QUOTE(Jiesia @ 2008 08 11, 17:34)
GreTa.Z gal gali papasakoti, koks tavo vyras buvo tada, kai susipazinot, kai isimylejai? Juk buvai isimylejus, ane? Kuo jis tave tada patrauke?
Man kai buna tokie momentai, kai vyras nelabai ima traukti ar kai pradeda patikti koks kitas vyras,- padeda mano vyro rasyti patys nuostabiausi laiskai, tada, kai dar draugavom, arba, kai jau buvom vede, bet jis arba as budavom kur nors isvaziave ir rasydavom vienas ktam laiskus. Tie laiskai man labai padeda tokiais sunkiais momentais.
O isimylejimu buna ir istekejus,- nieko cia nuostabaus.
Buvau įsimylėjusi, žinoma, kad buvau. Bet, kad dabar tos visos jo gerosios savybės, dėl kurių pamilau, mane tik erzina
QUOTE(lyrute @ 2008 08 11, 17:40)
Man labai gaila moteru, kurios pasimeta savyje, neberanda savyje meiles vyrui, bet tik todel, kad nori kazko nepatirto. Minejot, kad vyras buvo pirmas vyras. Tai naturalu, kad kilo tokios komplikacijos... taciau, jei leisite, kitas vyras, tas kuris rodo demesi, ar kitas kuris dar rodys, sugriaus jums gyvenima. Jus neteksite vyro, kuris jus myli, nebeturesite seimos. Na, bet jus pamatysite kas tai yra tureti kita.... 100 proc. manau, kad nusivilsite. bet manau, kai suprasite, kad padarete klaida, jau bus per velu. neteksite vyro pasitikejimo, meiles, daug kentesite, gal ir seima isirs.
Geriau islaukti... ir nemanau, kad bet koks kitas vyras atnes jums laime. Greiciau jau patenkinsite save, savo nora patirti adrenalino, romantikos, pavojaus.
Juk kai tekejote, mylejote vyra, tai kas nutiko?
Sutinku su jumis ko ne visu šimtu procentų. Aš ir pati gerai šitą suprantu. Bet vienas dalykas yra suprasti, žinoti, o jau visai kitas taip ir daryti.
Kaip ten sakoma- protingi mokosi iš svetimų klaidų, o kvaili iš savų. Niekas nenori būti tuo kvailu, bet, kaip dažnai taip būna- kol savu kailiu nepatiria, neišbando, tol ir nenurimsta.
Dabar bent stengiuosi aš būti protinga, ir darau, taip kaip reikia daryti.
Kas nutiko, kad nebemyliu? Gailu pasakyt tik, kad nieko nenutiko-praėjo ta meilė ir viskas, net nežinau ką aš ir kur pražiūrėjau.
QUOTE(Meškuolė @ 2008 08 11, 21:24)
nu vat su tuo, kas raudona, nenoriu sutikti. vos tik aš pradedu jaustis pranašesnė už vyrą - viskas! atrodo, ir nebemyliu, ir nebenoriu.
Greta, jei nori vėl pamilti savo vyrą, ieškok jame vyro. iš tiesų, manau, taip yra todėl, kad tu jį per daug pažįsti. jis tapo kasdienybe ir nebeteikia džiaugsmo.
mes pusę metų gyvenome be sofos, TV žiūrėdavome ir šiaip viską dsarydavome (nes stalo irgi neturėjome) ant grindų pasitiesę "odijalą". kai pagaliau atvežė sofą, negalėjau patikėti savo laime. atrodė, nerealu. atrodė, kad gal net nenusipelniau tokios laimės sėdėti ant sofos. kiek iš jūsų džiaugiasi tuo, kad turi sofą? tai gal ir su tavo vyru taip pat kaip su mano sofa? gal jis nei blogesnis nei geresnis už kitus. tiesiog senas (čia ne apie amžių, o apie buvimą šalia)
Taip, jis "senas"
. Suprantu, kad nebus su juo, po tiek metų kažkokio svaigimo, bet čia ne tas, aš nebenoriu net su juo būti nejaučiu nieko, šalta jo atžvilgiu, kaip ledas. Gal jis nei blogesnis, nei geresnis už kitus, gal jis tiesiog ne mano žmogus?
QUOTE(saridon'e @ 2008 08 11, 22:24)
kokia pažystama situacija
aš naiviai tikėjau, kad meilė ateis po truputį... neatėjo, o jis myli net tai žinodamas
Kaip gaila
. Kiek laiko truko, kad suprastumėt, jog ir nebeateis ta meilė?