Laikyseną, eisną
Pvz, beždžioniška, neva ,,krūtų" beriukų eisena su atkištu į priekį smakru ir šiek tiek pakeltom rankom (na, tipo raumenys trukdo jas nuleisti

) labai linksmai nuteikia (kaip zoologijos sode)

; velkamos kojos ir sudribusi laikysena - visada man asocijuojasi su skuduru, dažnai vaizduojančiu, koks jam nereikšmingas pasaulis ir tie aplinkiniai, valantys į jį kojas (reikia kažkaip savivertę gi žmogui pasikelt); sukumpusi nugara (kupra) ir atkištas į priekį pilvas ar klubai - labai veda ant minties, kad žmogus bijo (bijojo) išsiskirti iš minios - iškišti galvą (aišku, gali būti, kad jis tiesiog koks nors ištisom dienom virš stalo palinkęs klerkas, kas viena kitam neprieštarauja).
Akį patraukia tiesios, taisyklingos laikysenos, atvirai žiūrintys, tvirtai žengiantys vyrai (nieko naujo). Kūno kalba informatyvi, ypač koks nužiūrėtas iš šono jų bendravimas su kažkuo

Bet kartais daug pasako ir jų pastangos stengiantis patikti. Nesakyčiau, kad tokiais atvejais labai žavi perdėtas pasitikėjimas, jis atvirkšičiai mane verčia galvot apie surepetuotą mėginimą, o vadinasi, ir kompleksų slėpimą. Visi, aišku jų turim, bet taip malonu būtų manyt, kad yra vyrų, kurie nebijo apie tai prisipažint
Vo, pavariau, a