Išblėsę jausmai.

#13
QUOTE(semke @ 2008 08 07, 13:45)
Sunku... tikrai sunku ka ir patarti... Manau, kad jei nebera meiles vyrui tai ilgai vistiek kartu negyvensit...Kaip gi galima ramiai eit vakare i lova zinant, kad joje guli nemylimas, netraukiantis vyras... schmoll.gif  Oi, man tai butu labai sunku, net labai nemalonu, sakyciau...
Draskyt seima aisku visada suspesi, pabandyk dar palaukt kazkiek. Butu gerai pasikalbeti su vyru prie zvakiu, vynelio, toliau nuo namu, rupesciu ir vaiko. Gal kazkiek mintys susideliotu, gal suprastum, kad tai vistiek yra meile- nebe tokia stipri, nebe tokia aistringa ir nuostabi, bet tiesiog kitokia meile vyrui, tavo vaiko tevui,jusu  seimos nariui. Ar isivaizduoji gyvenima be savo vyro? ar nepasiilgtum jo jei ilgokai nematytum?  ax.gif



QUOTE(Lieputaite @ 2008 08 07, 14:10)
na gal elementariai reiktų  nors savaitėlę pabūti atskirai, nesikalbėti, nesiskambinti, gal tai padėtų suprast ar vis dar tau reikia tavo vyro  4u.gif


Aš manau, kad nemyliu jo, bet jis myli mane ir dukrą, nenoriu tikrai draskyti šeimos ir padaryti nelaimingus, galbūt, mus visus tris verysad.gif . Aš stengiuosi, labai stengiuosi, jam atrodo, kad viskas gerai pas mus, arba daugmaž gerai. Jis uždaro gana būdo.
Buvo taip, kad savaitę gyvenome atskirai, jis pas tėvus buvo, nes jiems reikėjo padėti ir atostogavo, ne dėl to, kad kažką abu suprastume ir išsiaiškintume. Man ir pačiai baisu sau tai pripažint, bet NE, man jo netrūko,gal mažas laiko tarpas, nežinau... o vakarais net džiaugiausi, kad nėra doh.gif blush2.gif

QUOTE(com @ 2008 08 07, 14:15)
Įsivaizduojat, vyras nė nenutuokia, kad jo moteris taip jaučiasi, jis gyvena ir mano, kad viskas gerai. Juk autorė ne šiaip atsikėlė vieną rytą ir pajuto, kad kažkas čia ne taip. O jeigu pajuto seniau, tai kodėl nieko nesakė, nekalbėjo su juo apie tai? Ir dabar jūs siūlote nesikalbėti, nesiskambinti ir atskirai pagyventi. Gal reikia pradžiai jį informuoti apie pasikeitusią jos būsena būnant su juo, pasidomėti ar jis nesijaučia taip pat ir tada jau spręsti kalbėtis ar ne.


Jam nėra tokios problemos, nes, tikriausia to nuslėpt negalėtų, jei vyro moteris netrauktų, tai niekas ir neišeitų lovoje blush2.gif O šiaip mes draugiškai gyvenam, sutariam normaliai, aišku, visko būna, kaip ir kiekvienoj šeimoj, nėra taip, kad rietumės, kaip šuo su kate. smile.gif
Nesakiau, nekalbėjau, nes, maniau, kad praeis, kad laikina, nenorėjau sugadint dar labiau visko. Kaip pasijaustų vyras, išgirdęs iš savo žmonos, kad jis jos nebedomina, kaip vyras, nebetraukia? Tai smūgis vyro savimeilei doh.gif Niekada negalėčiau taip, žiauru man atrodo...
Užtai ir noriu sužinot, ar gali sugrįžt, jei ne meilė, tai bent potraukis... verysad.gif


Atsakyti
#14
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 07, 16:30)
Niekada negalėčiau taip, žiauru man atrodo...


Meluoti irgi žiauru, gal net žiauriau. Juk žiūrėkite, nieko nesakysite jam, reiškia suteiksite jam įspūdį, kad viskas gerai, kad jūs su juo laiminga, kad jis jums tinka kaip vyras, kaip partneris. Jūs žinote, kad tai melas, jums nemalonu, neidomu su juo. Blyn, man tai žiauru jūsų vyro atžvilgiu. Gal vis tik reikėtų prasižioti, taktiškai, atsargiai, bet tylėti ir vaidinti schmoll.gif
Atsakyti
#15
Aš tokia kalta jaučiuosi. Atrodo, tiek nedaug tereikia, bet iš kur paimt, jei nėra?
Ir taip graužiu pati save.
Atsakyti
#16
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 07, 16:44)
Aš tokia kalta jaučiuosi. Atrodo, tiek nedaug tereikia, bet iš kur paimt, jei nėra?
Ir taip graužiu pati save.


Pasikalbėkite su juo apie tai. Galite daug įdomaus ir netikėto sužinoti apie save jo akimis. Ir kaltės jausmas dingtų, juk jūs būsite su juo sąžininga ir save pačią nuraminsite. Galbūt nuspręsite abu kartu ką nors keisti bendravime, elgesyje.
Juk ir jis turėtų jausti jus pasikeitusią, nebent labai gerai apsimetat, bet kam to reikia.
Atsakyti
#17
QUOTE(com @ 2008 08 07, 16:40)
Meluoti irgi žiauru, gal net žiauriau. Juk žiūrėkite, nieko nesakysite jam, reiškia suteiksite jam įspūdį, kad viskas gerai, kad jūs su juo laiminga, kad jis jums tinka kaip vyras, kaip partneris. Jūs žinote, kad tai melas, jums nemalonu, neidomu su juo. Blyn, man tai žiauru jūsų vyro atžvilgiu. Gal vis tik reikėtų prasižioti, taktiškai, atsargiai, bet tylėti ir vaidinti  schmoll.gif


Bet aš tik norėdama ji apsaugoti ir šeima, taip kvailai aš tikiuosi, kad dar kažkada pasikeis viskas, kad čia krizė, kuri praeis. Dėl to, kad dar tikiuosi. Jis man nepadės išspręst problemos, jis ne blogesnis tikrai nei tada, kaip įsimylėjau kažkada, man kažkas atsitiko, aš pasikeičiau, man nebegerai.
Aš kažkodėl galvoju, jog jeigu dabar prakalbėčiau, ir sakyčiau tik tiesa, tai tik skyrybos, arba kurį laiką- gana ilgai, pagyventi atskirai reikėtų, rezultatas toks būtų.
Nes dabar yra taip, kaip yra. Bet, kita vertus, jei toliau tik blogiau, ir nesimatys jokiu pokyčių, kai jau nebeturėsiu vilties, privalėsiu pasakyt.
Atsakyti
#18
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 07, 16:54)
Bet aš tik norėdama  ji apsaugoti ir šeima, taip kvailai aš tikiuosi, kad dar kažkada pasikeis viskas, kad čia krizė, kuri praeis. Dėl to, kad dar tikiuosi. Jis man nepadės išspręst problemos, jis ne blogesnis tikrai nei tada, kaip įsimylėjau kažkada, man kažkas atsitiko, aš pasikeičiau, man nebegerai.




Ko aplamai tikitės? Manote jog įmanoma pragyventi šeimoje 20 metų ir nuolat vienas kitam jausti aistrą, jausmų pakilėjimą? Jei viskas gerai, jei sutariate, tai kame bėda? Sekse? Kas turi išsispręsti? Skaičiau atidžiai, bet taip ir nesupratau, kur šuo pakastas?
Atsakyti
#19
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 07, 16:30)
Kaip pasijaustų vyras, išgirdęs iš savo žmonos, kad jis jos nebedomina, kaip vyras, nebetraukia?

Normalus vyras pasakytų ate...nors normaliam to net nereikėtų pasakyt...jie tai pajaučia...ir pasako ate...ir tada dažnai moteris nebesupranta,kodėl nedomino...o ir traukt pradėjo...kai traukinys nuriedėjo...
Atsakyti
#20
QUOTE(GreTa.Z @ 2008 08 07, 11:58)
Nebenoriu jo artumo
netraukia, kaip vyras,visiškai, nei trupučio
nebegaliu su juo mylėtis
nebenoriu su juo leisti laiko
man blogai
man sunku
aš nesijaučiu laiminga


QUOTE(salve123 @ 2008 08 07, 17:02)
Ko aplamai tikitės? Manote jog įmanoma pragyventi šeimoje 20 metų ir nuolat vienas kitam jausti aistrą, jausmų pakilėjimą? Jei viskas gerai, jei sutariate, tai kame bėda? Sekse? Kas turi išsispręsti? Skaičiau atidžiai, bet taip ir nesupratau, kur šuo pakastas?


Gal nelabai atidžiai skaitėt. Pagyvenus šeimoj daug metų gal ir nejaučia kas gyvuliškos aistros ir drugelių pilve, bet jeigu nėra noro leisti laiką kartu, nesinori jokio artumo, sunku, tai gal sakyčiau nėra viskas gerai. Kodėl kai myli, kai nori, tai sakyti reikia, o kai jauti priešingai, tai reikia tylėti ir nieko nesitikėti?
Atsakyti
#21
QUOTE(com @ 2008 08 07, 17:12)
Gal nelabai atidžiai skaitėt. Pagyvenus šeimoj daug metų gal ir nejaučia kas gyvuliškos aistros ir drugelių pilve, bet jeigu nėra noro leisti laiką kartu, nesinori jokio artumo, sunku, tai gal sakyčiau nėra viskas gerai. Kodėl kai myli, kai nori, tai sakyti reikia, o kai jauti priešingai, tai reikia tylėti ir nieko nesitikėti?


Skaičiau atidžiai ir esu tikra, kad pragyvenus septynerius metus santuokoj galima priežastį įvardinti aiškiai, o ne žodeliais: nenoriu, negaliu, blogai, sunku ir pan. Na, tiesiog pasidarė nuobodu, norisi emocinių audrų, nuotykių ir t.t., kitaip tariant užkniso rutina. Tik vat užėjus tokiems svaiguliavimams derėtų prisiminti, jog ir su antruoju ir su trečiu ir ketvirtu ateis ta nuobodybė. Negaliu tvirtai teigti, kad autorę tiesiog apėmė nuobodulis, bet visais atvejais ji turi kalbėtis apie tai su vyru, nes tylėjimas yra nesąžiningas elgesys vyro atžvilgiu. O ir naivu tikėtis, kad viskas pasikeis savaime. Tai liečia ir vyrą ir jis turi turėti galimybę sudalyvauti tame kas vyksta.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo salve123: 07 rugpjūčio 2008 - 17:03
#22
Manau, kad autorei tiesiog norisi keisti savo gyvenimą, tapusį rutina. Tik nebūtinai reikia nuo vyro pradėti. Gal pakeisk darbą, įsitrauk į tau įdomią veiklą, ar pan. , o tada gal ir vyro keisti nereikės? g.gif
Buvo ir man taip....praėjo. irnesakyk.gif
Atsakyti
#23
QUOTE(salve123 @ 2008 08 07, 17:02)
Ko aplamai tikitės? Manote jog įmanoma pragyventi šeimoje 20 metų ir nuolat vienas kitam jausti aistrą, jausmų pakilėjimą? Jei viskas gerai, jei sutariate, tai kame bėda? Sekse? Kas turi išsispręsti? Skaičiau atidžiai, bet taip ir nesupratau, kur šuo pakastas?


Nesitikiu nei drugelių pilve, nei svaiginančios aistros po tiek laiko, žinau, kad taip nebūna.
Problema ne sekse, o tame, kad aš aplamai su juo nebenoriu sekso, tai ir būtų pagrindinė problema. Nejaučiu jam jokio potraukio, argi taip sunku suprasti? O šeimoj taip neturi būt, dėl to ir blogai jaučiuosi.
Tai aš ir noriu sužinoti ar toks nenoras tik man vienai užėjo, ar būna taip ir kitoms? Ar kada nors gulėdamos šalia savo vyro, žiūrėdamos į jį pagalvojot sau, kad NE, aš nenoriu jo! Ir ne šiaip sau vieną kartą pagalvojot, o pastoviai taip...
Atsakyti
#24
Pradedu galvoti, kad tas nenoras yra ne priežastis, o pasekmė...
O priežasčių ir pati savyje turiu ieškoti, ir visame tame laike, kurį kartu buvome.
Didelių nėra tikrai: nei geria, nei muša, nei kitų turėjo, ar turi ( bent nežinau to).
Tai gal viskas smulkmenose tada.
Esam mudu skirtingi žmonės iš tiesų. Nuomonės dažnai išsiskiria, tenka ieškoti kompromisų. Gal tai išvargina per ilgą laiką? g.gif
Atsakyti