Mes per antrąjį gimtadienį darėm tūčio atsisveikinimą pririsom ir paleidom i orą balionėlį Balionėlis skrido pas krikšto mamytę į Londoną Kai kas paklausdavo kur tavo tutis, ji atsakydavo išskrido pas Ingridą.Visai buvo neskausmingas issiskyrimas, nors buvo po puses metu radus atsargini, tai isikiso i burna ir vaikscioja lyg niekur nieko ir kai paemiau kok sumas bet po to pietu, kai uzmigo, ismeciau, o atsikelus ji jau buvo pamirsus
Čiulptukas buvo mano dukters geriausias draugas iki tol, kol man trūko kantrybė ir aš nukirpau pati viršų, ir palikau tik antrą dalį, kurios negali čiulpti karts nuo karto pasiima vakare į lovą eidama, bet sako: ''mama, papas negražus''
Pries antraji gimtadieni jis perkando ji, tai ismetem ir nebepirkom naujo. Pirma nakti sunkiai uzmigo, bet kas vakara vis lengviau buvo. Po savaites isvis ji pamirso.
Mano pagrandukas vienintelis čiulptuką pamilo, bet dėl to jokių bėdų, atvirkščiai, lengviau užmiega nei vyresnieji tokio amžiaus užmigdavo, o ir šiaip, jeigu jam patinka lai kramto
Mano abu vaikai skirtingai: pirmajam nelabai jo reikėjo, tai nuo metukų užteko paslėpt ir pamiršti, kai penkerių metų rado, klausė, kas čia per daiktas . Antrasis - visai kitoks, nors maitinau iki metų be primaitinimo, dar maitinu, bet čiulptukas - kažkas, pats pasiima, pats pasideda, bet jo reikia. Nematau bėdos, kai nereiks, padės į šalį.