nuo kelintos klasės leidžiat vaikus nueit-pareit iš mokyklos vienus ?
QUOTE(lengvute @ 2005 05 31, 11:09)
nuo kelintos klasės leidžiat vaikus nueit-pareit iš mokyklos vienus ?
Maniskis eina i pirma klase, tai nuo pavasario jau nueina ir pareina vienas. Is pradziu buvo nedrasu, taciau dabar jau viskas gerai.
Mono eidavo viena į darželį.
Saviškę pirmoj klasėj palydėjau kokias 4 dienas, o po to pati parkulniuodavo namo. Viena būna, ir valgyti pasišildo, ir pamokas bando ruošti. Nuvežt nuvežu, bet jei mašinai kas būdavo, pati ir nueidavo.
Kai nėra pasirinkimo, tai nėra net ką galvoti. Eina ir tiek. Ir į treniruotes troleibusu viena važinėjo, dar 7-ių nebuvo.
Kai nėra pasirinkimo, tai nėra net ką galvoti. Eina ir tiek. Ir į treniruotes troleibusu viena važinėjo, dar 7-ių nebuvo.
Maniškei mokykla visai netoli, bet pakeliui į mokyklą yra viena gatvė, faktiškai prie pat mūsų namo, tai kai pradėjo eiti į mokyklą aš ją kokią savaitę vedžiojau iki pat mokyklos ir parsivesdavau iš jos, paskui maždaug dvi savaites pervesdavau per gatvę ir grįžtančią pasitikdavau prie gatvės. Kai pamačiau, kad jau pakankamai gerai supranta, kaip reikia elgtis pereinant per gatvę, kokias porą savaičių tik per langą pažiūrėdavau, kaip ji pereidinėja ir jei ką nors negerai darydavo, grįžusiai paaiškindavau.
Viešpatie, kaip kada? Nuo pirmos klasės, žinoma Tam ir mokykla, nebe darželis, kad žmogus savarankiškesnis patampa. Maniškiui mokykla labai toli nėr - kokia 15 minučių ėjimo, gal dar arčiau - tiek, kad per 4 gatves, dvi - ganėtinai judrios. Viena - Taikos prospektas... Tai iki rugsėjo pirmosios kokia 10 kartelių suvaikščiojom, atsiminėm, kaip saugiai eit per gatvę, ties kuria vieta kokią gatvę pereit... Pirmą dieną dar nuvedžiau, nes ir pati su juo ėjau, šventė visgi, o toliau - pats. O ką? Gal aš jį iki 5 klasės vedžiot turėčiau? Ir kuprinę nešiot? Dudki
Pirmoje klasėje kelias dienas į mokykla nuvedžiau, kelias parvedžiau ir prasidėjo savarankiškas mokinio gyvenimas. Dabar antrą baigė, į kitą rajoną persikraustėme, tai troleibusu namo tenka parvažiuoti, po to vėl troleibusu į treniruotes... O ką daryti, toks gyvenimas
Bet gal tai tik geriau, vaikas sąvarankiškesnis, atsakingesnis tampa.
Atsimenu labai manę nustebino vaikas. Pirmoje klasėje, po kelių savaičių toks didelis pasijautė, toks savarankiškas. Grįžtu namo po darbo, o vaikas sako, šaindien pažiūrėjau, batonas kietas buvo, tai va nuėjau, nupirkau.
Bet gal tai tik geriau, vaikas sąvarankiškesnis, atsakingesnis tampa.
Atsimenu labai manę nustebino vaikas. Pirmoje klasėje, po kelių savaičių toks didelis pasijautė, toks savarankiškas. Grįžtu namo po darbo, o vaikas sako, šaindien pažiūrėjau, batonas kietas buvo, tai va nuėjau, nupirkau.
QUOTE(Bite_Maja @ 2005 06 04, 22:45)
Pirmoje klasėje, po kelių savaičių toks didelis pasijautė, toks savarankiškas. Grįžtu namo po darbo, o vaikas sako, šaindien pažiūrėjau, batonas kietas buvo, tai va nuėjau, nupirkau.
Manoji kai nuotaikoj, tai man sumuštinių pridaro, ir dar iškepa juos mikrobangėj Aišku, kai grįžtu reikėtų juos dar kartą kepti, ir nevisada noriu aš tų sumuštinių, bet kemšu, storėju ir giriu
Nuo rudens šutins į treniruotes troleibusais per visą miestą. Sakiau rinkis - ar autobusu 5 stotelės, ar mikriuku apie 12 stotelių. Sakė, troleibusu važinės. Nes mamai taip pigiau kainuos, negu mikriukai
QUOTE(Noa @ 2005 06 04, 17:49)
Viešpatie, kaip kada? Nuo pirmos klasės, žinoma Tam ir mokykla, nebe darželis, kad žmogus savarankiškesnis patampa. Maniškiui mokykla labai toli nėr - kokia 15 minučių ėjimo, gal dar arčiau - tiek, kad per 4 gatves, dvi - ganėtinai judrios. Viena - Taikos prospektas... Tai iki rugsėjo pirmosios kokia 10 kartelių suvaikščiojom, atsiminėm, kaip saugiai eit per gatvę, ties kuria vieta kokią gatvę pereit... Pirmą dieną dar nuvedžiau, nes ir pati su juo ėjau, šventė visgi, o toliau - pats. O ką? Gal aš jį iki 5 klasės vedžiot turėčiau? Ir kuprinę nešiot? Dudki
Aplodismentai
Maniškei mokykla tolokai, reikia važiuoti 3 stoteles, pereiti prospektą. Vieną pradėjom išleisti, kai suėjo 7 m. - o tai buvo jau antra klasė. Savarankiškumas - smagu, bet yra kita medalio pusė. Iškart prasidėjo "gastrolės" - palydėti arčiau mokyklos gyvenančius vaikus, nevažiuoti troliku, o eiti pėsčiom, užsukant į visas pakeliui esančias parduotuves... Kartą nesulaukusi vaiko išvažiavau su reikalais ir matau pro troleibuso langą, kaip mano vaikelis kulniuoja atsisagsčius paltą visai į kitą pusę nuo namų. Gastrolės kiek sutrumpėjo kai pagąsdinom, kad teks ateiti į mokyklą pasitikti ir parsivesti už rankos - tai reiškė didžiausią gėdą
as dar atsimenu kad budama 5-6 metu pati kulniuodavau i darzeli viena..
aisku jis buvo vos ne uz namo bet vistiek...
karta atsimenu jog mes su kitais vaikais konkuruodavom kas pirmas ateis i darzeli tai viena karta atejau pati viena 6h ryto o dar kita karta tai net 3h ryto atsikeliau kad nueiciau pirma
tai aciu dievui tevai sustabde mane
tevas vos pramerkes akis tada i mane pasiziurejo kai i kvailele
nu biski nusivariau ne y tema
aisku jis buvo vos ne uz namo bet vistiek...
karta atsimenu jog mes su kitais vaikais konkuruodavom kas pirmas ateis i darzeli tai viena karta atejau pati viena 6h ryto o dar kita karta tai net 3h ryto atsikeliau kad nueiciau pirma
tai aciu dievui tevai sustabde mane
tevas vos pramerkes akis tada i mane pasiziurejo kai i kvailele
nu biski nusivariau ne y tema