griztu i savo trobele
nera pas mane jokiu gelynu, kiuriem reiktu labai daug demesio, pievute - vyro rupestis. megstu ciokint kaip jis su zoliapjove vinguriuoja
del kaimynu triuksmo: o as i juos demesio nekreipiu. per rpaejusia vasara aplinkiniuose soduose buvo gal koki 3-4 didesni baliai - kai jau man girdejos. bet del to as tragedijos nedarau. nu tegu pabaliavoja jei tik tiek artimiausi kaimynai buna perspeja mus (kaip ir mes eidami pas juos nesames sampes buteli ir perspejam kad va pas mus baliukas nedidelis bus - juk svarbiausia zmogiskumas )
o va vienas pasisakymas uzkliuvo: sniego gremzimaas nuo keliu. jomajo kokia man trauma nuo buto likus!!! pirmas ausktas, mano miegamasis i kiemo puse. ziema labai pareigingas kiemo tvarkytojas kokia sesta ryto eina su siupeliu to sniego gremzti!!!!!!! o kaip as ant jo siusdavau ir jis toks saziningas kad ne tas zois hrim hrim hrim su tuo siupeliu ...... taip gremzia nuo pusvalandzio iki valandos. kadangi gyvensiu soduose ir ten kol kas turiu tik 1 kaimynus kurie gyvens ten, visi kiti "nepavojingu" atstumu - tikiuosi kad tie vieninteliai man rytais taip nervu nebegadins
velgi sakysit kad keliai bus prastai valomi... a) tam mes turim spec transporta kas mane labai maloniai nustebino. gal pries kokias 2-3 savaites kai apie salnas dar net negalvojom jau pastebejau kad palei visa kelia soduose supiltos zvyriuko kruveles.
zodziu as musu situacijosj esu uz nama. taciau kitu atveju - pvz. mano pazystamai kuri tris vaikus leidzia i mokykla, ir vieni eina ryte kiti po pietu ir kiekviena atskirai reiktu vezioti - gal ir gerai gyventi mieste. tas punktas del draugu nelabai galioja, nes rajonas ne pats smagiausias tai vaikai trintis gatvemis taip neina. is kitos puses - gyventu jie name, kiekviena vakara sau pievutej duotusi, o dabar vakarais uzsiima kazkuo tarp 4 sienu.
kiekvienu atveju yra kada geriau butas ir kada geriau namas.

zinot ka pasakysiu: sia vasara nepaisant visu laikinu nepatogumu - koks kaifas atsikelus anksti ryte kai jau prasvite, tylu tylu, zolyte truputi parasojus oras neispasakytai kvepia iskisti nosi i lauka

oj kaip viliojanciai nuskambejo
bet..velgi...tikrai zmoniu poreikiai skirtingi..kadangi man svarbu skaniai pamiegoti ir jei tik tureciau galimybe, tai ta nosi i lauka kisciau tik dienai isibegejus

tiesa, jau norejau cia aprasyti visus tuos pliusus, visus minusus, nes..visa savo jaunyste, paauglyste praleidau name, studentavimo laiku bute, dabar vel tenka name gyventi..ne sodai cia, normali nuosavu namu gyvenviete...taigi...einu viena diena su vaikais pasivaikscioti, galvoju apziuresiu namukus, aplinkas, vaikai pamiegos per ta laika...uch kaip teko nusivilt tik priartejus prie kaimyninio namo uzskalambijo didziulis suo - vaikai tikrai neuzmigo ir dar ilgai nemiegojo, nes tas skalambijimas girdejosi ilgai na galvoju tiek to, dar laiko yra, gi tik ka tik isejau pasivaiksciot..einu toliau - kagi kagi - kaimynas sugalvojo savarankiskai tvora virinti - pasiziuri i mane pasikeldamas ta savo skafandra ir vel toliau ten birbina ta metala ne nu galvoju toliau tikrai bus ramiau - bet toliau ramiau nebuvo - nes kadangi diena buvo grazi - visi savo huskvarnas i lauka issitempe zolynus zulina oj zodziu...mano mergos galu gale nuluzo, bet bandant prasliukinti tyliai pro ta suni, vel pabudo ech galvoju...nelemta bus cia joms pamiegoti begriztant prie namu dar vienas sutapimas - atvaziavo kanalizacijos siurbikai taigi gavau 10 minuciu stovet atokiau, kad tas garsas vaiku neprizadintu galutinai..o dar ir smarve gerokai nosi rauke
oj tada po sito mano pasivaiksciojimo galvojau tikrai lisiu i sita tema ir ispasakosiu visus nuosavo namo privalumus
tiesa, nezinau kaip reiktu pilnai apgyvendintuose soduose but, kai aru tik 6 ir namukas prie namuko...na nebent ten zolynu maziau, tai gal triuksmo maziau nes cia kur gyvenu visi kone po 12 aru turi, tai pjauti yra ka...
dziaugiuosi, kad ziema atejo pagaliau
del oro grynumo tai irgi kol kas kazko ypatingo nepajutau, gal del to, kad cia dar miestas, gal tas grynumas pasijaucia gerokai uz miesto

vienintelis dalykas del kurio dabar abejojam ar namas ar butas - suvienodejusios ju kainos todel ranka nebekyla pirkti buto uz ta pacia kaina kaip namukas..
Papildyta:
P.S. atsiprasau uz gana padrikas mintis cia oponuoju daugumai, kurios apie idealia ramybe kalba gyvenant nuosavam name ramybe jauciu kol bunu name, bet tik iseini ir ziurek islenda milijonas garsu, kurie visai ne vietoj ir ne laiku

flight, bet tai tavo asmeninis gyvenimas, juk dauguma gyvena kitaip

Svarbiausias kriterijus ir namui, ir butui vienas - vieta. Viskas tuo ir pasakyta

Gorada, sniegas gremžiamas ir prie nuosavų namų Bet dažniau ten pjaunama žolė. Beveik visus metus. Ir jos pjovimas vėžį varantis, ypač rytais, kai tu nori miego. Ir šunų lojimas. Visą parą. Visų ar paeiliui. BV jau aprašė.

Man įdomu iš kur Subjektyvi žino visus namo minusus jei pati niekada negyveno ir nežada gyventi name užmiestyje
'VBS agentūra'? Kažkam iš draugų labai nepasisekė ir įsigijo namą š... vietoj su blogais kaimynais?

Kaip tik savaitgalį teko praleisti važinėjantis po naujų namų kvartalus, priemiesčiuose. Iš tikrųjų, gražūs ramūs tvarkingi kvartaliukai, asfaltuotos ir apšviestos gatvelės,
besisukinėdami pašaliečiai su auto iškart sulaukėme kaimynų dėmesio ir įtarimo,
(nors jokie šunys neužpuolė )) ,

kai kurie kvartaliukai ar jo dalys atitverti šlagbaumais - bet kas ir neužsuks,

vaizdas tikrai nebogas Kai kur per maži sklypai kad turėtum pakankamai privatumo - na, bet lyginant su daugiabučiu kur jo visai neturi....

Po to grįžinėjom atgal į Vilnių , įvažiavom nuo Ukmergės pusės, tai tiesiog pribloškė mane tas kontrastas, nuo vaizdo kurį keletą valandų mačiau privačių namų kvartaluose , ir to kuris tiesiog užgriuvo naujuose skruzdėlynuose Kai praleidi mieste visą laiką, taip nešokiruoja. Bet jau kai palygini.....

Bufeto vedėja, kad žinok gyvenant name nėr būtini tie pasivaikščiojimai su vežimais - pirmąjį auginau bute ir tai buvo kasdienybė - taračkintis su kuprine reikmenų, vaiku ir vežimu žemyn, vaikščiotis parkeliu ar vest į vaikų aikštelę. Antroji auga name, tai vasarą abu ant žolytės išleidžiu, pati pietus ruošiu, tvarkausi ir pro langą tuodu ganau, kol buvo maža - su lopšiu į terasą ir miega už lango pusdienį augint mažiukus tai vienareikšmiškai patogiau name - išbandžiau, kaip bus su mokyklom tai jau žiūrėsim. Darželis kol kas problemų nekelia - vyras važiuodamas į darbą pakeliui sūnelį nuveža.

Papildyta:

mes tokie patys - išlendam tik kai jau gerai įdienoję būna, bet žinok vakarot savam kieme irgi pasaka rytus tai nelabai matom
Pavažinėkit po naujus kvartaliukus į Trakų pusę - gal visai patiks, mūsų mergytės vienodo amžiaus, galėsim į darželius kartu vežiot

teko girdėti kad prie daugiabučių aikštelėse labai padaugėjo vagysčių iš mašinų - vagia vaikiškas kėdutes . Ypač brangias... (išprusę šlykštynės...) . Taigi dabar daug kas pradėjo kėdutes nakčiai tampyti į viršų, į namus... Ryte vėl atgal...

as ziokit irgi ne daznai taip tuo rytu megaujuos tuoleta lauko turejom - tai anksti ryte nori nenori reikia topinti. ir kosmaras tol kol iseini i kiema. ada jau issibudinu, kafkes pasidarau

Na ir aš Vilniuje žinau kelėtą vietų, kur labai labai norėčiau namą turėti (ir tai tikrai ne sodo bendrijos), bet yra viena problema-kosminės namų kainos tose vietose Tad beliko pasirinkti butą daugiabutyje, netoli svajonių namų (kas ten žino, gal kada nors ir galėsime sau leisti tokią prabangą ) O šiaip dar vagių bijočiau gyvendama name, net nežinau kaip nuo tokių reikėtų apsisaugoti, kokį vilkšunį paleisti aplink namo lakstyti O kitaip tai nejauku būtų naktį kokį įtartiną triukšmą išgirsti prie namo ar pirmame aukšte.

pas mus irgi yra terasa uzdara, tai kai salciau ar lyja liux, bet kai oras geras, tai norisi iseiti po ta nuostabuji nuosavu namu kvartala ir pasivaikscioti, kojas prajudinti ir vaikams idomu, nes ne maziukai jau, tai vat ir pasakojau ispudzius is to musu pasivaiksciojimo tada viduje taip juokas eme, nes mano namo balkone vaikams ramiau miegot buvo nei cia - nuosavy namu rajonelyje
Blem Traku puse viliojo is pradziu, dabar kazkaip nebeziurim ten..



nuo to garazai gelbeja ne visu 100% aisku, bet bet..

axa, jau rašiau, kad turim savo namą, kuriame kartais būname kai geras oras ir vasara, ir apie tai, kad namuose gyvena mūsų draugai, įvairiuose skirtinguose rajonuose, tad patikėk, kiek žinau blogų dalykų, čia net nerašau visokių "fintų", nes kas perskaitys, supras apie kokius kvartalus rašau ir kas draugai.

Pvz. yra toks prabangus kvartalas Vln, kur visi buvo apvogti po du kartus, o kaikas net tris. Dažniausiai tuomet, kai šeimininkai saldžiai miega antrame aukšte. Ir apsauga yra, ratus suka, ir moka daug. Koks jausmas gyventi ant užtaisytos bombos? O jei augini vaikus, o jei reikia išvykti atostogų ar pan.
Papildyta:


Tai prie to ir prirašyk, kad ne visi skruzdėlynuose gyvena. Lyg nebūtų normalių butų su ne ką mažesniais privalumais, net gi didesniais, nei užmiesčio namas.