Išblėsę jausmai.

#85
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 14, 12:23)
Tai ir būtų vienintelis jausmas, tas savininkiškumo, kuris išlįstų į paviršių  smile.gif Ir kas iš to? Gal dar pyktis ir nusivylimas. Vyras ne daiktas- žmogus. Neilgai ant šio jausmo išsilaikytų santuoka  schmoll.gif

Tu nezinai kas ishlistu. butu proga pajusti paciai. Gal, butu palengvejimo jausmas, tada ishvada aishki. Gal, butu begalinis skausmas ir suzinotum jo tikra priezasti. Ar tai butu, kad myli kita, ar tai butu, kad gali jo netekti ir tau bus blogai ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 14, 14:00)
Nepadės, bet toks gyvenimas. O ir negalima sau pasakyt: va, dabar aš negalvosiu apie tą, ar aną, mylėsiu šitą ar kitą. Arba, kai nenoriu kažko, sakyt sau- tuoj užsimanysiu.  smile.gif Taip nebūna, o galėtų, tai ir problemų nebūtų.

Tai eik pas advokata, paduok skyrybom, ruoshk popierius. Tiesiai pasakyk vyrui, kad nebejauciu tau meiles, noriu, kad butum laimingas, as gyvensiu viena, kol nesusirasiu meiles. nenori daryti taves pajuokos objekto, tuo atveju, jei pamylsiu ka nors, nenoriu atimti is taves tavo laiko, nes gali susirasti kita moteri ir buti laimingas, nenoriu tau mieloti, nenoriu priverstinai uzhsiimti seksu; noriu buti su tavimi atvira ir nuo rytojaus mes skiriames. aciu uz demesi ir laika.

ir pirmyn. Kas tau trukdo? O jei trukdo, jei yra KAS trukdo - vat tada ir susimastyk. O pinigai/buitis ir t.t. - tavo nesaziningumas jo atzvilgiu. Savo patoguma statai aukschiau kito zmogaus (artimo, pastebeciau) visa gyvenima.
Atsakyti
#86
Aš irgi karts nuo karto pasiskaitau šia temą, nes ji man aktuali. jau nezinau kiek n metų vis tempiu su skyrybomis, nes esu is tu silpnu zmoniu, kurie negali rystingai pasakyti - taip noriu skirtis, nes nebemyliu ir nenoriu buti prievartaujamai namuose. Bet spekit ar mano vyras tai girdi, jis vis aiskina, kad jausmai sugris, tik man toks dabar gyvenimo laikotarpis, kai pati nezinau ko noriu. O noriu tik vieno dalyko - pati myleti ir buti mylima. Vyras, kaip jis sako myli mane ir tai mane erzina, nes as jam nejauciu to paties ir negano to reikalauja jausmu is manes. Gal kuri zinote kaip tuos jausmus isspausti is saves, jei esu salta ir abejinga jam. Esu jam siuliusi susirasti kita moteri, as tam nepriestarauju, norejau patirti kokius man sukels tas faktas jausmus. Jis spyriojosi, dabar jau pradeda kalbeti, kad jei as nepasikeisiu, jis susiras kita moteri, man taip gera pasidare ant sirdies, nes nenoriu kad jis butu man istikimas, kai man to nereikia. Paklausyt - kodel nesiskiriu? O to nepadarau del savo minksto charakterio, kai tik praso - neiseik, tai ir neinu, kai pamatau vaiko akyse asaras (o vaikas jau ne darzelinukas ir jam tevas geras yra), tai ir aukoju savo gyvenima mirusiai santuokai. turiu tik vieną norą šiuo metu prašau dievo - neleisk man isdurnėti. Čia tik siap sau parasiau, siek tiek savo niegiamų emocijų išpyliau is savęs lauk. verysad.gif
Atsakyti
#87
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 14, 14:00)
Nepadės, bet toks gyvenimas. O ir negalima sau pasakyt: va, dabar aš negalvosiu apie tą, ar aną, mylėsiu šitą ar kitą. Arba, kai nenoriu kažko, sakyt sau- tuoj užsimanysiu.  smile.gif Taip nebūna, o galėtų, tai ir problemų nebūtų.


Jo gyvenimas yra toks: išteki, pragyveni su žmogumi eilę metų ir natūralu, jog jausmai aprimsta. Tuomet netikėtai atsiranda trečias ir prasideda, vyro su kuriuo pragyvenai tiek metų, vertinimas: geras tas mano sutuoktinis, bet va neįdomus, nuobodus, mylėtis su juo nenoriu, nedėmesingas ir t.t. Esate labai naivi, jei manote, kad su tuo trečiuoju pragyvenusi n metų, jausitės nuolat įsimylėjusi ir apsupta dėmesio.
O pasakyti sau, kad negalvosiu apie tą ar aną galima. Ir ne tik pasakyti, bet ir negalvoti. Galima net pasakyti sau: dabar galvosiu apie savo dabartinį gyvenimo draugą. Reikia tik norėti. Ir jei norite išsaugoti šeimą, tuomet galvosite apie šeimą, o jei visgi jums gyvenimo prasmė - tai vyrų dėmesys, nuolatinės emocinės audros, seksas, tuomet taip mąstykite apie trečią, ketvirtą, penktą ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(Rasuolė.A @ 2008 08 14, 14:47)
Aš irgi karts nuo karto pasiskaitau šia temą, nes ji man aktuali. jau nezinau kiek n  metų vis tempiu su skyrybomis, nes esu is tu silpnu zmoniu, kurie negali rystingai pasakyti - taip noriu skirtis, nes nebemyliu ir nenoriu buti prievartaujamai namuose. Bet spekit ar mano vyras tai girdi, jis vis aiskina, kad jausmai sugris, tik man toks dabar gyvenimo laikotarpis, kai pati nezinau ko noriu. O noriu tik vieno dalyko - pati myleti ir buti mylima. Vyras, kaip jis sako myli mane ir tai mane erzina, nes as jam nejauciu to paties ir negano to reikalauja jausmu is manes. Gal kuri zinote kaip tuos jausmus isspausti is saves, jei esu salta ir abejinga jam. Esu jam siuliusi susirasti kita moteri, as tam nepriestarauju, norejau patirti kokius man sukels tas faktas jausmus. Jis spyriojosi, dabar jau pradeda kalbeti, kad jei as nepasikeisiu, jis susiras kita moteri, man taip gera pasidare ant sirdies, nes nenoriu kad jis butu man istikimas, kai man to nereikia. Paklausyt - kodel nesiskiriu? O to nepadarau del savo minksto charakterio, kai tik praso - neiseik, tai ir neinu, kai pamatau vaiko akyse asaras (o vaikas jau ne darzelinukas ir jam tevas geras yra), tai ir aukoju savo gyvenima mirusiai santuokai. turiu tik vieną norą šiuo metu prašau dievo - neleisk man isdurnėti. Čia tik siap sau parasiau, siek tiek savo niegiamų emocijų išpyliau is savęs lauk.  verysad.gif


Jūsų situacija yra kita. Autorės atveju, ji nori išsaugoti šeimą. Jus gi jau apsisprendusi ir atvirai esate vyrui apie tai pasakiusi. Belieka ryžtis veiksmams. Vaikui paaiškinkit, kad niekas apart jūsų gyvenamosios vietos, nesikeičia. Be reikalo kankinatės. Vis tiek ateis diena, kai išsiskirsite ir tuomet pradėsite save graužti, kodėl taip ilgai delsėte.

O dėl to jūsų minkštumo, tai niekada nebūna lengvų skyrybų. Skyrybos išbalansuoja ir patį stipriausią žmogų, bet patikėkit, tai ištveriama.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo salve123: 14 rugpjūčio 2008 - 14:01
#88
QUOTE(salve123 @ 2008 08 14, 14:56)
Jūsų situacija yra kita. Autorės atveju, ji nori išsaugoti šeimą. Jus gi jau apsisprendusi ir atvirai esate vyrui apie tai pasakiusi. Belieka ryžtis veiksmams. Vaikui paaiškinkit, kad niekas apart jūsų gyvenamosios vietos, nesikeičia. Be reikalo kankinatės. Vis tiek ateis diena, kai išsiskirsite ir tuomet pradėsite save graužti, kodėl taip ilgai delsėte.

Kodėl delsiu? Todėl, kad jau nebeturiu jėgų ką nors ir daryti, tiek mane istampė, kad dabar saviskio prasau, padėk man zengti ta paskutini zingsni, bet jis iesko ir iesko galimybiu mane susigrazinti. Tik deja visos jo pastangos nueina šuniui ant uodegos. o ar man nebus gaila, kad delsiau. Greiciausiai nebus, nes visi mes padarome sprendimus tada, kai buname tam visiskai pribrende pasiruose. o galu gale as ir nesitikiu susirasti kito sau artimo sirdziai zmogaus. Kaip vyras mano sako - as negyvenu , tik vegetuoju - atidirbu darbe, pratunau namuose ir vel is naujo pradedu kita darbo savaitę. Ir dar vienas niuansas - vaikas nori pasilikti gyventi tuose namuose , kur dabar gyvena, o ten liks gyventi jo tevas. o tai irgi mane jaudina, nes negalesiu kada noresiu jo nei paguosti, nei juo pasirupinti sunkia minutę. niekaip negaliu atitrukti nuo tos minties - kaip tas vaikas be manes gyvens.
Atsakyti
#89
QUOTE(Rasuolė.A @ 2008 08 14, 15:07)
Kodėl delsiu? Todėl, kad jau nebeturiu jėgų ką nors ir daryti, tiek mane istampė, kad dabar saviskio prasau, padėk man zengti ta paskutini zingsni, bet jis iesko ir iesko galimybiu mane susigrazinti. Tik deja visos jo pastangos nueina šuniui ant uodegos. o ar man nebus gaila, kad delsiau. Greiciausiai nebus, nes visi mes padarome sprendimus tada, kai buname tam visiskai pribrende pasiruose. o galu gale as ir nesitikiu susirasti kito sau artimo sirdziai zmogaus. Kaip vyras mano sako - as negyvenu , tik vegetuoju - atidirbu darbe, pratunau namuose ir vel is naujo pradedu kita darbo savaitę. Ir dar vienas niuansas - vaikas nori pasilikti gyventi tuose namuose , kur dabar gyvena, o ten liks gyventi jo tevas. o tai irgi mane jaudina, nes negalesiu kada noresiu jo nei paguosti, nei juo pasirupinti sunkia minutę. niekaip negaliu atitrukti nuo tos minties - kaip tas vaikas be manes gyvens.


Saviškio, kuris prieš skyrybas, prašote padėti išsiskirti? Nesistebiu, kad jus išvargusi ir visos pastangos bergždžios. Beje, esu tikra, kad jei paduotumėt prašymą skirtis, per kelias dienas taptumėte priešais.

Niekada nebus taip, kad nė akimirkos nesuabejosite dėk skyrybų tikslingumo.
Dėl naujo vyro, tai jau absoliuti nesąmonė. Išsilaisvinusi pajusite palengvėjimą, po kurio gyvenimas nušvis kitomis spalvomis, o vėl suspindėjęs akių žvilgsnis suvilios ne vieną vyrą. Dabar jūsų akyse liūdesys, o tokios akys tikrai nepatrauklios. Pradžioje pakaks ir laisvės, kuria mėgausitės kiekvieną akimirką, o kai atsigausite dvasiškai, atsiras ir vyrų.

Kokio amžiaus vaikas?
Atsakyti
#90
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 14, 01:41)
Atrodo yra šeima, vyras normalus, vaikas, o aš nepatenkinta ir , gali būti,kad kažkada sugriausiu tą šeimą, jei nepajėgsiu kitaip 


Man regis, čia toks katalikiškas sindromas. Išeičių matau ne vieną: 1) paatostogauti su mopteriška kompanija Turkijoje mirksiukas.gif , 2) paatostogauti su simpatiškuoju vyriškiu bet kur, 3) paatostogauti su vyru be vaiko kokiam ekstremaliam žygyje... Geriausia tai būtų viską padaryti. biggrin.gif Ir tada, manau, nušvistų viskas kitaip.
Atsakyti
#91
QUOTE(salve123 @ 2008 08 14, 15:27)
Saviškio, kuris prieš skyrybas, prašote padėti išsiskirti? Nesistebiu, kad jus išvargusi ir visos pastangos bergždžios. Beje, esu tikra, kad jei paduotumėt prašymą skirtis, per kelias dienas taptumėte priešais.

Niekada nebus taip, kad nė akimirkos nesuabejosite dėk skyrybų tikslingumo.
Dėl naujo vyro, tai jau absoliuti nesąmonė. Išsilaisvinusi pajusite palengvėjimą, po kurio gyvenimas nušvis kitomis spalvomis, o vėl suspindėjęs akių žvilgsnis suvilios ne vieną vyrą. Dabar jūsų akyse liūdesys, o tokios akys tikrai nepatrauklios. Pradžioje pakaks ir laisvės, kuria mėgausitės kiekvieną akimirką, o kai atsigausite dvasiškai, atsiras ir vyrų.

Kokio amžiaus vaikas?


Tai va ir galvoju, kad gali jis virsti tokiu mano priesu, nes yra sakes, kad sugadins man gyvenima visapusiskai, todel ir noriu, kad jis pats paleistu mane, nes kitaip ilgai man nervus tampys.
o del skyrybu tikslingumo. Manes yra psichologė klaususi ar isivaizduoju savo gyvenima su vyru po 10-15 metu. tai mane net nukrate tas klausimas- pirma mintis toptelejusi galvoje - maksimum 1-2 metai.
o siaip tai, as nematau aplinkui zmoniu, vaikstau kaip robotas, nes man nei idomu kas nors, absoliuciai jokio domejimosi kas dedasi aplinkui. Vos turiu jegu minimaliai savimi pasirupinti. Niekados negalvojau, kad taip sunku issiskirti. O vaikas yra - pradzia pauaglystės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rasuolė.A: 14 rugpjūčio 2008 - 15:06
#92
QUOTE(Rasuolė.A @ 2008 08 14, 15:59)
Tai va ir galvoju, kad gali jis virsti tokiu mano priesu, nes yra sakes, kad sugadins man gyvenima visapusiskai, todel ir noriu, kad jis pats paleistu mane, nes kitaip ilgai man nervus tampys.
o del skyrybu tikslingumo. Manes yra psichologė klaususi ar isivaizduoju savo gyvenima su vyru po 10-15 metu. tai mane net nukrate tas klausimas- pirma mintis toptelejusi galvoje - maksimum 1-2 metai. 
o siaip tai, as nematau aplinkui zmoniu, vaikstau kaip robotas, nes man nei idomu kas nors, absoliuciai jokio domejimosi kas dedasi aplinkui. Vos turiu jegu minimaliai savimi pasirupinti. Niekados negalvojau, kad taip sunku issiskirti. O vaikas yra - pradzia pauaglystės.


Savo noru nepaleis. Pati suprantate, kad gumos tempimas sekina jūsų jėgas. O skyryboms tų jėgų reikės, tik vat jus jų jau neturėsite suvisam. Ar turite artimųjų, kurie jus palaiko?
Na, kone didžiausia problema yra vaikas. Kodėl vaikas reiškia norą likti su tėčiu? Ir kodėl tas klausimas vaikui buvo iškeltas? O gal tame nėra nieko blogo? Gyvensite atskirai, bet dalyvauti vaiko gyvenime ir toliau galėsite.

Na, žinau tokią situaciją realybėje. Vienintelė išeitis buvo visgi skyrybos. Lengva nebuvo, bet ir ne taip baisu, kad nebūtų galima ištverti. Visi klausimai galutinai išsisprendė per tris mėnesius. Galite laukti vienerius ar dvejus metus, tačiau bet kokiu atveju teks išgyventi ir tuos tris mėnesius.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo salve123: 14 rugpjūčio 2008 - 15:40
#93
Ziauri tema. Esi situacijoj, kai supranti, kad blogai, ir nieko negali padaryti, kad butu gerai. Paprasciausiai nuo taves nepriklauso. Negali myleti ar zavetis kitu zmogumi, jei tau to neduota. Ir, kad ir kaip stengtumeis, nieko neiseitu. Nebent atsitiktu kazkas, kas padetu pazvelgt i situacija kitom akim. Net ir 10 Dievo isakymu, yra isakymas gerbti tevus, o ne myleti.
Manau, kad tiek temos autore, tiek Bordeline niekada nemylejo savo vyru. Tai buvo tik isimylejimas, kuris praejo. Tik gaila, kad tas isimylejimas baigesi vaikais ir santuoka, taip niekad ir neperauges i meile... 4u.gif
Atsakyti
#94
QUOTE(Rasuolė.A @ 2008 08 14, 15:59)
Tai va ir galvoju, kad gali jis virsti tokiu mano priesu, nes yra sakes, kad sugadins man gyvenima visapusiskai, todel ir noriu, kad jis pats paleistu mane, nes kitaip ilgai man nervus tampys.



Dauguma vyrų, kurie nenori skirtis grasina, jog sugadins gyvenimą, bet dar nė vienam to padaryti nepavyko. Šiek tiek gyvenimo pagadins, bet tik iki tada, kol manys, kad yra vilčių jus susigražinti. Beje dabar tai ir vyksta. Kuomet supras, kad jus ryžtingai ir galutinai nusprendusi su juo negyventi, iš karto liausis tampyti jums nervus. Tiesiog prasmės nebus tą daryti.
Atsakyti
#95
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 12, 23:22)
Buvau įsimylėjusi, žinoma, kad buvau. Bet, kad dabar tos visos jo gerosios savybės, dėl kurių pamilau, mane tik erzina  verysad.gif
Sutinku su jumis ko ne visu šimtu procentų. Aš ir pati gerai šitą suprantu. Bet vienas dalykas yra suprasti, žinoti, o jau visai kitas taip ir daryti.  g.gif Kaip ten sakoma- protingi mokosi iš svetimų klaidų, o kvaili iš savų. Niekas nenori būti tuo kvailu, bet, kaip dažnai taip būna- kol savu kailiu nepatiria, neišbando, tol ir nenurimsta.
Dabar bent stengiuosi aš būti protinga, ir darau, taip kaip reikia daryti.
Kas nutiko, kad nebemyliu? Gailu pasakyt tik, kad nieko nenutiko-praėjo ta meilė ir viskas, net nežinau ką aš ir kur pražiūrėjau.
Taip, jis "senas"  smile.gif . Suprantu, kad nebus su juo, po tiek metų kažkokio svaigimo, bet čia ne tas, aš nebenoriu net su juo būti nejaučiu nieko, šalta jo atžvilgiu, kaip ledas. Gal jis nei blogesnis, nei geresnis už kitus, gal jis tiesiog ne mano žmogus?  g.gif
Kaip gaila  verysad.gif . Kiek laiko truko, kad suprastumėt, jog ir nebeateis ta meilė?

7 metai praėjo nuo susipažinimo. 2 metai kaip esam vyras ir žmona, bet nesugebėjau pamilti, nežinau ką reiškia skraidantys drugeliai pilve ar virpulys nuo prisilietimo. O jis labai myli, taip kaip ir pirmais metais.
Atsakyti
#96
QUOTE(saridon'e @ 2008 08 15, 12:21)
7 metai praėjo nuo susipažinimo. 2 metai kaip esam vyras ir žmona, bet nesugebėjau pamilti, nežinau ką reiškia skraidantys drugeliai pilve ar virpulys nuo prisilietimo. O jis labai myli, taip kaip ir pirmais metais.

Mano labai panasi situacija jau net nebezinau ka daryti verysad.gif
Atsakyti