QUOTE(something else @ 2010 06 25, 21:55)
Svarstau, ar žmogų praturtina tie... išsisakymai? Ką duoda? Ką gali gauti mainais, išdėstęs pasauliui apie pvz.
sexą pirmą pažinties naktį. Nes neva tau
kur kas esmiškesnė dvasinė bendrystė kalbantis. Ir? Kas iš to? Ne apie poelgio didumą / menkumą kalbu. Apie situacijos nuasmeninimą. Situacijos, kaip visumos, kurioje gimsta aštu santykis. Kalbančio ir to, į kurį kreipiamasi. Sau, beje, aš turiu atsakymą apie šio, kaip vadinu, dvasinio ekshibicionizmo kilmę: iš nesiklausymo. Iš prasilenkimo neatsigręžiant. Pasakai, bet jei ir sulauki atsako tik bobiško smalsumo genamo. Kuo didesnį laužą užkursi ir dar dėl
davatkų šlakelį žibalo kliūstelsi, tuo didesnė tikimybė, kad atsisuks. Įsidėmės. Įvertins (?).
Beje, pati taip pat esu iš tų ekshibicionistų. Bet prieš paleisdama į pasaulį eilinį išsisakymą, pasvarstau: ar nepasiklys? Dažniausiai ištrinu. Priešingu atveju dedu į atminties stalčių. Kol būsiu tikra, jog rasis adresatas. Nusipelnys (!). Pavadinkime tai įpareigojančiu susireikšminimu. Bet argi ne taip gimsta ryšys? Ar ne taip randasi pašnekesys?
O dėl Jūsų, vilnera, vartotojos statuso drįsčiau prieštarauti. Turite polinkį išsisakyti, tik Jūsiškiai išsisakymai
nesiužetiniai : )
Ar praturtina.. Vakar ilgai mintijau apie jusiskius pamastymus.. Ar zmogu praturtina numesti kokie keli kg virssvorio? Kaip ir ne, bet jam palengveja.. Tad kartais su tais issisakymais tas pats - nusimetimas emociju-kai raso nauju niku, tik tam kartui..
Kartais tai emocinga ir neplanuota, isprovokuota pasnekovo, kartais paatviravimas mestas specialiai-kaip kad jus ir rasot-kaip akmenukas-ir stebima-raibulį sukels,ar ne,ir jei sukels-kuo didesnį - tuo reiksmingesnis jauciuos. Bet tas pasijautimas reiksmingesniu-irgi-ar praturtina.. Turbut, jei to pojucio norim - nes jei yra noras, vadinasi arba yra iprotis prie to jausmo, arba jo trukumas..? (cia turbut daug ka galima pasakyt apie zmogu, metanti tuos akmenukus..) Praturtina ne ta kazkokia prasme, kad praturteji kaip asmenybe, bet praturteja saviverte gal but, paties saves vertinimas? Juk save vertinam ne tik santyky su paciu savim,o ir santyky su kitais - ir turbut sioje vietoje ner skirtumo,ar tie kiti-anonimiski dalyviai,ar salia esantieji..?
Taigis,is visos litanijos - jei yra poreikis susireiksminti-vadinasi, to poreikio patenkinimas mus praturtina (mes pasijuntam geriau)..
Bet-dar buna - tie issisakymai metomi nebutinai net kazkam konkreciai ir su kazkokiu tikslu-isisamonintu ar ne.. Tiesiog jie rasomi panasiai kaip dienorastis, tik su sansu, jog kazkas perskaitys, ir prizas - vat ims, ir supras. Jus,rasot,adresata renkates, o as greiciausiai nesirenku - palieku ta likimui (kito zodzio nesugalvoju tinkamesnio) - vat emocingai,negalvodama numetu kazka, ir kartais net nesugriztu pasiziuret (nors taip retokai atsitinka-vistiek gi labai smalsu).. Ir kartais randu atsakyma ar pamastyma, kuris mane nustebina, privercia pagalvot - vat tas yra mano prizas
Del nesiuzetiniu issisakymu - jus teisi, gi kaip bebutu-jei nori kazka gaut - sau-asmeniskai - reikia (gal greiciau norisi) kazka ir atiduot - asmenisko

Ir ta "asmeniskai" pateikt kaip tai kitaip-kaip "neasmeniskai-is salies,tarp kitko" - nenoriu. O gal nemoku..?
Vat man klausimas toks kuri laika vartaliojasi-ar del to noro neinerti, to noro pabegt nuo asmeniskesnio sudalyvavimo cia - atnaujinat savo nika? Ir Juraga.. Nenoras per daug saves-vienoj vietoj-?
Papildyta:
QUOTE(Braun @ 2010 06 26, 14:44)
Nėra "gyvas" žmogus tas, kuris slepia savo jausmus nedėdamas šypsenėlių. Šitų "

", šitų "

" ir kitų. Jei be šypsenėlių - esi negyvas, jei su šypsenėlėm - esi gyvas.
Kai parasai kazka labiau nuo dusios, skaudesnio gal-vat man tada kyla noras prideliot sypseniuku tu visokiu.. Na kad sukvailint visa teksta.. Padaryt ji toki absurdiskesni.. Labiau olialia formato..