Nuo mokyklos 5min kelio,tad parpedina patys
Musu mokykla kieme tai vedem ir emem pirma menesi pirmoje klaseje 
Na mums iki mokyklos apie 15-20 min kelio tai gal kokius pora menesiu dar lydedavau pirmoj klasej , o paskui jau viena eidavo, nes dar buvo ir kaimynu pora vaiku toj pacioj klasej tai visi ir nuzingsniuodavo
Maniškė pradėjo savarankiškai vaikščioti į mokyklą ir iš jos gal baigdama pirmą klasę. Gerai, kad mokykla netoli, 15 min. kelio., nors ji įsigudrindavo ir autobusu vieną stotelę pavažiuoti
Aš kiek prisimenu iki 2 klasės mane močiutė ,kartais mama vedžiojo,bet būdavo ir viena su kokia drauge nueinu ar grįžtu (grįždavau dažniausiai viena)
O mano mažąją puseserę močiutė iki 4klasės net 10 metrų iki namų liepdavo lydėt
Aš savo vaiką leisčiau tada,kai matyčiau,jog gatvėje pats susigaudo kaip daryti.Pamenu,kai prieidavo prie geležinkelio pervažos ar gatvės (labai judri gatvė buvo) ,močiutė vis mane klausdavo ka toliau reikia daryti,ir turėdavau aiškinti,kartais ją pačia reikėdavo "nuvest"
taip ir savo vaiką mokinsiu nuo mažens
tiesa nuo namų iki mokyklos buvo berodz apie 1km atstumas,tad neblogas kelias paėėti
O mano mažąją puseserę močiutė iki 4klasės net 10 metrų iki namų liepdavo lydėt
Aš savo vaiką leisčiau tada,kai matyčiau,jog gatvėje pats susigaudo kaip daryti.Pamenu,kai prieidavo prie geležinkelio pervažos ar gatvės (labai judri gatvė buvo) ,močiutė vis mane klausdavo ka toliau reikia daryti,ir turėdavau aiškinti,kartais ją pačia reikėdavo "nuvest"
taip ir savo vaiką mokinsiu nuo mažens tiesa nuo namų iki mokyklos buvo berodz apie 1km atstumas,tad neblogas kelias paėėti
Kadangi mums iki mokyklos nelabai tolimas kelias,apie 15-20 min.,tai pirmoj klasej kelis menesius pavaiksciojo su kaimyne kuri mokytoja dirba,o paskui jau pati pasiprase pabandyti nueiti ir patiko savarankiskai vaikscioti Man tik neramu buvo del to,kaip pereis kelia 
,bet viena karta is sono paziurejau tai labai jau atsargiai eina,tai kazkaip ramiau pasidare 
Man tik neramu buvo del to,kaip pereis kelia ,bet viena karta is sono paziurejau tai labai jau atsargiai eina,tai kazkaip ramiau pasidare
Kilo toks klausimas - nuo kada "paleidžiat" vaiką vieną keliaut į mokyklą ar būrelį. Klausimas skirtas toms, kurių mokykla - ne namų kieme ir tenka važiuoti; toms, kurios gyvena didesniuose miestuose. Ir kaip mokote saugumo, atsargumo. O gal perkate kokius prietaisus su vietos nustatymo davikliais?
Galvoju savo būsimą devynmetį (devyneri stuktels už mėnesio) pratinti keliaut po mokyklos į būrelius (visai kitoje vietoje) pačiam, bet kiek neramu. Sūnus - svajotojas, išsiblaškęs,..Svarstau, o gal dar neverta skubėti
Galvoju savo būsimą devynmetį (devyneri stuktels už mėnesio) pratinti keliaut po mokyklos į būrelius (visai kitoje vietoje) pačiam, bet kiek neramu. Sūnus - svajotojas, išsiblaškęs,..Svarstau, o gal dar neverta skubėti
Dukrai devyni. Su broliu jau važinėdavo ir anksčiau. Viena pradėjo pernai pavasarį. Buvo įvykis, kai autobuse užmigo, o dar telefono sąskaita pasibaigė. Bet nieko, mergaitė susigaudė paprašyti pas kitą asmenį, kad man paskambintų. Dabar jau du kartus per savaitę grįžta namo pati. Didžioji bėda, kad autobusas važiuoja ilgai (40 minučių) ir ji linkusi užmigti. Esam sutarę, kad jei pramiegos, išlipus mums skambina ir sutarsim, ką darom. Bet bijau, kad miegančios neapvogtų ir telefono nepavogtų (ne dėl telefono, o kad neturės iš ko paskambinti 
).
Jos bendraamžė iš paralelinės klasės jau nuo pirmos klasės važinėja savarankiškai ir į būrelį, ir po būrelio namo. O namo jai dar su persėdimo reikia grįžti.
Saugumo priemonės tos pačios, kurios ir anskčiau jau mokintos - neiti su nepažįstamu, kritinėse situacijose pačiai apsžiūrėti ir prašyti pagalbos iš žmogaus, kuris jai atrodo patikimas (geriausiai policininkas, suaugęs asmuo su vaiku). Ir būtinai be telefono dar turėti tėvų telefonų numerius kur nors kišenėje užrašytus, kad praradus telefoną arba nusėdus baterijai galėtų kreiptis pagalbos, kad paskambintų tėvams.
Taip pat vertėtų paaiškinti, kad be suaugusių yra ir vaikai, kurie plėšikauja. Kaip tik šią vasarą mano vaikus užpuolė, apiplėšė ir sumušė kiti vaikai. Didelės žalos nepadarė, bet nuo to karto abu daug atsargesni pasidarė. Dėl vaikų tai maniškiam buvo šokas, ir pati supratau, kad būtent apie tokią grėsmę jiems niekada nesu užsiminusi ir jie net nesusivokė, kai ta grupė praktiškai jų vienmečių juos užpuolė.
).Jos bendraamžė iš paralelinės klasės jau nuo pirmos klasės važinėja savarankiškai ir į būrelį, ir po būrelio namo. O namo jai dar su persėdimo reikia grįžti.
Saugumo priemonės tos pačios, kurios ir anskčiau jau mokintos - neiti su nepažįstamu, kritinėse situacijose pačiai apsžiūrėti ir prašyti pagalbos iš žmogaus, kuris jai atrodo patikimas (geriausiai policininkas, suaugęs asmuo su vaiku). Ir būtinai be telefono dar turėti tėvų telefonų numerius kur nors kišenėje užrašytus, kad praradus telefoną arba nusėdus baterijai galėtų kreiptis pagalbos, kad paskambintų tėvams.
Taip pat vertėtų paaiškinti, kad be suaugusių yra ir vaikai, kurie plėšikauja. Kaip tik šią vasarą mano vaikus užpuolė, apiplėšė ir sumušė kiti vaikai. Didelės žalos nepadarė, bet nuo to karto abu daug atsargesni pasidarė. Dėl vaikų tai maniškiam buvo šokas, ir pati supratau, kad būtent apie tokią grėsmę jiems niekada nesu užsiminusi ir jie net nesusivokė, kai ta grupė praktiškai jų vienmečių juos užpuolė.
Užjaučiu dėl vaikų , aš irgi net nesusimąsčiau, kad grėsmė gali būti ir...kiti vaikai.
Idėja dėl lapelio su tel.numeriais gera, maniškiui tai per pamokas privaloma telefą išjungti, o kodą ne visada atsimena, tai taip ir lieka išjungtas.
Kiek teko stebėti, mergaitės anksčiau subręsta ir geriau orientuojasi, bernužėliai keletą metų gerokai atsilieka...
Aš jau senokai kalu į galvą mantrą: nekalbėti su nepažįstamais, nesėsti į mašinas, nebėgt "pagelbėti" jei prašo nepažįstamas, neiti su žmogum, net jei jis sako, kad "pažįstu tavo mamą, ji prašė manęs ateiti tavęs palydėt", nepriimti jokių dovanų, daiktų. Bet ką gali žinoti - vaikai juk taip greit paperkami...
, aš irgi net nesusimąsčiau, kad grėsmė gali būti ir...kiti vaikai. Idėja dėl lapelio su tel.numeriais gera, maniškiui tai per pamokas privaloma telefą išjungti, o kodą ne visada atsimena, tai taip ir lieka išjungtas.
Kiek teko stebėti, mergaitės anksčiau subręsta ir geriau orientuojasi, bernužėliai keletą metų gerokai atsilieka...
Aš jau senokai kalu į galvą mantrą: nekalbėti su nepažįstamais, nesėsti į mašinas, nebėgt "pagelbėti" jei prašo nepažįstamas, neiti su žmogum, net jei jis sako, kad "pažįstu tavo mamą, ji prašė manęs ateiti tavęs palydėt", nepriimti jokių dovanų, daiktų. Bet ką gali žinoti - vaikai juk taip greit paperkami...
QUOTE(flight @ 2011 09 15, 16:25)
Kilo toks klausimas - nuo kada "paleidžiat" vaiką vieną keliaut į mokyklą ar būrelį.
Nuo 7 metu patys vieni nueina ir pareina is mokyklos. Mokykla uz 2km.
Nuo 9 metu jau laisvai vazinejosi po Vilniu su persedimais, grizta namo ir apie 21 valanda is bureliu. Pirma karta aukojausi ir pati, vazinejau kartu su vaiku, rodziau, kur ilipti, kur islipti, kur pasiziureti, kada kitas autobusas/troleibusas, kur pirkti talonelius.
Mobilus telefonas visada su vaikais.
